Vienas Europos pareigūnas trumpai apibendrino iššūkį: kaip užtikrinti, kad Ispanijoje dislokuota tankų kolona „nepasiektų Lenkijos karui pasibaigus“? Kol kas tai toli gražu nėra garantuota.
Šiuo metu tankams ir kitai sunkiajai technikai vis dar reikalingi kiekvienos šalies leidimai, kad jie galėtų tranzitu važiuoti per ES teritoriją. Net turėdami leidimus, konvojai dažnai turi daryti ilgus lankstus, kad išvengtų kelių ar tiltų, kurie yra per silpni ir neatlaikytų jų svorio.
„Greitis yra karybos ir atgrasymo pagrindas“, – žurnalistams sakė ES gynybos vadovas Andrius Kubilius prieš trečiadienį pristatydamas Europos Komisijos planą šiai problemai spręsti.
Europai skubant stiprinti savo gynybą po 2022 m. Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą, ES auditoriai anksčiau šiais metais įspėjo, kad kariuomenės ir ginkluotės pervežimas per 27 valstybių bloką tebėra „problemiškas“ ir kad neaišku, „kas ką daro“.
Europos Audito Rūmai ES karinio mobilumo valdymo tvarką pavadino „sudėtinga ir fragmentuota“ – pavyzdžiui, pažymėdami, kad vienos šalies tankai negali važiuoti per kitą šalį, jei yra sunkesni nei leidžia kelių eismo taisyklės.
Vienas iškalbingas pavyzdys: 2022 m. Prancūzijai kilo problemų gabenant tankus į Rumuniją, kai Vokietija pareiškė, kad sunkioji technika negali važiuoti keliais, todėl pareigūnai buvo priversti užsakinėti traukinius.
Komisijos plane įvardyta apie 500 svarbiausių pralaidumą ribojančių vietų, esančių potencialiuose kariuomenės judėjimo koridoriuose per Europą karo atveju. Dauguma jų turi būti skubiai modernizuotos, siekiant užtikrinti mobilumą, kuris tapo prioritetu nuo karo Ukrainoje pradžios.
Pabrėždamas būtinybę imtis veiksmų, A. Kubilius pacitavo JAV pajėgų Europoje vado per Pirmąjį pasaulinį karą generolo Johno J. Pershingo žodžius: „Pėstininkai laimi mūšius, logistika laimi karus.“
Truktų 45 dienas?
Siekdama panaikinti tokius „butelio kaklelius“ Komisija siūlo įvesti vieną leidimą, kuris galiotų visoje ES ir pakeistų esamą leidimų sistemą – o kai kurių leidimų reikia laukti 45 dienas.
Esant skubiems atvejams, Briuselis taip pat nori aiškių taisyklių dėl prioritetinio pravažiavimo, siekiant išvengti vėlavimų.
Plane numatytas vadinamasis solidarumo mechanizmas, kuriuo sutelkiami nacionaliniai dvejopos paskirties gynybos ištekliai, pvz., sunkvežimiai, siekiant užtikrinti greitą privažiavimą.
Pasak A. Kubiliaus, ES planai yra „reikšmingas žingsnis į priekį“.
Siekdama užtikrinti sistemos veikimą, Komisija planuoja reguliariai vykdyti „streso testus“ ir tikrinti, ar infrastruktūra gali susidoroti su intensyviu kariniu eismu.
Briuselis nori skirti 17 mlrd. eurų laikotarpiu tarp 2028 ir 2034 m. kariniam mobilumui didinti – tai 10 kartų daugiau nei pagal ankstesnį ilgalaikį biudžetą.
Apie problemą buvo žinoma jau anksčiau: Komisija jau buvo parengusi du veiksmų planus, paskutinįjį – 2022 m. lapkričio mėnesį, bet jis sulaukė šaltos Audito Rūmų reakcijos.
Teisindamasis Briuselis teigia, kad karinis mobilumas yra palyginti nauja politikos sritis, kurioje ES institucijos turi ribotas galias, nes gynybą kontroliuoja pačios valstybės narės.
Be to, trečiadienį Komisija paskelbė planą, kuriuo siekiama priartinti Europos gynybos pramonę prie naujų technologijų – nuo dirbtinio intelekto (DI) iki kvantinės kompiuterijos ir kosmoso sistemų.
Nors ginklų gamintojai jau plačiai naudoja šias priemones, Briuselis nori skatinti bendrus projektus ir ypač siekia, kad naujos ES „dirbtinio intelekto gamyklos“, skirtos DI sprendimams testuoti, būtų atviros gynybos įmonėms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
