darius antanaitis

Ruošiantis Vakarų pasaulio lyderių atvykimui į Lietuvą, vokiečiai į Vilnių atvežė galingiausią pasaulyje oro gynybos sistemą „Patriot“, kuri saugos Vilnių nuo galimų rusų provokacijų ir atakų. Savo jėgą „Patriot“ įrodė ir Ukrainos kare. Jos sugebėjo numušti ir hipergarsines raketas „Kinžal“, kurias Putinas vadino nenugalimomis. Ekspertai sako, kad tai sistemos, apie kurias Lietuva kol kas gali tik pasvajoti, mat jų kaina siekia keletą milijardų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Savaitgalį Lietuvoje liepsnojo Joninių laužai, bet daugelis stebinčių įvykius per televiziją ar socialinius tinklus, prisipirkę spragėsių, tikėjosi pamatyti liepsnojančią Maskvą. Taip neatsitiko. Jevgenijaus Prigožino ir jo „Wagner“ grupės maištas netikėtai prasidėjo ir netikėtai baigėsi.

Istorija turbūt būtų pasisukusi visai kitaip, jei ne amerikiečiai, o naciai būtų pirmieji sukūrę atominę bombą. Mat dabar ekspertai sako, kad trys didžiosios branduolinės valstybės – tame tarpe ir Rusija – negali būti sutriuškintos savo teritorijoje. Ar įmanoma nugalėti branduolinį Putino režimą diskutavo laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Gegužės 9-osios paradai Rusijoje pasirodė skurdžiau nei ankstesniais metais. Raudonojoje aikštėje pravažiavo vos vienas senas tankas, atsisakyta ir aviacijos pasirodymo, 21-ame mieste paradai buvo atšaukti. Apie tai, ar gegužės 9-osios paradas atspindi, kokie prasti Rusijos kariniai resursai, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas ir atsargos majoras, gynybos ekspertas Darius Antanaitis.

Gegužės 9-osios išvakarėse išniekinti partizanų vado Vanago paminklai. Gegužės 9-ąją kelios dešimtys žmonių rinkosi Vilniuje ir Klaipėdoje prie sovietinių karų kapų. Įsisegę Georgijaus juosteles jie dėjo gėles, leido sovietinius ir sakė, kad karą Ukrainoje sukėlė Amerika. Taip jie atkartojo naratyvą, kurį Pergalės dienos parade skleidė Vladimiras Putinas.

Vos už 9 kilometrų nuo Lietuvos sienos Baltarusija permetė keliolika savo tankų, dešimtis karinės technikos vienetų. Ginkluotame kariniame sąstate – ir pėstininkų mašinos, šarvuoti transporteriai. Lietuvos kariuomenė ramina ir aiškina, kad baimintis provokacijų esą nereikia, tai nuolatinių pratybų Baltarusijoje dalis. Ir priduria, kad tiek tankų sunaikinti Lietuvai, be sąjungininkų pagalbos, prireiktų vos kelių minučių.

Lietuva ruošiasi dar didesnei grėsmei iš Rusijos. Nors Rusija Ukrainoje įklimpo, anot Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, mūsų šalis turi stiprinti savo gynybą. Ministras ketina imtis dešimtmečio projekto – kurti 18 tūkst. karių diviziją, kuri gali būti apginkluota tankais, sraigtasparniais, raketų paleidimo sistemomis. Lietuvai turimos ginkluotės nebepakanka – tvirtina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Vakarų valstybės nusprendė tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus ir kitą ginkluotę jos kovai prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas, tačiau karinės pramonės ištekliai po truputį senka. Ar Vakarai pajėgs Ukrainai tiekti visą reikiamą amuniciją, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis. Ukrainiečiams reikia daug šaudmenų, patrankų.

Nors daugelis baiminasi dėl karo Ukrainoje ir galimų Rusijos veiksmų prieš Lietuvą, pasak ekspertų, mūsų valdžia snaudžia, nėra pakankamai pasiruošusi ir nemėgina situacijų ištaisyti. Tokią mintį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ išsakė atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis. Kartu su juo laidoje diskutavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.

Vakarų valstybes nusprendė tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus ir kitą ginkluotę jos kovai prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas. Toliau jau imama kalbėti ir apie naikintuvus. Ar tai reiškia, kad Rusijos laukia sunkūs ir tamsūs laikai? Kokia naujos ginkluotės reikšmė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali ryžtis dar vienam dideliam Ukrainos puolimui per karo metines – vasario 24-ąją, sako gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis. Vis dėlto ir karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis pabrėžia, kad Rusija jau išnaudojo viską, ką turi geriausio, be to, gamtos sąlygos puolimui šiuo metu nėra palankios.

