saulius greičius

Kitų metų biudžete penkioms statutinėms Vidaus reikalų ministerijos (VRM) institucijoms numatyta 706 mln. eurų – 62,5 mln. eurų daugiau nei pernai. Vis dėlto tarnybų vadovai sako biudžete norintys daugiau pinigų, tačiau kol vyksta derybos konkrečių, sumų neįvardija. 2024 metų biudžeto projekte Policijos departamentui numatyta daugiausia lėšų – 332,8 mln. eurų. Šiais metais policininkams skirta 313,8 mln. eurų.

Dievas išgelbės nuo mirties – tokių užmojų vedami valdininkai užsimojo dalį bažnyčių paversti priedangomis, kuriose kilus karui ar nelaimei žmonės galėtų ieškoti prieglobsčio nuo pavojaus. Jau dabar 10 bažnyčių civilinės saugos specialistų teigimu yra tinkamos kaip laikina pastogė nuo pavojaus besislepiantiems žmonėms. Vis tik Ukrainos pavyzdys rodo, kad rusai be skrupulų atakuoja bažnyčias ir religinės vietos Ukrainoje neretai tampa jų taikiniu.

Vilniaus rajone trečiadienį ugniagesiams perduota 20 naujų gaisrinių automobilių, dar keliasdešimt transporto priemonių bus perduota rugsėjį. „Pirmiausia tai yra istorinis pirkimas šitokių transporto priemonių – 58 autocisternos. Šiuo metu mes matome 20, kitos atkeliaus rugsėjo mėnesį“, – trečiadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Anot jos, automobilinių autocisternų įsigijimas yra „didelis pastiprinimas mūsų tarnybai.

Tris gyvybes nusinešusiame gaisre Šiauliuose aukų būtų buvę galima išvengti, jei būtų įrengti dūmų detektoriai, nebūtų išmontuotos evakuacinės kopėčios ir nebūtų užrakinti evakuaciniai išėjimai, sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius. Anot jo, pirmiausia nelaimės mastas būtų mažesnis, jei daugiabutyje būtų buvę įrengti dūmų detektoriai.

Nuskendusių asmenų skaičius būtų mažesnis, jei gyventojai nesimaudytų nesaugiuose, neįrengtuose paplūdimiuose, kur nėra gelbėjimosi priemonių, sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius. „Galima išskirti dvi tokias kryptis – tai žmogaus gebėjimai elgtis prie vandens, mokėjimas plaukti, kitas – maudymasis saugiose vietose. Mes turbūt esame rekordininkai pagal maudymąsi neoficialiuose paplūdimiuose“, – LRT radijui sakė S. Greičius.

Skurdas šalies ugniagesių stotyse pamažu slopsta. Senas, sugedusias gaisrines, autocisternas ar nuomotas autokopėčias keičia nauja technika. Ugniagesiai džiaugiasi, nors pripažįsta, kad didesnei motyvacijai trūksta ne tik naujos technikos, bet ir didesnių atlyginimų, dirbant darbą, kur kasdien rizikuoji savo gyvybe. Naujutėlaitės trisdešimties metrų aukščio išsiskleidžiamos autokopėčios nuo šiol šalyje tarnaus gelbėjant tautiečių gyvybės.

Kaune atidarytas renovuotas gaisrinės pastatas. Ugniagesiai džiaugiasi, kad gerėja darbo sąlygos. Tačiau iškilmių nuotaiką temdo vis dar daugybė problemų sistemoje. Kasdien gyvybe rizikuojantys ugniagesiai gelbėtojai neuždirba nė tūkstančio eurų, trūksta ir žmonių. O kaimiškose vietovėse situacija dar prastesnė – dirbančios komandos gaisro kartais net nepasiekia dėl pakeliui sugedusių mašinų.

Lietuviai ugniagesiai gelbėtojai „Stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo“ pasaulio čempionate tapo pasaulio vicečempionais. Ir tai – ne vienintelis lietuvių laimėjimas. Pirmą kartą Lietuvą pasaulio čempionate atstovavo ir moteris – ugniagesė gelbėtoja Regina Bartkutė. Plojimai ir džiaugsmo šūksniai skamba į Lietuvą sugrįžusiems ir vicečempionų titulą iš „Stipriausio ugniagesio gelbėtojo“ pasaulio čempionato parsivežusiems lietuviams.

Kylant grėsmei dėl agresyviai nusiteikusios Rusijos puolimo prieš mūsų šalį esame priversti pagalvoti, kur slėptumėmės, jei virš galvų imtų skristi raketos, sproginėtų bombos. Kur slėptumėmės nuo pirmųjų priešo smūgių iš oro? Valdžia sako, kad šiuo metu vietos yra mažiau nei kas penktam Lietuvoje gyvenančiam žmogui ir skubiai ieško slėptuvių, kurias galima būtų pažymėti naujuoju ženklu – Priedanga.