Apie oro gynybos spragas ir galimas pasekmes, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.
Į Lenkijos oro erdvę įskrido 19 dronų ir lenkai dalį jų numušė. Jie sako, kad tai visgi agresijos aktas. Bent jau šaltiniai teigia, kad NATO dronų įskridimo iš viso nelaiko puolimu. Taip pat girdėjome lenkus kalbant apie tai, kad kalbės dėl konsultacijų ir 4 straipsnio aktyvavimo, o dabar matome tokią NATO poziciją. Kaip vertinti šią situaciją?
Ne, tai NATO pozicija yra tada, kai NATO priima poziciją, kai sąjungininkai susėda Šiaurės Atlanto taryboje prie didelio stalo, paima visus faktus, atsižvelgia į vertinimus ir tada paskelbia savo poziciją. Įvairiausių anoniminių šaltinių vertinimo tikrai nepriimčiau kaip pagrindo sakyti – čia buvo intencija ar ne? Šis aspektas, ar buvo padaryta tyčia, ar ne, yra be galo svarbus, atsakant į klausimą, kur esame šiuo metu. Ar esame tiesiog Rusijos nutrūgalviškų atakų, vienoje iš padarytos žalos, pasekmėje, ar vis dėlto – agresijoje ir eskalacijoje?
Tačiau 19 dronų vienu metu.
Jų buvo paleista šimtai į taikinius šią naktį, šimtai į taikinius Vakarų Ukrainoje. Taip, matėme tuos didžiulius spiečius taip pat ir šalia Baltarusijos sienos, dalis jų pasiekė ir Lenkijos teritoriją. Kai turėsime tyčios veiksnį, o atsakyti galima tiek per oro stebėjimo sistemas, tiek dėl paties elgesio, tiek galų gale tie dronai yra nukritę, ne visi jie yra rasti – kai jie bus rasti Lenkijoje, tada galėsime turėti tuos atsakymus.
Girdime ir tokių vertinimų, kad tai buvo Rusijos bandymas patikrinti ribas – NATO valstybė ar ne? Jeigu, šiuo atveju, nebus jokios rimtesnės reakcijos, tik kažkokie diplomatų pasipiktinimai – ar nebus taip, kad padažnės tokios atakos ir galimi nukrypimai? Juolab, kad ir dabar Rusija rėžia – „tai įrodykite“.
Tai yra tai, ką sakėme po dviejų liepos mėnesio incidentų Lietuvoje. Pats sakiau, kalbėdamas ir su NATO generaliniu sekretoriumi iš karto po paskutinio incidento, kad atakų intensyvumas didėja, tikimybė tokių incidentų auga ir kad bus padaryta žala, kažkas negrįžtamo – taip pat. Neduok Dieve, prarastos gyvybės mūsų teritorijoje. Tokiu atveju, atsidursime labai arti rizikingų veiksmų, kurie gali išaugti į eskalaciją, nes Lietuva nebus ta valstybė, kurioje kažkas gali naikinti mūsų žmones, turtą ir nedaryti nieko.
Dėl to visas NATO privalo reaguoti kolektyviai ir politiškai, turėti tai omenyje, nes tai irgi yra svarbu, ir konkrečiais veiksmais, stiprinant mūsų saugumą oro erdvėje, nes tai ne tik Lietuvos pasienis. Lietuva daro savo dalį, bet tai yra visos NATO pasienis, jeigu to nedarysime, Rusija neįskaičiuos šių mūsų veiksmų į savo rizikos valdymo priemones. Dabar ji iš viso net nereaguoja, kad čia yra kažkokios papildomos rizikos, yra taikiniai ir daro tai, ką daro, jeigu dar nebuvo tyčios.
Jeigu iš pačios NATO nėra kažkokios reakcijos, tai viskas – ir toliau važiuojame.
Ir dėl to privalome reaguoti tinkamai. Tai, kaip sako Lietuva, kad reikėjo reaguoti, ką ir kvietėme padaryti. Ir tai yra mūsų nuolatinio pokalbio objektas, ir pirmoji tema. Tai darėme ir praeityje, tiek kalbėdami su atskiromis valstybėmis, tiek su NATO pareigūnais, tiek darysiu ir artimiausiomis valandomis, beje, susitikęs su NATO vyriausiųjų ginkluotų pajėgų Europoje vadu.
Kaip tik pašnekėkime apie vyriausiąjį Europos pajėgų vadą – galbūt ketinate su juo kalbėti ir apie mūsų oro erdvės padidintą saugumą, ir apie antidronines sistemas? Apie ką šiandien ir rytoj vyks pokalbiai?
Tai yra vienas pagrindinių prioritetų, kalbant tiek apie kietąjį saugumą ir priemones, tiek apie saugumo politikos užtikrinimą, nes čia yra daug dedamųjų. Tai ne vien tik ką pastatai, kokio tipo radarą, kaip su kuo sureaguoji – taip pat yra ir politinės priemonės, kaip atsakome į tokio pobūdžio incidentus, kaip matome tolimesnę įvykių eigą. Galų gale, mūsų priemonės, kurias taikome Rusijos karo mašinos silpninimui, taip pat yra tiesiogiai susijusios su tuo, ką turime pasienyje. Tai ta karinė saugumo dalis, tiek, kiek yra NATO apimtyje – bus apie tai ir kalbama, nes turėjome vieną priežastį – tai incidentai Lietuvoje ir ne tik, bet Lietuvoje mums aktualiausia. Šiandien dienai tai yra aktualizuota per per incidentus Lenkijoje.
Tai ir galime tikėtis, kad po tų susitikimų Lietuvoje atsiras daugiau, pavyzdžiui, oro gynybos ar tų pačių antidroninių sistemų?
Galiu patikinti, kad požiūris yra tikrai rimtas, planavimas vyksta. Kalbėjome prieš 1-1,5 metų, kai pasiekėme integruotos oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo sprendimą, kad būtų rotacinis modelis – ne viskas išpildyta blogai. Čia reikia kitokio pobūdžio priemonių, kai kurios iš jų yra dar neišdirbtos. Taigi, kviečiame Lietuvoje dislokuoti ir eksperimentines sistemas, ir jas naudoti, nes tai yra tai, ko mums šiandien reikia. Negalime laukti su ilgalaikiu planavimu, bet ir jo reikia. Dėl to šiandieninėje Europos Komisijos prezidentės kalboje akcentuotas poreikis stiprinti Europos Sąjungos rytinį pasienį. Taip pat ir su dronų siena, ir antidroninėmis priemonėmis – geras dalykas, tačiau bus ilgesniam laikotarpiui, o mums reikia šiandien.
Jau įsibėgėjo „Zapad“ pratybos. Ar galime manyti, kad pas mus artimiausiu metu irgi gali atsirasti dronų, kiek, tarkime, šią naktį Lenkijoje?
Kiekvienas karinis aktyvumas didina tikimybę, kad gali būti incidentų – kažkas gali kirsti sieną, įskristi ir panašiai. Mūsų interesas yra minimizuoti bet kokias tokias rizikas. Mano interesas yra, kad tai būtų Rusijos ir Baltarusijos interesas minimizuoti bet kokias rizikas NATO pasienyje, nes tai yra pavojinga. Šios nakties įvykis, kai Rusija ignoruoja ir tiesiog nepriima tokių rizikų, yra blogas ženklas, nes mūsų nepriima rimtai ir jeigu pačio galingiausio aljanso pasaulyje nepriima rimtai, tai kažkas yra blogai ir su mumis. Turime stiprinti ir kietinti priemones – tai yra kiekvieno mano pokalbio turinys.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
