Pasak drifto lenktynininko P. Petrausko, baimė automobilių sporte yra įvairialypė. Viena jos formų – psichologinis spaudimas prieš varžybas.
Daugiau naujienų iš automobilių sporto pasaulio galite perskaityti „Automobilių sportas“ rubrikoje.
„Sakyčiau, kad automobilių sporte tikrai dažnai varžybos būna pralošiamos dar net neatvažiavus į startą. Pats jaučiu, kad jei tenka kovoti su labai stipriu varžovu, nejučiomis pagalvoju, kad galbūt nesu pakankamai geras. Po tokių minčių startuoti būna sudėtingiau“, – kalbėjo „Urta by carVertical“ pilotas.
Suvaldyti šį nerimą P. Petrauskui padeda modernios priemonės ir darbas su savimi. „Anksčiau prieš varžybas pats labai nerimaudavau, tačiau treniruotės prie simuliatoriaus vairo ir seansai su psichoterapeutu labai padėjo neigiamus jausmus paversti kovingumu“, – pasakojo jis.
Lenktynininkas taip pat prisiminė latvio Kristapo Blusso pavyzdį, kuris po avarijos 210 km/h greičiu iškart sėdo prie kito bolido vairo, kad baimė nespėtų įsitvirtinti sąmonėje.
Tuo metu ralio čempionas Vaidotas Žala teigia, kad didelės avarijos palieka gilius ir ilgalaikius pėdsakus. Jis prisiminė 2013 m. įvykį, kai lenktynių metu, važiuodamas 180 km/val. greičiu, posūkyje per trampliną vertėsi per priekį ir galą.
„Tai buvo vienintelis atvejis karjeroje, kai po avarijos atsidūriau ligoninėje patikrai. Šis atvejis man giliai įsirėžė į sąmonę, todėl kurį laiką įveikdamas tramplinus posūkyje saugojausi labiau. Net ir dabar, praėjus daugiau nei 10 metų, tokiose situacijose vis tiek esu itin atsargus“, – patirtimi dalijosi V. Žala.
Anot jo, tokios patirtys nepanaikina galimybės lenktyniauti, tačiau išlieka atmintyje. Pasak V. Žalos, lenktynininkų savisaugos instinktas yra „labiau atbukęs“ nei vidutinio žmogaus, o tai leidžia toleruoti didesnę riziką. „Vis dėlto, – pabrėžia jis, – nė vienas nenori skausmo, lūžusių kaulų ar kitų traumų.“
Žiūrėk VISAS Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes TIK per Go3!
