Ukrainos žvalgyba: rusai užverbuotus afrikiečius mūšių zonoje naudoja kaip gyvuosius skydus
Rusijos ginkluotųjų pajėgų 39-osios motorizuotųjų šaulių brigados kariai, judėdami intensyviai apšaudomoje zonoje, kaip gyvuosius skydus naudoja užverbuotus afrikiečius.
Tai patvirtina Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos paviešintas Rusijos karių pokalbis.
„Laikykitės tako, visą laiką eikite taku. Eikite ramiai, klausykitės, ar ore ko nors negirdėti, o „šokoladinį“ siųskite priekyje. Tegul eina maždaug 20 metrų prieš jus“, – perimto pokalbio įraše duoda nurodymus priešo vadas.
Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad šis pokalbis dar kartą parodo, jog Rusijos kariuomenėje tarnaujantys užsieniečiai laikomi viso labo gyvąja jėga, kurią bet kada galima paaukoti.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos Huliajpolės fronto ruože puolimo operacijoms naudoja samdinius iš Afrikos ir Azijos šalių.
JAV pasiuntinys: dėl taikos Ukrainoje būtinos tiesioginės Rusijos ir Europos derybos
Rusija ir Europa privalo surengti tiesiogines derybas dėl „platesnių saugumo susitarimų“, siekiant bet kokio taikos susitarimo Ukrainoje, pirmadienį, prieš trišalius susitikimus Abu Dabyje, pareiškė JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris.
JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas J. Kushneris prieš antradienį prasidėsiančias Maskvos, Kyjivo ir Vašingtono derybas pridūrė: „Suprantame, kad laukia sunkūs sprendimai.“
J. Kushnerio komentarai pasirodė tuo metu, kai Ukraina ir NATO sąjungininkės baiminasi, kad bus priverstos daryti nuolaidas Rusijai, kuri iki šiol atmeta tiesiogines derybas su Europos šalimis.
Per Rusijos ataką Kyjivo srityje žuvo 82 metų moteris
Per Rusijos ataką Vyšhorodo rajone Kyjivo srityje žuvo moteris. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo srities gubernatorius Tymuras Tkačenka.
Pasak jo, buvo sugriautas dviejų aukštų privatus gyvenamasis namas ir garažas. Pirminiais duomenimis, žuvo 82 metų moteris. Smūgio metu ji buvo namo antrajame aukšte.
Dar du žmonės buvo sužeisti.
Be to, sprogimo banga apgadino daugiabutį gyvenamąjį namą ir automobilį.
Įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir kitos pagalbos tarnybos. Nukentėjusiesiems teikiama reikalinga pagalba.
Taip pat pranešama, kad Rusijos pajėgos dronu atakavo Charkivo Kyjivskio rajoną ir sunkiai sužeidė vaiką. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
„Per priešo drono smūgį Kyjivskio rajone nukentėjo vaikas. Dvejų metų berniukas patyrė sužalojimų. Šiuo metu jis gydomas intensyviosios terapijos skyriuje. Gydytojai suteikia visą būtiną medicinos pagalbą“, – teigiama pranešime.
Vėliau O. Syniehubovas pranešė, kad sužeistųjų per šią ataką skaičius išaugo iki trijų.
Peru URM vadovas pareikalavo Rusijos pasiaiškinti dėl perujiečių verbavimo kariauti Ukrainoje
Peru užsienio reikalų ministras pirmadienį Maskvoje iškėlė Rusijos kolegai klausimą dėl jo šalies piliečių verbavimo kariauti Ukrainoje ir pareikalavo pagalbos pargabenant konflikte žuvusių perujiečių palaikus.
Rusija verbuoja užsienio šalių piliečius, ypač iš Pietų Amerikos ir Afrikos, siųsdama juos į karą prieš Ukrainą.
Peru užsienio reikalų ministras Carlosas Espa pareiškė kolegai iš Rusijos Sergejui Lavrovui pranešęs, kad nustatyta mažiausiai 459 Ukrainoje kariaujančių perujiečių tapatybė.
Jis sakė, kad jo vizito tikslas – „pasiekti pažangos įgyvendinant politines, humanitarines ir konsulines priemones, kurios pagal Vienos konvencijas leistų mums laiku gauti informaciją apie šių žmonių padėtį ir buvimo vietą“.
C. Espa išreiškė viltį, kad Maskva „sudarys galimybę aplankyti sužeistus mūsų tautiečius ir paspartins žuvusiųjų palaikų repatriacijos procedūras“.
Kelios valstybės jau yra pareikalavusios, kad Rusija grąžintų užsienio kovotojų palaikus, paragindamos Maskvą liautis verbuoti jų piliečius.
„Kiekvienas toks atvejis – tai šeimos, laukiančios žinių apie savo artimuosius“, – sakė C. Espa.
„Jos turi teisę žinoti, ar jų artimieji gyvi, žuvę, ar patekę į karo nelaisvę“, – pridūrė jis.