Rusijai grasinant, kad Ramšteino karinėje bazėje priimtas Vakarų šalių sprendimas suteikti Ukrainai daugiau modernios ir smogiamosios ginkluotės išprovokuos dar didesnį karą, anot karybos ekspertų, verčia čia ir dabar garsiai pradėti kalbėti apie savo gynybinius pajėgumus – ar esame pajėgūs duoti į dantis agresoriui, jei šis sumanytų įžengti į Lietuvos teritoriją. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Rusijoje jau plinta vaizdai su naujais mobilizacijos dokumentais. Regis, Vladimiras Putinas tęsia Stalino karo vadų tradicijas priešą paimti per savo karių lavonus. Tačiau dalis ekspertų tai vertina ne kaip kelią į pergalę, o tiesiai į režimo žlugimą. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Sergej Judin – „Azovo“ bataliono karys. Kovotojas, ilgą laiką grūmęsis su Putino ordomis Mariupolyje, šiandien yra gydomas Lietuvoje. „Stebuklas, kad aš likau gyvas.

Ukrainos kare atėjo lemiamas metas, rusai jau kitą mėnesį bandys surengti didelį puolimą – tokią informaciją iš prezidento Zelenskio vakar išgirdo su juo susitikęs Gitanas Nausėda. Anot jo, Vakarams būtina siųsti kuo daugiau tankų ir pėstininkų kovos mašinų. Lietuva, anot prezidento, šiemet Ukrainai paramos suteiks už 40 milijonų eurų.

Baltarusija praėjusį antradienį netikėtai surengė savo ginkluotųjų pajėgų patikrinimą, pranešė šalies gynybos ministerija. Pratybos vykdomos tiek prie Lietuvos, tiek prie Ukrainos sienos. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė paaiškino, ką tai reiškia ir ar turėtume tai suprasti kaip grėsmę mūsų valstybei.

Dalis švietimo ekspertų tvirtina, kad rusų kalba ir rusiškos mokyklos – tik problemų pradžia. Lietuvių kalbos neišmokę vaikai negali gerai integruotis į visuomenę, o tai veda prie užsidarymo rusakalbių socialiniame burbule ir tapimo nelojaliais Lietuvai piliečiais. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilniuje, šalia Halės turgaus susikalbėti lietuvių kalbos gali ir nepakakti.

Brangiausias Lietuvos kariuomenės pirkinys istorijoje – iš Jungtinių Amerikos Valstijų už beveik pusę milijardo dolerių Lietuva perka raketinės artilerijos sistemas HIMARS: iš viso 8 paleidimo įrenginius su kovine ir mokomąja amunicija. Karybos ekspertai aiškina, kad ši sistema pajėgi numušti Karaliaučiuje esančią priešlėktuvinę rusų oro gynybą ir kitus svarbius taikinius, kurie atsirastų, jei Rusija ryžtųsi pulti NATO.

Baltarusija antradienį netikėtai surengė savo ginkluotųjų pajėgų patikrinimą, pranešė šalies Gynybos ministerija. Pratybos vykdomos tiek prie Lietuvos, tiek prie Ukrainos sienos. Ką reiškia šie veiksmai? Ar Lietuvai reikėtų sunerimti dėl kaimynės elgesio? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rusija užpuolė Ukrainą pražudydama dešimtis tūkstančių nekaltų civilių. Vis tik nuo Krymo aneksijos Ukraina ruošė tiek kariuomenę, tiek savanorius, nes buvo suprasta, kad iš tokios kaimynės gali sulaukti bet ko. Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvoje daug kam kilo klausimas, o kaip karui esame pasiruošė mes. Dabar aišku viena, kad norint pasiruošti kuo geriau, pradėti ruoštis reikia kuo anksčiau.

Konservatorius Kasčiūnas užsimojo atimti teisėtai laikomus ginklus iš mūsų šalyje gyvenančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Anot saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, dabar tokių ginkluotų užsienio piliečių Lietuvoje yra pusketvirto šimto, o ar jie lojalūs mūsų valstybei ar karą pradėjusiai savo tėvynei niekas nežino.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Europoje kilo didžiausias karas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Gyventojams Lietuvoje tai taip pat sukėlė nemažai nerimo: žmonės puolė padėti ukrainiečiams ir kartu ėmė galvoti, kaip patys turėtų pasiruošti, kad jaustųsi saugesni. Karui Ukrainoje vos prasidėjus ir Lietuvoje buvo pranešimų, kad žmonės turi pasirūpinti atsargomis, turėti geriamo vandens kelioms dienoms, susidėti kuprines, pasiruošti atsarginių rūbų, negendančio maisto.

