Naujų reikalavimų iš protestuotojų laukiantis socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius teigia nesistebintis kultūrininkų apsisprendimu ir kviečia juos jungtis prie socdemų.
Praėjusiame kultūros proteste, kuriame dalyvavo apie 4 tūkst. žmonių, viena organizatorių į klausimą, kokios valstybės jie siekia, atsakė: „Mes norime, kad politinėje padangėje neskraidytų aušrų visokios liekanos.“
Ji pridūrė, kad dalies kultūros atstovų organizuojamas protestas bus tęsiamas, o gruodžio pradžioje planuojama nauja akcija.
Žada eiti į politiką
Socdemų lyderis sako negirdėjęs jokių naujų protestuotojų reikalavimų, kurių jie dar nebūtų įgyvendinę.
„Iki galo artikuliuotai taip ir nesupratau. Tikėjausi, kad bus pateikti Kultūrininkų asamblėjos raštiški reikalavimai“, – tikina socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius.
Socialdemokratai „Nemuno aušrą“ iš Kultūros ministerijos pašalino prieš daugiau nei mėnesį. Dabar ministerijai vadovauja socdemė Vaida Aleknavičienė, o „Nemuno aušros“ ten nebėra. Tačiau dalis protestuojančių kultūrininkų sustoti neketina.
Protestus organizuojantys kultūros atstovai dabar turi naują ambiciją – eiti į politiką. Regionuose formuojasi kultūros sąjūdžio grupės: kultūros darbuotojai, nepritariančiai dabartinei politinei situacijai.
„Norime paskatinti, kad šie žmonės ne tik diskutuotų, bet ir prisiimtų atsakomybę eiti į savivaldą“, – sako iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis.
Savivaldos ir merų rinkimai vyks 2027 metais. Socdemų lyderio toks protestuotojų apsisprendimas nestebina.
„Mačiau, kad daug iškilių, pažįstamų veidų dalyvaudavo protesto akcijose. Manau, kad jie apjungė jėgas“, – teigia M. Sinkevičius.
Konservatoriai kultūros sąjūdžio atstovų taip pat laukia išskėstomis rankomis.
„Mes tikrai būsime jiems atviri ir siūlysime prisijungti, jeigu tik norės“, – sako konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Jungsis prie esamų partijų
K. Kaupinis, vienas iš iniciatyvinės grupės narių, teigia, kad protesto organizatoriai kol kas neketina kurti naujos partijos.
„Mes skatiname žmones eiti į jau egzistuojančias politines partijas“, – pasakoja K. Kaupinis.
Jo teigimu, tokie politikai kaip Remigijus Žemaitaitis atsirado būtent todėl, kad žmonės nenori eiti į politiką.
„Mes manome, kad tai sukuria pavojingą tuštumą Lietuvos politinėje padangėje, kurią gali užimti žmonės, neturintys gerų ketinimų valstybei“, – tvirtina K. Kaupinis.
Naujieji politikai – protestuojantys kultūrininkai – greičiausiai suvokia, kad anksčiau atsiradę nauji politiniai dariniai dažniausiai išnykdavo greitai, veikdami vos vieną kadenciją ar net trumpiau.
Prezidentas jau anksčiau yra sakęs, kad protestus organizuojantys kultūros atstovai galėtų įkurti naują politinį judėjimą.
„Prezidentas visą pastarąjį 2 mėnesių laikotarpį truputį vėluoja su politine realybe Lietuvoje“, – kalba K. Kaupinis.
Savivaldos tarybų ir merų rinkimai, kaip naujas politinis tikslas, pasirinkti neatsitiktinai – tai artimiausi rinkimai, be to, regionuose kuriasi kultūros sąjūdžio skyriai. Iniciatyvinės grupės nariai pasakoja, kad tai būtų erdvės, kuriose kultūros darbuotojai iš mažesnių miestų galėtų išsipasakoti.
„Mes jau pirmame ar antrame sakinyje išgirstame žodžius „aš bijau“. Jūs mūsų nesuprantate, nes gyvenate dideliame mieste, o mes – mažesniame. Ir jeigu aš išeisiu iš darbo, neturėsiu galimybės gauti kito“, – sako iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė.
Kultūros sąjūdžio nariai teigia, kad šį mėnesį skirs švietimui – žada gilintis į švietimo sektoriaus problemas.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