Rusija už dalyvavimą kare Ukrainoje siūlo didelius atlyginimus.
Taip pat skelbta, kad Rusija į Ukrainos frontą siunčia savo kalėjimuose laikomus užsienio šalių piliečius.
Žinoma, kad abiejose Rusijos ir Ukrainos karo pusėse kovoja samdiniai iš Pietų Amerikos.
Praėjusį mėnesį Kolumbija pranešė, kad Ukrainoje žuvo daugiau kaip 250 jos piliečių, o beveik tūkstantis kariaudami Ukrainoje dingo be žinios.
Vyriausiasis derybininkas: Abu Dabyje Ukraina rengs atskirus susitikimus su europiečiais
JAV tarpininkaujamose derybose su Rusija Abu Dabyje Ukrainos delegacija surengs „atskirus koordinacinius susitikimus“ su atsiųstais Europos atstovais, pranešė Kyjivo vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas.
Derybos Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje prasidės antradienį.
„Europos šalių atstovai, įskaitant grupę E4 (Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją ir Italiją), taip pat NATO ir Europos Komisijos atstovai bus Abu Dabyje. Mes surengsime atskirus koordinacinius susitikimus su savo partneriais Europoje“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė R. Umerovas.
Kanada skelbia apie papildomas sankcijas Rusijai
Kanada pirmadienį paskelbė apie papildomas sankcijas Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą.
Pranešimas pasirodė Kanados užsienio reikalų ministrei Anitai Anand dalyvaujant Didžiojo septyneto (G7) šalių diplomatijos vadovų susitikime Paryžiuje.
„Kanada į (sankcijų) sąrašą įtraukia dar 38 subjektus ir 24 asmenis, siekdama toliau mažinti Rusijos karinius pajėgumus, taikydamasi į jos gynybos pramonės bazės elementus, įskaitant subjektus, susijusius su balistinių raketų technologijų kūrimu ir Rusijos kibernetine veikla“, – pranešė kanadiečių Užsienio reikalų ministerija.
Rusijoje – degalų trūkumas: įvedami pardavimo ribojimai
Rusijos pareigūnai ir žiniasklaida pranešė, kad mažiausiai šešiuose šalies regionuose vėl juntamas degalų trūkumas – per pastarąsias dvi savaites Ukrainai smogus mažiausiai aštuonioms didelėms naftos perdirbimo gamykloms, iškilo grėsmė, kad vairuotojams vėl teks valandų valandas stovėti eilėse degalinėse, praneša „Reuters“.
Daugiau skaitykite čia.
Europos Komisija svarsto skirti Ukrainai dar 45 mlrd. eurų
Europos Sąjunga (ES) svarsto skirti Ukrainai dar 45 mlrd. eurų finansinę paramą. Tai pranešė ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis, kuriuo remiasi agentūra „dpa“.
Ukrainai reikia papildomų 70 mlrd. eurų, iš kurių ES ketina padengti maždaug du trečdalius, sakė V. Dombrovskis ES valstybių narių finansų ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose. Konkrečiai esą kalbama apie 45 mlrd. eurų.
„Šiuo metu nagrinėjame galimus variantus, kuriuos vėliau pateiksime valstybėms narėms“, – sakė politikas. Jis teigė esąs „atsargiai optimistiškai nusiteikęs“, kad pavyks rasti sprendimą ir skirti papildomus 45 mlrd. eurų.
Praėjusiais metais ES patvirtino 90 mlrd. eurų paramą Ukrainai 2026 ir 2027 metams. Tačiau šios sumos nepakanka: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalį paprašė ES sąjungininkių skirti dar 70 mlrd. eurų ateinantiems metams, kad šalis galėtų toliau gintis nuo Rusijos agresijos.
„Šių pinigų mums reikia gynybai, ginklams ir mūsų atsparumui“, – sakė jis ES viršūnių susitikime.
Tada valstybių ir vyriausybių vadovai paragino Europos Komisiją pateikti pasiūlymą, kaip padengti papildomą finansavimo poreikį.
„The Telegraph“: Europa nerimauja dėl Trumpo susitarimo su Putinu – prašys „paaukoti“ Ukrainą?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę sudaryti plataus masto susitarimą su Rusija, kuris apimtų ne tik karo Ukrainoje pabaigą, bet ir susitarimus su Iranu bei Europos ateitį, rašo „The Telegraph“, remdamasis šaltinių, artimų derybų procesui, informacija.
Kaip rašo „The Telegraph“, Europos pareigūnai baiminasi, kad Vašingtonas gali derėtis su Maskva dėl žemyno ateities be visapusiško Ukrainos dalyvavimo. Du aukšto rango pareigūnai pranešė laikraščiui, kad Europos šalių lyderiai priešinsis bet kokiems panašiems susitarimams. Dar vienas šaltinis pažymėjo, kad Europoje ruošiamasi galimam JAV pasiūlymui – įtikinti europiečius, kad jie „paaukotų“ Ukrainą.
