Vis tik Ukrainos pavyzdys rodo, kad rusai be skrupulų atakuoja bažnyčias ir religinės vietos Ukrainoje neretai tampa jų taikiniu.
Lietuvos valdžia ieškodama, kur šalyje įrengti priedangas gyventojams slėptis, atsigręžė į šalies bažnyčias – esą jų rūsiai yra tinkama vieta priedangai, slėptis nuo raketų antskrydžių. Tam esą tiktų bet kuri šalies bažnyčia.
„Žmonės šimtmečius nuo nelaimių slėpdavosi bažnyčiose ir šiandien jau yra dešimt bažnyčių, kuriose yra paženklintos kaip priedangos“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Saulius Greičius.
Bažnyčios vadovas sako, kad tiktų ir Arkikatedra bazilika, jos rūsiai.
„Iš pirmo žvilgsnio katedra man atrodo turi rūsį, kuris galėtų būti saugia priebėgos vieta. Kaip ir Kyjive buvau, irgi rodė, kur žmonės ten slėpėsi“, – pasakoja arkivyskupas Gintaras Grušas.
Kai kurie kalbinti žmonės sutinka, kad priedangos bažnyčiose išties būtų geras pasirinkimas slėptis nuo karo ar kitų nelaimių.
„Numirti bažnyčioje, tai čia laimė. Ne kiekvienam tinka“, – sako kalbinta moteris.
„Ne, aš taip nemąstau, manau, kad žmogus turi pats gelbėtis“, – teigia kita moteris.
„Na, čia kaip Ukrainoje panašiai, ne? Bet ten irgi dabar šaudo į tas bažnyčias“, – sako gatvėje kalbintas vyras.
Įdomu tai, kad pakalbinus 15 žmonių gatvėje vos vienas žinojo, kur Lietuvoje yra priedangos ir slėptuvės.
Vidaus reikalų ministrė aiškina, kad kampanija, kaip gyventojams pasiruošti kilus karui ir kaip elgtis prasidėjus karo veiksmams ar kitokioms nelaimėms pasiekė pusę Lietuvos, tik to negana.
„Pusė šalies gyventojų daugiau mažiau žino, kaip jie turėtų būti pasirengę, kaip turi elgtis esant ekstremalioms situacijoms“, – teigia A. Bilotaitė.
Nuo raketų ir bombų apsaugančių slėptuvių šalyje beveik nėra, jas įrengti brangu, tad šalies valdžia gyventojams parenka priedangas – jos taptų trumpalaike pastoge nuo pavojaus gyventojų gyvybei ar sveikatai. Iš viso šalyje jau yra 2500 priedangų. Iš 10 jau numatytų priedangų bažnyčiose dauguma jų yra Klaipėdos rajone.
Į klausimą, ar, remiantis Ukrainos pavyzdžiu, bažnyčią vis dar galima laikyti saugia vieta priedangai, tarnybos vadas atsako taip:
„Jeigu tikrai atsiras kažkuri šalis, kurios kariškiai beprotiškai šaudys į civilinius objektus ir bažnyčias, tai tikrai tos priedangos tam nėra skirtos ar pritaikytos. <...> Tikėtis, kad tikrai bus griaunamos bažnyčios, aš tikrai norėčiau tikėtis, kad pasaulyje egzistuoja sveiko proto“, – teigia S. Greičius.
„Kai vykdomas dabar šiuo metu brutalus karas prieš Ukrainą iš Rusijos pusės rodo, kad nėra jokių taisyklių. Ir mes turime ruoštis blogiausiems scenarijams“, – tarnybos vadui nepritaria A. Bilotaitė.
Ukrainos patirtis rodo, kad rusams nerūpi net švenčiausios vietos – jų raketos skrieja ne tik į bažnyčias, bet ir ligonines, teatrus vis tiek užmėto raketomis, net žinodami, kad ten slepiasi vaikai. Valdininkai mato ir kitų būdų, kaip bažnyčios galėtų būti naudingos esant pavojui – ant jų fasadų tvirtins garsinius signalus, kurie įspės gyventojus.
„Anksčiau prieš šimtmečius tai varpai buvo naudojami. O dabar su modernia technika naudojame modernią techniką perspėti apie pavojus ir padėti žmonėms“, – tikina G. Grušas.
„Turime Lietuvoje apie 927 sirenas. Esame nusimatę plėtrą. Ir šiuo metu vykdomas pirkimas dar 200 papildomų sirenų“, – teigia A. Bilotaitė.
Negana to, kunigai apie priedangas ir slėptuves pamokslų metu gyventojus informuos, taip pat ir apie galimybes karo metu slėptis pas juos parapijoje.
„Per mišias nėra pagrindinės vietos, kur mes skleisime tą žinią. Turime irgi savo komunikacijos kanalus. Jau minėti Žolinių atlaidai, kur susirenka daug žmonių“, – sako G. Grušas.
Šiuo metu priedangose nuo pavojaus laikinai pasislėpti galėtų maždaug kas trečias gyventojas.
