Apie tai, ko laukti pasauliui ir kodėl vėluoja Izraelio puolimas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologas, VU TSPMI dėstytojas, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala ir karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.
Kiek Izraelis būtų pajėgus gintis, jeigu atsidarytų aktyvus frontas iš Libano pusės, iš „Hezbollah“?
D. Antanaitis: Ir dar Sirijos nepamirškim. Nes tada 3 frontai atsiranda, tai yra velniškai sudėtingas dalykas. Ir, jeigu dar prisijungs Iranas, JAV kariuomenė Izraeliui būtų labai palanki.
Kiek Izraelio pajėgos dabar yra pajėgios kovoti keliais frontais?
D. Antanaitis: Jeigu JAV kariuomenė, dėl II Pasaulinio karo patirties turi doktriną kovoti 2 pilno masto karus vienu metu, tai ir dabar jie savo resursus skirsto taip. Jie turi pakankamai karių, lėktuvnešių ir bazių tam, kad galėtų kovoti 2 pilno masto karus vienu metu. Manau, kad izraeliečiai irgi išmoko šią pamoką ir yra paskirstę savo resursus.
Pone Kojala, kiek per pastarąsias savaites matote pasikeitųsį musulmoniškų kraštų požiūrį, indikacijas, kad į šį konfliktą Iranas, Saudo Arabija, Egiptas įsitrauks aktyviau?
L. Kojala: Tonas tikrai yra pasikeitęs, mes matėme, kad Izraelis pastaraisiais metais sugebėjo užmegzti diplomatinius ryšius su valstybėmis, su kuriomis jų ilgą laiką nebuvo. Viena vertus, dėl to, kad nebuvo išspręstas Palestinos klausimas, bet ir dėl kitų priežasčių.
Buvo einama link to, kad net ir su Saudo Arabija pavyktų užmegzti ryšius ir tai būtų reikšmingas proveržis, parodantis, kad religiniai nesutarimai yra viena, o tokie veiksniai kaip Irano grėsmė ar mažėjantis JAV aktyvumas regione, verčia ieškoti pragmatinių politinių kontaktų ir jie buvo vystomi.
Dabar, aišku, tai šiek tiek sustojo, nes tų šalių, kurias miniu visuomenės remia Palestiną ir netgi „Hamas“. Tų šalių lyderiams sunku toliau tęsti ankstesnę politiką. Klausimas, ar tai sustojo trumpam ir, pasikeitus aplinkybėms, galėtų būti atnaujinta kaip politinis procesas, ar tai turės ilgalaikių pasėkmių. Kol kas atsakymo į tai neturime. Tačiau, tendencijos rodo, kad ne visos musulmoniškos valstybės savaime yra nusiteikusios prieš Izraelį ar jo valstybingumą.
Iranas yra kitas veikėjas, bet čia irgi matome gana įdomią žinutę, kurią siunčia ir JAV politiniai lyderiai, ir kai kurie Izraelio atstovai. Jie nemato tiesioginio Irano veikimo, remiant „Hamas“ teroro aktą, įvykusį spalio pradžioje. Dėl to, kad Iranas iš principo visomis priemonėmis remia „Hamas“, niekas neabejoja, tačiau konkrečiai tuo atveju yra bandoma sakyti, kad nebuvo tiesioginės Irano paramos.
Tai irgi, ko gero, yra susiję su bandymu išvengti platesnės eskalacijos ir nerodyti, kad tai, kas įvyko savaime, reiškia, kad karas vyks ir su Iranu. Izaeliui tai yra priešas nr. 1, bet bandant to išvengti, konstatuojama, kad nėra įrodymų, jog Iranas tiesiogiai prisidėjo prie to teroro akto.
Ar galime artimiausiu metu tikėtis aktyvesnio Irano dalyvavimo?
L. Kojala: To yra siekiama išvengti. Iranas įvairiomis formomis, nebūtinai su savo lipduku, daro įvairias atakas, įskaitant ir atakas prieš JAV dronus, ir prieš Saudo Arabiją, ir tai tikrai nesikeis. Klausimas, ar keisis ta linkme, kuri vestų link tiesioginio Irano įsitraukimo į karą prieš Izraelį, kuris galėtų virsti gerokai didesniu, nei dabartinis Gazos Ruože.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Ir jie teisia Žemaitaiti.