Iki 2040 metų Ukrainos gyventojų skaičius gali sumažėti iki 25 mln.
Iki 2040 m. Ukrainos vyriausybės kontroliuojamose teritorijose gyventojų skaičius gali sumažėti iki 25 mln. Apie tai rašo britų žurnalas „The Economist“, remdamasis Jungtinių Tautų (JT) demografinėmis prognozėmis.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Kyjivo kontroliuojamose teritorijose gyventojų skaičius, kaip skelbiama, sumažėjo nuo maždaug 37 mln. iki 27–28 mln. Dar 3–5 mln. žmonių gyvena Rusijos okupuotose teritorijose.
Didžiausius demografinius nuostolius lemia masinis gyventojų išvykimas į užsienį. Daugiau kaip 5 mln. ukrainiečių šiuo metu gyvena už savo šalies ribų, daugiausia Europoje. Tarp jų pirmiausia yra vaikai ir moterys iki 44 metų. Vadinasi, Ukraina neteko didelės dalies vaisingo amžiaus gyventojų.
Be to, sumažėjo pabėgėlių, planuojančių grįžti į tėvynę, dalis – nuo 74 proc. 2022 m. pabaigoje iki 43 proc. 2026 m.
Gimstamumas Ukrainoje smuko iki 0,8–0,9 vaiko vienai moteriai. Kad gyventojų skaičius ilgainiui išliktų stabilus, šis rodiklis turėtų siekti apie 2,1 vaiko.
2026 m. pirmąjį pusmetį Ukrainoje mirė daugiau kaip tris kartus daugiau žmonių, nei gimė.
Remiantis prognozėmis, gyventojų skaičius kasmet gali mažėti 0,7–0,9 proc. Demografai nesitiki, kad net ir pasibaigus karui gimstamumas greitai atsigaus, nes praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje gimė palyginti nedaug žmonių.
Rusija per savaitę surengė 128 atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą
Rusija nuo lapkričio 2 iki 8 dienos Ukrainoje surengė 128 atakas prieš įvairių energetikos sektorių objektus, pranešė Energetikos ministerija.
„Vien praėjusią savaitę Rusija 128 kartus taikėsi į energetikos ir naftos bei dujų sektorius. Iš viso užregistruoti 219 incidentų, dėl kurių buvo apgadinti arba sunaikinti energetikos ir naftos bei dujų infrastruktūros objektai“, – teigiama pranešime.
Lapkričio 9 d. rytą aprūpinimo elektra situacija Kyjivo ir Dnipropetrovsko srityse išliko sudėtingiausia. Dėl naujų atakų dalis Vinicos, Dnipropetrovsko, Donecko, Žytomyro, Zaporižios, Kyjivo, Odesos, Poltavos, Rivnės, Charkivo, Chmelnyckio ir Černihivo srčių vartotojų liko be elektros.
Daugumoje Ukrainos regionų galioja elektros tiekimo atjungimo grafikai vartotojams, o pramonei taikomi elektros galios apribojimai.
Energetikos ministerija įspėjo, kad dėl nesiliaujančių atakų elektros tiekimo padėtis per dieną gali greitai keistis, kartais net kelis kartus per valandą.
Per Rusijos smūgį į infrastruktūrą Odesoje žuvo trys žmonės
Per Rusijos smūgį infrastruktūros objektui Odesoje žuvo trys žmonės, pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Deja, per priešo smūgį infrastruktūros objektui žuvo trys žmonės. Dar vienas žmogus buvo sužeistas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S. Lysakas.
Jis pridūrė, kad sužeistojo būklė kritinė.
Anksčiau pranešta, kad lapkričio 9 d. rytą Rusijos pajėgos puolė Odesą ir apgadino infrastruktūros objektą.
„Tai jau kita šalis“: po Trumpo žodžių – Kremliaus pareiškimas apie Ukrainą
Geografiniu požiūriu Ukraina jau yra kita šalis ir realybė yra akivaizdi, pareiškė Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Rusijos propagandine naujienų agentūra TASS.
Komentuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, kad Ukraina „galiausiai bus šiek tiek kitokia“, D. Peskovas patarė šį klausimą užduoti pačiam JAV lyderiui.
„Kalbant apie Ukrainos formą, geografiniu požiūriu tai jau yra kita šalis. Realybė vietoje yra akivaizdi, vargu ar kas nors gali ją paneigti“, – pažymėjo Kremliaus atstovas spaudai.
Trumpas: po karo Ukraina greičiausiai „įgaus šiek tiek kitokį pavidalą“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu CBS laidai „60 Minutes“ sekmadienį pareiškė, kad po karo Ukraina greičiausiai „įgaus šiek tiek kitokį pavidalą“.
„Manau, kad mes tai pasieksime, manau, kad tai įvyks, ir Ukraina galiausiai bus šiek tiek kitokio pavidalo“, – apie savo lūkesčius, kaip baigsis Rusijos invazija į Ukrainą, sakė D. Trumpas.