Ukrainiečius žiema gąsdina labiau nei bet kuriuos kitus europiečius, tačiau ekspertai Ukrainos kariuomenei pataria išnaudoti šį laiką ir šaltį apgalvotai, kadangi tuo metu okupantų kariuomenei gresia nemalonumai. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis aiškino, kad ukrainiečių pranašumas žiemą – šilti rūbai ir neužsivedantys rusų dyzeliniai varikliai.

Vis daugiau karo ekspertų yra įsitikinę, kad branduolinis ginklas, kuriuo grasina Vladimiras Putinas, yra tiesiog bandymas išgąsdinti Vakarus. Tačiau Rusijos prezidentas galėtų imtis kito, jam saugesnio varianto – pulti atomines elektrines. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Rusija grasina pražūtingiausiais ginklais pasaulyje – branduoliniais. Tokiu atveju specialistai piešia kone apokaliptinę pasaulio pabaigą.

Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas paskelbė apie keturių okupuotų Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – aneksiją. Tarptautinė bendruomenė šią aneksiją laiko neteisėta ir žada įvesti Maskvai naujas sankcijas. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjus kelioms valandoms po Kremliaus akibrokšto paprašė pagreitintos stojimo į NATO procedūros.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naujausioje savo kalboje pagrasino, kad tiems, kurie prieš Rusiją esą vykdo branduolinį šantažą, tai gali atsiliepti, tačiau karybos ekspertas tame didelės dramos neįžvelgia. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavęs karybos ekspertas Darius Antanaitis teigė, kad yra nemažai šansų, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą ir tiksliai įvardijo, kokiu atveju ryžtųsi tai padaryti.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje. Rugsėjo 21-ąją, prasidedanti dalinė mobilizacija apims tuos asmenis, kurie yra atsargos kariai ir kurie buvo atlikę tarnybą Rusijos kariuomenėje, turi atitinkamą karinę specialybę ir patirtį.

Šią savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo kontrataką rusų okupuotame Chersone. Karo ekspertai pripažino, kad Chersonas ir viskas aplink jį – strategiškai labai aktuali vieta, kuri gali būti pirmuoju žingsniu į pergalę. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas ir karybos ekspertas Darius Antanaitis teigė, kad tai netgi gali būti paskata Vladimiro Putino žlugimui.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Suvalkų koridoriuje lanko ten įsikūrusius NATO šalių karius, kad parodytų savo šalių ir užsienio gyventojams, jog ši vieta, nepaisant agresyvios Rusijos kaimynystės, yra saugi. Nors Suvalkų koridorius užsienio spaudoje gavo kone pačios pavojingiausios vietos Europoje reputaciją, Nausėda su Duda čia žada dar daugiau NATO karių ir ginklų.

Kaliningrado srities tranzitui pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos sukėlė Rusijos įsiūtį. Maskva ėmėsi agresyvios retorikos Lietuvos atžvilgiu ir žada reaguoti. Karybos ekspertas Darius Antanaitis ramina ir primena, kad Lietuva yra NATO valstybė, o net ir be pagalbos susitvarkytume su likusiais rusų pajėgumais.

Kaliningrado srities tranzitui pritaikytos Europos Sąjungos (ES) sankcijos sukėlė Rusijos įsiūtį ir privertė imtis agresyvios retorikos Lietuvos atžvilgiu. Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą.

5000 vokiečių karių brigados Lietuvoje nebus. Nors Vokietijos ir Lietuvos politikų skambiai nuvilnijo, užsienio žiniasklaida išsiaiškino, kad daugumą karių Vokietija planuoja dislokuoti savo, o ne Lietuvos teritorijoje. Tokius planus patvirtina ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prezidentūra kartu su krašto apsaugos ministerija teisinasi, kad Lietuvos visuomenė susipainiojo, esą jau seniai buvo aišku, kad vokiečių kariams Lietuvoje nėra vietos.

Karas Ukrainoje perkopė 100 dienų ribą, tačiau pabaigos vis dar nematyti. Rusijos kariuomenė lėtai, tačiau užtikrintai veržiasi gylyn į Donbaso regioną. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad intensyvūs mūšiai yra tikriausiai paskutinis Rusijos bandymas minimaliai įvykdyti savo programą, o tikėtis lengvos ukrainiečių pergalės niekada ir nereikėjo.

