„Kai kurias sutartis pasirašysime šį mėnesį, kurios susijusios su trumpojo nuotolio mobiliais radarais, pasyviais radarais, tam tikromis kovinėmis priemonėmis, papildomos mobilių kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos“, – specialioje „15min“ portalo laidoje trečiadienį sakė ministrė.
Pasak jos, Lietuva pustrečio karto padidino planuojamų oro gynybos įsigijimų apimtis, palyginus su tuo, kas buvo suplanuota pernai.
„Buvo suplanuota už daugiau nei 700 mln. eurų, dabar mes turime už beveik 2 mlrd. eurų suplanavę oro gynybos įsigijimų“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Anot ministrės, po pasikartojančių oro erdvės pažeidimų, Lietuva sustiprino oro erdvės stebėjimą, pasienyje dislokuotos mobilios oro gynybos grupės, pakeistas tarnybų informacijos dalijimosi ir sprendimų priėmimo algoritmas.
Vyriausybėje taip pat skubos tvarka bus svarstomos Krašto apsaugos ministerijos parengtos įstatymo pataisas, kurios suteiktų teisę operatyviau ir paprasčiau panaudoti karinę jėgą prieš grėsmę keliančius bepiločius orlaivius.
Kaip rašė BNS, Rusijai trečiadienio naktį surengus atakas prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė ir Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad per naktį nustatyta 19 šalies oro erdvės pažeidimų, pasak jo, trys dronai buvo numušti.
Per daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą rusų dronai ir raketos kelis kartus buvo kirtę Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę.
Lietuvoje vasarą buvo fiksuoti du incidentai, kai į šalies oro erdvę įskrido dronai „Gerbera“. Vienas iš jų gabeno du kilogramus sprogmenų.
Po šių įvykių NATO ekspertai įvertino Lietuvos oro erdvės stebėsenos sistemą. Jie šiuo metu rengia analizę, kurią pristatys trečiadienį į Vilnių atvyksiančiam Aljanso pajėgų Europoje vadui (SACEUR) Alexusui Grynkewichiui (Aleksusui Grinkevičiui).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