Prezidentas šiuos komentarus išsakė po triuškinamo jo Respublikonų partijos pralaimėjimo JAV kadencijos vidurio rinkimuose.
Kalbėdamas apie artėjančias trišales JAV, Ukrainos ir Rusijos taikos derybas, kurios lapkričio 10–11 dienomis vyks Abu Dabyje, D. Trumpas teigė tikintis, „kad esame labai arti susitarimo“.
„Vyksta labai svarbus susitikimas, – kalbėjo D. Trumpas. – Tikiu, kad šis karas baigsis ir baigsis greitai. Ir vienintelė priežastis, kodėl jis baigsis, esu aš.“
Paklaustas, ką laiko didžiausia kliūtimi taikai Ukrainoje, D. Trumpas atkreipė dėmesį į prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino santykius.
„Tai buvo neapykanta tarp Zelenskio ir Putino“, – sakė D. Trumpas.
Per derybas Abu Dabyje Vokietijai atstovaus Merzo patarėjas
Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, vyksiančiose derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo Vokietijai atstovaus federalinio kanclerio Friedricho Merzo patarėjas užsienio ir saugumo politikos klausimais Günteris Sautteris, pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai.
Pasak jo, Vokietijos dalyvavimas bus glaudžiai derinamas su partnerėmis: JAV, E3 šalimis (Vokietija, Prancūzija ir Jungtine Karalyste), Europos Sąjunga (ES) ir NATO.
Lapkričio 6 d. Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius per spaudos konferenciją sakė, kad Berlynas aktyviai dalyvauja rengiantis deryboms kartu su E3 šalimis ir kitomis partnerėmis Europoje.
Jis taip pat išvardijo keturis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis suderintus principus: prieš pradedant diskusijas dėl Europos saugumo tvarkos turi būti užbaigtas karas Ukrainoje; bet koks susitarimas turi būti visapusiško konflikto sprendimo dalis; būtinas NATO partnerių sutarimas; Europa privalo dalyvauti derybose dėl savo saugumo.
Lapkričio 8 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noëlis Barrot patvirtino, kad derybose Abu Dabyje dalyvaus Prancūzijos atstovai. Pasak jo, Europos šalys privalo dalyvauti diskusijose klausimais, tiesiogiai susijusiais su būsimu žemyno saugumu.
Prieš taikos derybas Abu Dabyje – Kremliaus pareiškimas
Kremlius pirmadienį tvirtino, kad artėjančios derybos Abu Dabyje dėl karo Ukrainoje užbaigimo vis dar vyks Ukrainos, Rusijos ir JAV formatu.
Pareiškimas pasirodė po to, kai Prancūzija paskelbė, jog Europa taip pat pasiųs savo atstovus.
„Tai, kas turi įvykti Abu Dabyje, yra trišalės derybos tarp Rusijos ir Ukrainos, tarpininkaujant JAV“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Kalbant apie europiečius, egzistuoja atskiri ryšių kanalai tarp ukrainiečių ir europiečių, taip pat tarp amerikiečių ir europiečių“, – pridūrė jis.
Prieš derybas Abu Dabyje Zelenskis ir Europos Komisijos vadovė derino pozicijas
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė kalbėjęsis su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen ir suderinęs pozicijas su Europos Sąjunga (ES) prieš šią savaitę Abu Dabyje vyksiančias JAV tarpininkaujamas derybas su Rusija.
„Su Ursula (von der Leyen) taip pat suderinome savo pozicijas dėl susitikimo Abu Dabyje. Darome viską, kad trišalės derybos duotų rezultatų“, – socialiniame tinkle X parašė V. Zelenskis.
U. von der Leyen pranešė telefonu pasikalbėjusi su Ukrainos prezidentu prieš vizitus Rumunijoje ir Bulgarijoje. Jos pareiškimas paskelbtas Europos Komisijos svetainėje.
„Šiandien pradedu vizitą Juodosios jūros regione. Ten didėja grėsmės saugumui, daugėja išpuolių ir žūsta nekalti žmonės“, – sakė EK pirmininkė.
Per vizitą ji su abiejų šalių vadovais aptars saugumo padėtį regione ir tai, kaip Europa galėtų sustiprinti savo atsaką į kylančias grėsmes.
„Prieš vizitą gerai pasikalbėjau su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Būtina atkurti ir išsaugoti laivybos laisvę Juodojoje jūroje“, – sakė U. von der Leyen.
Ji dar kartą pareiškė paramą V. Zelenskio raginimui paskelbti paliaubas, kurios apimtų maisto tiekimo ir energetikos infrastruktūrą.
„Taip pat aptarėme dedamas pastangas pasiekti taiką ir šią savaitę Abu Dabyje vyksiančias derybas, kuriose kartu su mūsų partneriais dalyvaus ir ES“, – sakė ji.
