Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis.
Pone Antanaiti, žinia, kad norime įsigyti tankų, nuskambėjo po Valstybės gynimo tarybos. Tų pirkimų pastaraisiais metais darome tikrai nemažai, kodėl mums būtent reikia tankų?
D. Antanaitis: Nes tankas – vienas svarbiausių ginklų mūšio lauke. Be tankų tu negali vykdyti nei manevrinės gynybos, nei normalios gynybos, kontrpuolimo. Paprastas pavyzdys – karas Ukrainoje. Mes matome, kad be tankų ukrainiečiams labai sunkiai einasi, o jei tiksliau – išvis neina.
Kovinė technika savyje turi talpinti tris svarbiausius dalykus: pravažumą, ugnies galią, šarvą. Tankas savyje subalansuoja visus tris dalykus idealiai. Jeigu mes ginamės nuo didesnio priešo, būtent tankas dėl savo greičio, šarvo ir patrankos gali tą priešą stabdyti. Tankas gali greitai iš vienos pozicijos judėti į kitą.
Jeigu mes valome savo žemes nuo okupantų, tai vien pėstininkai nepraeis, reikalingi tankai, nes jie užtikrina ugnį ir manevrą. Jeigu mes norime turėti pilnavertę kariuomenę, mes privalome turėti tankų.
Taip pat nereikia pamiršti ir NATO planų. Kiekviena ginklų sistema turi būti integruota į NATO gynybinius planus. Jeigu mes suformuosime tokį šarvo kumštį, tai bus didelis pasisekimas mums. Nes mes visą laiką prašome, kad kiti ateitų ir apgintų mus, sakome, jog visi mus puola, bet patys nieko nedarome. Amerikiečiai, vokiečiai, prancūzai atveža savo tankus, tai pagaliau mes turėsime savo tankus ir galėsime pasirūpinti saugumu savarankiškai.
Ponas Martišius turi kiek kitokią nuomonę. Socialiniuose tinkluose tokią mintį pasakėte, kad „haubicų įsigyjimas Lietuvai būtų protingesnis pirkimas“. Kodėl pasisakote prieš tankus?
M. Martišius: Jeigu mes viską jau turėtume ir mums betrūktų tankų, tai aš net nebūčiau pasisakęs. Klausimas yra labai paprastas – ar už tuos pinigus tankai duoda tai, apie ką mes kalbame? Aš pažiūrėjau, kad paskutiniai tankų mūšiai buvo 1973 m. Jaom Kipuro karo metu.
O vėliau, kai reikėjo kovoti prieš sovietų tankus, vakarai galvojo, ką gali priešpastatyti tiems tankams ir buvo nueita į prieštankinės ginkluotės sukūrimą. Tai labai paprastas dalykas – tankas kainuoja 5–6 ir daugiau milijonų eurų, o prieštankinė raketa – 25–30 tūkst. eurų. Tankai iš toli matosi, jie nėra visiškai apsaugoti, jį galima sunaikinti.
Dėl to aš pasižiūrėjau praeitais metais pirmas Ukrainos karinis kontraktas buvo būtent haubicų. Tai aš sakyčiau, kad galbūt būtų verta ir mums pasvarstyti apie tai. Bet turbūt buvo priimtas politinis sprendimas, na, ir jisai yra priimtas.
Pone Antanaiti, gal tikrai yra kažkokia karinė technika, kurią galime nusipirkti greičiau ir kuri būtų naudingesnė negu tankai?
D. Antanaitis: Karyba yra kaip maistas arba kaip salotos. Vien tik iš svogūnų tu salotų nepadarysi. Tau reikia visavertės, pilnos mišrainės tam, kad gautum visus vitaminus. Jeigu aš valgysiu vien tik vitaminą C, tai aš pageltonuosiu ir turbūt numirsiu dienos pabaigoje. Tai visur turi būti balansas.
Kai mes kalbame apie šiuolaikinę karybą, mes turime omenyje jungtines operacijas, kai sujungtos visos pajėgų, ginklų rūšys. Esmė yra ne vienas šautuvas ir ne karys, kuris su šautuvu sėdi krūmuose ir galvoja, kad sustabdys tanką. Tai turi būti visų ginklų ir priemonių visuma.
M. Martišius: Ne, žiūrėkite, aš su gerbiamu Antanaičiu nesiginčiju. Aš tik sakau, kad jei mes turėtume visko pakankamai daug, tai galbūt ir būtų verta pirkti tuos tankus.
Dabar pasižiūrėkime į mūsų artileriją: turime 18 „Pancer“ haubicų, dar 18 nupirksim, iš viso 36. Ar tai daug? Mano galva, tai yra nepakankamai daug.
Kitas dalykas – pažiūrėkite į Ukrainos nuostolius. Tai labiausiai kenčia tankai tiek iš rusų, tiek iš ukrainiečių pusės. Aš specialiai vakar pažiūrėjau, kokie yra ukrainiečių nuostoliai, tai yra sunaikinta arba paveikta vienuolika „Leopard 2“ tankų. Ir pažiūrėjau, kiek „Pancer“ haubicų yra sunaikintų, tai yra 1 sužeista. Tos haubicos gali šaudyti iš toliau, iš už priedangos, tai pakankamai geras dalykas.
Aš sutiksiu su tuo, kad vien iš svogūnų salotų nepadarysi. Bet aš pasakysiu labai paprastai – pagrindinis patiekalas turėtų susidėti iš artilerijos ir šiuo atveju mes jos turime per mažai. Tai automatiškai, jeigu mes gaminsime kebabą, tai mūsų kebabe mėsos nėra. Jisai bus iš svogūnų, su kokiais nors padažais ir taip toliau, bet mėsos, pagrindinio ingrendiento, bus nepakankamai.
Aš visąlaik sakau, kad reiktų pagalvoti apie pagrindinį ingredientą. Na, bet kariniuose pirkimuose yra du dalykai: karinė logika ir politinė logika. Ir panašu, kad čia labiau vadovautasi politine logika, kad mes norime turėti vokiečių brigadą čionais ir turbūt buvo kažkoks susitarimas, jog mes irgi turime parodyti kažkokį suinteresuotumą ir nusipirkti technikos.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