Pirmadienio vakarą pasaulį apskriejo šokiruojanti žinia: karą prieš Ukrainą paskelbusi ir karo nusikaltimus aktyviai demonstruojanti Rusija galėjo imtis drastiškos priemonės – panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje. Nors šie faktai dar nėra patvirtinti, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako į juos žiūrintys rimtai. Uždrausto ginklo panaudojimo tikimybės neatmeta ir Lietuvos karybos ekspertai.

Karas Ukrainoje atskleidžia ne tik pačias tamsiausias agresoriaus puses, bet ir jėgas, apie kurias eilinis žmogus nė nesusimąstė ar nė negalvojo jų turintis. Pasaulis susivienijo prieš neprognozuojamą Putiną, o paprasti Ukrainos gyventojai per vieną dieną tapo kovotojais ir didvyriais.

Rusijai užpuolus Ukrainą prieš Rusijos režimo agresiją susivienijo ne tik patys ukrainiečiai, bet ir užsienio šalių gyventojai. Ne išimtis ir lietuviai. Lietuviai organizuoja paramą ukrainiečiams, o Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paraginus neabejingus gyventojus atvykti kautis Ukrainos pusėje, atsirado norinčių vykti į fronto liniją. Vis dėlto tie, kurie pamatė karą, iš jo grįžta ne tokiomis entuziastingomis nuotaikomis. Lietuviai ukrainiečiams gelbėja įvairiais būdais.

Kijevo užėmimas ir Ukrainos vyriausybės nuvertimas nebūtinai pagrindinis rusų tikslas, tai gali būti tik priedanga, teigė Darius Antanaitis.  Lietuvos kariuomenės atsargos majoras TV3 žinių „Dienos komentare“ paaiškino, koks galėtų būti tikrasis rusų strateginis tikslas.

Rusijai užpuolus Ukrainą, karybos ekspertas Darius Antanaitis sako, kad prasidėjęs karas turi tendencijas peraugti į pasaulinį karą. Pasak jo, viskas priklausys nuo to, kaip ilgai Ukraina sugebės atsilaikyti, tad jai šiuo metu yra reikalinga Vakarų parama. Apie tai specialistas ketvirtadienį ryte kalbėjo LRT radijuje.

Saugumo ir gynybos sprendimų srityje veikianti Lietuvos bendrovė „Ostara“ pasirašė tarpusavio susitarimo memorandumą su Kanados bendrove „Provectus Robotics Solutions Inc“. Pagal šį memorandumą Kanados įmonės sukurtas distancinio valdymo ir autonominio važiavimo sprendimas „A-Kit“ bus integruotas į lietuvių kuriamą pažangų naujos kartos bagį „Krampus“, skirtą sienos apsaugai, aplinkosaugai, gamtos resursų žvalgybai ir kalnakasybai.

Už Atlanto viešėjęs Gitanas Nausėda JAV žiniasklaidai pareiškė, jog Rusijai pradėjus karą prieš Lietuvą, mes kovotume tik apie tris – keturias savaites. Nors prezidentas tokiu pasakymu norėjo paneigti gandus apie per dvi dienas šalį užimančius priešus, ekspertai sako, jog Prezidentas tautai ir aplinkai turėtų demonstruoti ryžtą ginti šalį iki galo. Vos prieš kelias savaites pirmą kartą kario uniformą dėvėjęs G. Nausėda atskleidė, ką jam už uždarų durų šneka generolai.

Lietuva ir Jungtinės Valstijos susitarė dėl dar vieno stambaus kariuomenės pirkinio – už 140 milijonų eurų Lietuva pirks du šimtus naujausiomis technologijomis aprūpintų šarvuotų visureigių. Kaip aiškina ministerija ir ginkluotės ekspertai, tokiais pat šarvuočiais jau netrukus naudosis ir amerikiečių kariai, o tai svarbu sąjungininkų bendradarbiavimui.

Viena realiausių kandidačių užimti mūsų šalies prezidento postą, ir tuo pačiu tapti vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu – Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvoje ne tik vyrai, bet ir moterys turėtų būti šaukiami į privalomąją karo tarnybą. Šiuo metu jos į kariuomenę ateina nebent savo noru. Karybos ekspertai sako, kad tokia idėja gera, tik mūsų visuomenė tam nepasiruošus ir išties ne visi su tokia idėja sutinka. Izraelyje moterys lygiai taip pat kaip ir vyrai yra šaukiamos į kariuomenę.