U. von der Leyen pabrėžė laukianti susitikimo su V. Zelenskiu Dubline vėliau šią savaitę. Per jį bus aptarti tolesni žingsniai siekiant taikos.
Lapkričio 12 d. Dubline vyks Europos politinės bendrijos valstybių vadovų susitikimas.
Per Rusijos atakas Ukrainos Charkivo srityje nukentėjo 14 žmonių, tarp jų – du vaikai
Per pastarąsias 24 valandas per Rusijos atakas prieš Charkivą ir dar 11 Charkivo srities gyvenviečių nukentėjo 14 žmonių, tarp jų – du vaikai.
Apie atakas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šio Ukrainos regiono gubernatorius Olehas Syniehubovas, skelbia „Ukrinform“.
Iziume buvo sužeisti penki žmonės: keturios 19–68 m. moterys ir 75-erių vyras. Dar keturi žmonės – dvi moterys, 17-metis berniukas ir 14-metė mergaitė – patyrė ūminę reakciją į stresą.
Charkive buvo sužeista 73-ejų moteris ir 35-erių vyras. Balaklijoje buvo sužalotas 52-ejų vyras, o dvi moterys patyrė ūminę reakciją į stresą.
Medikai taip pat suteikė pagalbą 50-mečiui vyrui, kuris lapkričio 7 d. buvo sužeistas Zaričnės kaime, Starosaltivkos bendruomenėje.
Per atakas visoje srityje buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, parduotuvės, sandėliai, administraciniai ir žemės ūkio pastatai, elektros linijos bei transporto priemonės.
Per pastarąsias 24 valandas į Lozovos tranzitinį evakuacijos centrą atvyko 32 žmonės. Nuo veiklos pradžios centre užregistruotas 68 471 žmogus.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, lapkričio 8 d. per pakartotinę Rusijos ataką Charkivo miesto Kyjivo rajone vienas žmogus patyrė sprogimo sukeltus sužalojimus.
Ukrainos žvalgyba ištyrė naują Rusijos droną: dauguma komponentų – amerikietiški
Ukrainos žvalgyba paskelbė informaciją apie naujo Rusijos bepiločio orlaivio „Geran-5 K5-K“ komponentus.
Portale „War&Sanctions“ paskelbtas interaktyvus trimatis drono modelis, informacija apie jo konstrukciją ir beveik 100 užsienyje pagamintų elektroninių komponentų, rastų naujoje rusiško drono „Geran-5 K5-K“ modifikacijoje.
Daugiau skaitykite čia.
Zelenskis: ES aktyvuos specialų skubios pagalbos Ukrainai mechanizmą
Europos Sąjunga (ES) aktyvuos specialų skubios pagalbos mechanizmą, kad padėtų Ukrainai užtikrinti elektros, vandens ir šilumos tiekimą. Apie tai remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
V. Zelenskis pranešė kalbėjęsis su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen.
„Šiuo metu dėl Rusijos smūgių daugelyje mūsų miestų ir bendruomenių susiklostė labai sudėtinga elektros, vandens ir šilumos tiekimo padėtis. Sundėtingiausia padėtis yra Kyjive, Dnipropetrovsko, Sumų ir Donecko srityse bei Chersone“, – sakė jis.
„Papasakojau Ursulai apie sunkumus, su kuriais susiduriame, ir susitarėme, kad Europos Sąjunga aktyvuos specialų skubios pagalbos mechanizmą. Tai leis greitai skirti Ukrainai finansavimą tam, ko šiuo metu labiausiai reikia. Mūsų komandos jau dirba šiuo klausimu“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad taip pat buvo aptarta papildoma pagalba energetikos srityje ir humanitarinė pagalba, kuri padėtų Ukrainai pasirengti žiemai, taip pat Europos integracijos klausimai.
Šią savaitę Europos Komisija paskelbė metinį ES plėtros dokumentų rinkinį, kuriame teigiamai įvertinta Ukrainos pažanga. Prezidento teigimu, svarbu atverti visas derybines grupes ir pradėti užvėrinėti derybinius skyrius.
„Žinoma, aptarėme ir diplomatinius klausimus. Pastarosiomis dienomis Briuselyje vyko derybos, per kurias mūsų komandos sėkmingai dirbo rengdamos atstatymo planą ir Europos šalių saugumo garantijas Ukrainai. Su Ursula taip pat suderinome savo pozicijas dėl susitikimo Abu Dabyje. Darome viską, kad trišalės derybos duotų rezultatų“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis teigė, kad šiuo metu Ukraina pagamina daugiau elektros energijos, nei suvartoja, tačiau dėl Rusijos smūgių vis tiek susidaro didelis elektros energijos trūkumas.
Ukrainos karinis jūrų laivynas raketomis „Neptun“ puola Rusijos gynybos pramonės objektus
Ukrainos karinis jūrų laivynas sukauptą raketų sistemos „Neptun“ naudojimo patirtį dabar pritaiko smūgiams į Rusijos karinės pramonės antžeminius objektus, televizijos laidoje pareiškė Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas.
„Iš tiesų buvo protinga nuspręsti panaudoti mūsų patirtį kitokiems taikiniams naikinti, nes laivai nebeišplaukia į jūrą (...) Be to, tam yra aiškus poreikis: Rusijos karinės pramonės objektai išsidėstę didžiulėje teritorijoje, jų labai daug“, – sakė jis.
Pasak D. Pletenčuko, Ukrainos gynybos pramonė turi tokių ginklų gamybos patirties, karinis jūrų laivynas moka juos naudoti.
„Šių pajėgumų derinys iš pradžių leido mums išbandyti smūgius antžeminiams taikiniams Kryme. Jie buvo sėkmingi. Vėliau pamažu plėtėme atakų geografiją“, – paaiškino atstovas.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos pajėgos dabar smogia taikiniams toli nuo jūros, įskaitant objektams Rusijos gilumoje. Tai rodo Ukrainos ginklų pajėgumus ir jų tobulinimo galimybes.
D. Pletenčukas pabrėžė, kad smūgiai Rusijos aerodromams nereiškia, jog priešas visiškai neteko galimybės naudoti lėktuvus, nes jie gali veikti ir iš kitų vietų. Tačiau tai apsunkina jų naudojimą ir reikalauja papildomų išteklių.
Anksčiau pranešta, kad Ukrainos pajėgos raketomis „Neptun“ smogė gamyklai „Proton-Electrotex“ Rusijos Oriolo mieste.
Estijos ministras: „Vienintelis žmogus, galintis sustabdyti karą, yra Putinas“
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra vienintelis žmogus, galintis sustabdyti karą prieš Ukrainą, o norint pasiekti ilgalaikę taiką būtina, kad Ukraina taptų visateise NATO nare.
Daugiau skaitykite čia.
Dronai skrido „iš visų pusių“: Ukraina smogė Rusijos naftos milžinei
Pirmadienio naktį Sankt Peterburgas ir jo sritis patyrė masinę dronų ataką. Vietos valdžia pranešė apie „milžinišką skaičių nepilotuojamų orlaivių“ ir žalą pramoniniuose objektuose, rašo „Unian“, remdamasis stebėjimo kanalais.
„Telegram“ kanalas „Astra“ rašo, kad Sankt Peterburge dėl atakos nustojo veikti mobilusis internetas.
Vietiniai gyventojai skundžiasi, kad prieinamos tik „baltąjį sąrašą“ sudarančios paslaugos. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka apie 1 val. nakties įspėjo, kad milžiniškas skaičius dronų „iš visų pusių“ artėja prie Kirišų, Leningrado srityje, ir pareiškė, kad gali sulėtėti mobiliojo interneto greitis.
02.45 val. virš Pulkovo oro uosto laikinai buvo įvesti oro erdvės ribojimai.
Išanalizavęs Kirišių mieste nufilmuotus vaizdo įrašus, leidinys „ASTRA“ patvirtino, kad vietos naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras. Oficialus įmonės pavadinimas – „Kirišinefteorgsintez“. Ji yra maždaug už 100 km į pietryčius nuo Sankt Peterburgo.
Vietos gyventojai pranešė apie netoli gamyklos veikusią Rusijos oro gynybą ir galingus sprogimus.
Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka vėliau patvirtino, kad dronai smogė Kirišių pramoninei zonai. Pasak jo, virš srities buvo numuštas 81 bepilotis orlaivis.
„Taip pat užfiksuota, kad nuolaužos pataikė į vieną Kirišių miesto butą, iš kurio buvo evakuota šeima. Evakuoti visų laiptinės gyventojų neprireikė. Koviniai veiksmai tęsiasi“, – sakė A. Drozdenka.
Kirišių naftos perdirbimo gamykla priklauso bendrovei „Surgutneftegas“. Pagal perdirbamos naftos kiekį ji yra antra pagal dydį Rusijoje ir vienintelė tokio pobūdžio įmonė šalies šiaurės vakaruose.
Gamykla pradėjo veikti 1966 m., o jos projektinis pajėgumas siekia apie 20–21 mln. tonų žalios naftos per metus. Gamykloje gaminamas benzinas, dyzelinas, reaktyvinis kuras, mazutas, bitumas, suskystintosios dujos ir naftos chemijos produktai.
Gamykla yra viena pagrindinių degalų tiekėjų Sankt Peterburgui ir reaktyvinio kuro tiekėjų Pulkovo oro uostui. Ji taip pat atlieka svarbų vaidmenį aprūpinant Rusijos šiaurės vakarų regioną naftos produktais.
2025 m. bendrovei „Surgutneftegas“ ir su ja susijusiems subjektams Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas. Sankcijų dokumentuose taip pat buvo minima KINEF. Sankcijas bendrovei įvedė ir Europos Sąjunga (ES) bei Jungtinė Karalystė.