Konkursas „Daina Lietuvos kariuomenei“ nuskambėjo per visą Lietuvą. Daugybė atlikėjų bei muzika besidominčių žmonių ryžosi jame dalyvauti, kurdami originalią dainą, tačiau nugalėtojais buvo išrinkta grupė „Diktatūra“. „Idėja organizuoti konkursą Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui paminėti kilo prieš dvejus metus.

Ar įsivaizduojate situaciją, kad karys sąmoningai atsisakytų naudoti bet kokį smurtą, paimti ginklą į rankas ir tokiu būdu stotų į kovą? Situacija atrodo sunkiai įtikinama, bet tokia istorija iš tiesų įvyko Antrojo pasaulinio karo metu – ji perteikta filme „Pjūklo ketera“. Vis tik, kiek heroizmas, gražiai vaizduojamas filmuose, atitinka realybę, komentuoja atsargos karininkas, karinių operacijų Irake ir Afganistane dalyvis Darius Antanaitis.

Naujienų ir pramogų portalas tv3.lt bei Lietuvos kariuomenė visus norinčius kvietė dalyvauti išskirtiniame bei patriotiniame konkurse „Daina Lietuvos kariuomenei“. Daugybės kūrėjų bei atlikėjų dėmesio sulaukęs konkursas įgavo pagreitį, tad jau visai netrukus paaiškės, kam atiteks nugalėtojo titulas ir piniginis prizas. Pirmosios vietos nugalėtojas laimės 3 tūkst. eurų prizą, antrosios – 2 tūkst. eurų, o trečiosios – 1 tūkst. eurų prizą.

Antradienį startavo konkursas „Daina Lietuvos kariuomenei“. Į diskusiją apie konkursą bei pačią Lietuvos kariuomenę atvyko pulkininkas leitenantas Linas Idzelis ir idėjos autorius Darius Antanaitis. Pulkininkas papasakojo, kaip atrodo kario diena bei atsakė į ne vieną piliečiui rūpimą klausimą. Jis paaiškino, jog karių diena prasideda 6 valandą ryto, o baigiasi 22 valandą. Per tą laiką kariai ne tik sportuoja, lanko paskaitas, bet ir žygiuoja bei dalyvauja pratybose.

Justinas – visad linksmas ir džiugus, iki ašarų pralinksminantis humoristas, šmaikštus laidų vedėjas – tokį įpratę jį matyti žiūrovai... Pasirodo, po neblėstančia šypsena slypi nesuvaidintas švelnumas ir nuoširdus jausmingumas prabilus apie meilę ir neišsipildžiusius troškimus. „Vienas iš baisiausių dalykų gyvenime yra miražas. Tada, kai tolumoje pamatai oazę ir tau atrodo, kad tavo laimė ir laisvė yra jau visai čia pat, bet tu dar nesuvoki, kad tai tik iliuzija“, – mįslingai kalba Justinas.

Estijoje antradienį netikėtai paleista raketa būtų galėjusi pasiekti Rusiją, jei būtų skridusi rytų kryptimi, teigia Estijos karinių oro pajėgų vadas. Laimei, raketa skrido į šiaurę, todėl liko Estijos teritorijoje. Vis dėlto, kaip reaguotų Rusija, jei raketa iš Estijos pasiektų jos krantus? Saugumo ekspertai vieningai sutaria – Rusija tai laikytų provokacija ir imtųsi veiksmų.

Artėjant Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad 2017“, Lietuva žinojo, kad reikia pasiruošti ir galimoms provokacijoms. Pratybų metu į Lietuvos oro erdvę įskridę du Rusijos kariniai orlaiviai – nebūtinai provokacija, bet turime būti pasiruošę viskam, mano ginkluotės žinovai. Rugsėjo 16 d. vėlai vakare į Lietuvos oro erdvę virš Baltijos jūros įskrido du Rusijos kariniai orlaiviai IL-76, skrisdami iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį.

Šiaurės Korėjos vandenilinės bombos bandymas ir dėl to auganti įtampa – galvos skausmas ne tik Jungtinėms Valstijoms. Pasirodo, išprotėjusio Pchenjano režimo triukai gali liesti ir Lietuvą. Esama svarstymų, kad ne kas kitas, o Rusija galėjo padėti Šiaurės Korėjai pasigaminti galingą vandenilinę bombą. Gal net tam, kad atitrauktų mūsų pagrindinių sąjungininkų – amerikiečių – dėmesį nuo kitų Rusijos planuojamų nešvarių darbų.