2025–2026 m. Kirišių naftos perdirbimo gamykla ne kartą buvo tapusi dronų atakų taikiniu. Po 2026 m. rugpjūčio 30 d. surengtos atakos gamykla visiškai sustabdė naftos perdirbimą, nes buvo apgadinti du pirminio naftos distiliavimo įrenginiai.
Per Rusijos smūgius Ukrainos Poltavos srityje sužeisti septyni žmonės žiniasklaida
Naktį į pirmadienį per Rusijos smūgius Ukrainos Poltavos srityje sužeisti septyni žmonės, tarp jų – vaikas, pranešė portalas „Ukrainska Pravda“.
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba platformoje „Telegram“ pranešė: „Rusai atakavo gyvenamąjį rajoną Kremenčuke ir privačią įmonę Kremenčuko rajone, keliose vietose sukeldami gaisrus (...) Septyni žmonės, įskaitant paauglį, patyrė sužalojimų – nukentėjusiesiems medikai teikia reikiamą pagalbą.“
Tarnyba pridūrė, kad gelbėtojai iš pavojaus zonos išgelbėjo 15 gyventojų.
Iki ryto visi gaisrai buvo užgesinti.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 271 iš 317 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 271 iš 317 dronų, kuriuos Rusijos pajėgos paleido į šalį nuo lapkričio 8 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Lapkričio 8–9 d. naktį (nuo lapkričio 8 d. 18 val.) Rusijos pajėgos puolė Ukrainą 317 smogiamųjų bepiločių orlaivių, įskaitant „Shahed“ dronus (105 iš jų – reaktyviniai), raketas S8000 „Banderol“/„Dan-T“, bepiločius orlaivius „Gerbera“ ir „Parodija“ tipo imitacines skraidykles. Jos buvo paleistos iš Briansko, Oriolo, Kursko, Primorsko Achtarsko, Šatalovo ir Milerovo Rusijoje, taip pat iš laikinai okupuoto Donecko ir Krymo Autonominės Respublikos (Čaudos iš Hvardijskės).
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki 8 val. oro gynyba numušė arba nuslopino 271 rusų bepilotį orlaivį, įskaitant „Shahed“ dronus (81 iš jų – reaktyvinis), penkias raketas S8000 „Banderol“/„Dan-T“, „Gerbera“ dronus ir kitokio tipo bepiločius orlaivius.
Ore vis dar buvo keli smogiamieji dronai, kovinės operacijos tęsiasi. Rusų oro ginklų smūgiai užfiksuoti 31-oje vietoje, o numuštų taikinių nuolaužos krito devyniose vietose.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 2 980 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 9 d. pasiekė apie 1 609 380 karių, įskaitant 2 980 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos pajėgos taip pat jau sunaikino 12 462 Rusijos tankus (+4), 25 683 šarvuotąsias kovos mašinas (+15), 52 112 artilerijos sistemų (+68), 2 263 reaktyvines salvinės ugnies sistemas (+6), 1 753 oro gynybos sistemas (+2), 452 lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 3 109 antžemines robotizuotas sistemas (+10), 602 020 dronų (+1 843), 5 196 sparnuotąsias raketas, 35 laivus, 2 povandeninius laivus, 172 488 automobilius ir degalų cisternas (+638) bei 4 889 specialiosios technikos vienetus (+1).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
„Aplink šį karą pilna melo“: Trumpas abejoja Ukrainos pareiškimais
JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „CBS News“ pakomentavo neseniai įvykusį „Starlink“ greičio apribojimą Ukrainoje, pareikšdamas, kad nežino, kas tai padarė, tačiau kartu išreiškė abejones, ar šis incidentas iš tiesų įvyko.
Daugiau skaitykite čia.
Rubio: padaryta pažanga dėl saugumo infrastruktūros pasibaigus karui Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį pareiškė, kad pasiekta tam tikros pažangos svarstant, kaip galėtų atrodyti Ukrainos ir Europos „saugumo infrastruktūra“ pasibaigus karui su Rusija, ir pridūrė, jog šią savaitę vyksiančiose derybose gali būti pasiekta tolesnės pažangos.
Šie M. Rubio komentarai nuskambėjo prieš jam išvykstant į Paryžių, kur vyks Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų derybos. Be to, antradienį ir trečiadienį Abu Dabyje numatytos JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos.
Saugumo garantijų būtinybės klausimas ne kartą buvo keliamas derybose dėl karo, prasidėjusio po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą, užbaigimo, žurnalistams sakė M. Rubio.
Pasak jo, vienas iš svarbiausių klausimų skamba taip: „Kaip atrodys Ukrainos ir, platesne prasme, viso Europos žemyno saugumo infrastruktūra po karo?“
„Manau, kad būtent apie tai ir užsimena prezidentas – kad pasiekta tam tikros pažangos svarstant, kaip ši saugumo architektūra galėtų atrodyti pasibaigus konfliktui“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį prognozavo, kad su Maskva bus sudarytas „labai didelis“ susitarimas, apimantis ne tik Ukrainą, bet ir „visą Europą“. Tokios jo pastabos veikiausiai dar labiau pakurstys nuogąstavimus dėl galimo Vašingtono suartėjimo su Kremliumi.
M. Rubio sekmadienį nurodė, kad „kol kas niekas nėra galutinai sutarta ir galbūt Abu Dabyje pavyks pasiekti tam tikros pažangos“.
Manoma, kad Jungtinėms Valstijoms Abu Dabyje atstovaus JAV pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, kuris taip pat yra D. Trumpo žentas.
Trumpas prakalbo apie susitikimą su Putinu: „Keliausiu...“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad kitą savaitę greičiausiai susitiks su Rusijos ir Kinijos lyderiais aptarti karo Irane užbaigimo.
Daugiau skaitykite čia.
„Įgaus kitokius kontūrus“: iš Trumpo – neraminanti žinia dėl Ukrainos teritorijos po karo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „CBS News“ komentuodamas būsimą taikos susitarimą dėl karo Ukrainoje pabaigos, užsiminė, kad pasirašius šį susitarimą Ukrainos sienos gali pasikeisti.
Į klausimą, ar jis tikisi, kad „viskas baigsis laisvos ir nepriklausomos Ukrainos išsaugojimu“, D. Trumpas atsakė, kad taikos susitarimas bus sudarytas jau netrukus.
„Manau, kad susitarimas bus pasiektas, ir tikiu, kad taip ir atsitiks. Galiausiai Ukraina įgaus šiek tiek kitokius kontūrus“, – pareiškė jis.
Paklaustas, kas yra pagrindinė kliūtis kelyje į taiką, D. Trumpas teigė, kad tai neapykanta tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino, tuo pačiu vėl pakartodamas, kad „jei jis būtų prezidentas, šis karas niekada nebūtų prasidėjęs“.
Taip pat D. Trumpas išvengė atsakymo į klausimą, kuo JAV lyderis labiau pasitiki – V. Zelenskiu ar V. Putinu, teigdamas, kad su abiem palaiko „gerus santykius“.
„Viską pamatysite. Mūsų laukia labai svarbus susitikimas. Tikiu, kad šis karas baigsis – ir baigsis netrukus“, – sakė jis.
Trumpo taip pat paklausė, ar jis nemano, kad V. Putinas jį apgaudinėja, į ką jis atsakė neigiamai. Jis taip pat pateisino susitarimo dėl dyzelinio kuro sudarymą.
„Niekas nebuvo griežtesnis Rusijos atžvilgiu nei aš... Pažiūrėkite, ką aš su jais padariau prekybos srityje, kokias sankcijas įvedžiau ir visa kita... Aš nepanaikinau sankcijų dėl dyzelinio kuro. Aš leidau Rusijai tiekti ne mums, o visam pasauliui tūkstančius ir tūkstančius barelių naftos ir dyzelinio kuro, kurių pasauliui reikėjo“, – pareiškė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukrainos delegacija išvyko į Abu Dabį: laukia svarbios derybos – ko tikėtis?
Ukrainos derybų delegacija išvyko į Abu Dabį, kur numatytas trišalis Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovų susitikimas.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas ir derybų delegacijos narys Rustemas Umerovas.
Pasak jo, susitikimas vyks antradienį ir trečiadienį.
R. Umerovas pridūrė, kad tomis dienomis Abu Dabyje taip pat bus Europos šalių, įskaitant E4 formato valstybes (Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją ir Italiją), taip pat NATO ir Europos Komisijos atstovai.
„Atskirai surengsime koordinacinius susitikimus su Europos partneriais. Mums iš esmės svarbu glaudžiai koordinuoti veiksmus su visais pagrindiniais partneriais, užtikrinti, kad mūsų pozicijos sutaptų ir kad vienodai suprastume tolesnius derybų proceso žingsnius. Vykdydami prezidento Volodymyro Zelenskio nurodymą, darome viską, kad Europa dalyvautų diplomatiniame procese“, – sakė R. Umerovas.
Jis padėkojo Jungtiniams Arabų Emyratams už derybų organizavimą ir nuolatinę paramą. Taip pat padėkojo JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiesiems pasiuntiniams Steve'ui Witkoffui ir Jaredui Kushneriui už aktyvų dalyvavimą ir pasirengimą susitikimams.
„Mūsų tikslas – ilgalaikė ir tvari taika, garantuotas Ukrainos saugumas ir realios galimybės atkurti šalį po karo. Dėkoju visiems, kurie padeda mums to siekti“, – sakė R. Umerovas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 10–11 d. Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje JAV tarpininkaujant įvyks Ukrainos ir Rusijos pareigūnų darbo lygmens derybos.
Artėjant trišaliam susitikimui Abu Dabyje prezidentas V. Zelenskis telefonu kalbėjosi su S. Witkoffu ir J. Kushneriu.