Dronai atakuoja Ukrainą
Vėlų antradienio vakarą Rusija vėl atakuoja Ukrainą, skelbia „Kanal 24“. Dronai užfiksuoti Černihivo, Kyjivo, Sumų, Diepropetrovsko, Zaporižios ir kitose srityse.
Donaldas Trumpas vėl kirto Vladimirui Putinui: „Tai beprotybė“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra nusivylęs Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu dėl jo negebėjimo susitarti dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Iš Putino – naujas ciniškas pasisakymas apie karą Ukrainoje
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas antradienį pasisakė apie karą Ukrainoje. Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, apie tai V. Putinas kalbėjo pokalbyje su Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo vadovybe.
V. Putinas yra įsitikinęs, kad strateginė iniciatyva fronte priklauso Rusijai ir kad 2022 m. vasarį priimti sprendimai buvo teisingi ir priimti laiku.
Jis pabrėžė, kad Rusija turi pasiekti visus savo karinių operacijų tikslus.
Savo kalboje jis taip pat pažėrė niekuo nepagrįstų kaltinimų Ukrainai ir Vakarams, dėkojo savo kariams.
Pasikėsinimas į Budanovo gyvybę: atskleidė kaip viskas vyko
Antradienį Kyjivo teisme buvo pratęstos kardomosios priemonės dviem buvusiems Ukrainos valstybės apsaugos darbuotojams Andrijui Gukui ir Aleksandrui Derkachui, skelbia „Ukrinform“.
Jie kalinami bus dar du mėnesius.
Minėti vyrai kaltinami valstybės išdavyste, teroro aktu ir neteisėtu ginklų laikymu – pasikėsinimu į Ukrainos žvalgybos vadovą Kyryla Budanovą.
Estijoje dėl šnipinėjimo Rusijai nuteistas vyras
Estijos teismas dėl šnipinėjimo Rusijai nuteisė vyrą – jam skirta ketverių metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Estijos pilietis, priklausęs šalies savanorių pajėgoms, buvo pripažintas kaltu vykdęs ir rėmęs žvalgybinę veiklą prieš Estijos Respubliką.
Anot duomenų, jis Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FST) teikė informaciją apie karines pratybas ir vietos gyvenimą Narvos mieste, esančiame Estijos ir Rusijos pasienyje.
Vyras nuo 2025 m. kovo iki gegužės bendradarbiavo su FST karininku, kuriam perdavė informaciją. Institucijų duomenimis, jis buvo suimtas pasitaikius pirmai progai, kai po dalyvavimo karinėse pratybose norėjo vykti į Rusiją susitikti su agentu.
Savanorių pajėgose „Kaitseliit“ piliečiai per pratybas laisvalaikiu mokomi naudotis ginklu. Šių pajėgų nariai gali būti mobilizuoti karo atveju arba pagalbos užduotims vykdyti.
Rusijos opozicionierius L. Šlosbergas paleistas iš namų arešto
Rusijos opozicijos politikas Levas Šlosbergas po kelių mėnesių paleistas iš namų arešto. Tai, remdamasi teismo sprendimu, pranešė jo opozicinės partijos „Jabloko“ regiono grupė Pskove Rusijos šiaurės vakaruose. L. Šlosbergas yra kilęs iš šio regiono.
Namų areštas pakeistas „į tam tikrų veiksmų draudimą“, rašė partija „Telegram“ kanale.
„Iš Levo Šlosbergas keturis mėnesius buvo atimta galimybė kalbėtis su žmonėmis, naudotis internetu ir mobiliuoju ryšiu, siųsti ar gauti laiškus“, – teigiama įraše.
L. Šlosbergas buvo sulaikytas birželį. Institucijos kaltino jį pakartotinai diskreditavus kariuomenę. Tuometiniais partijos duomenimis, sulaikymo dingstis buvo sausį vykusių debatų, kuriuose opozicionierius pasisakė už greitas paliaubas Ukrainos kare, vaizdo įrašas. L. Šlosbergas neigė skelbęs įrašą socialiniuose tinkluose. Prieš sulaikymą buvo atliktos kratos partijos biure, L. Šlosbergo ir jo žmonos, taip pat jo tėvo butuose.
L. Šlosbergas buvo vienas paskutiniųjų žinomų karo priešininkų Rusijoje, kuris dar buvo laisvėje.
Estijos teismas už šnipinėjimą Rusijai pasiuntė karinės savanorių organizacijos narį už grotų
Estijos teismas pripažino karinės savanorių organizacijos „Kaitseliit“ narį Ivaną Dmitrijevą kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė jam ketverių metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis kaltinimais, nuo šių metų kovo iki gegužės I. Dmitrijevas bendradarbiavo su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pasienio tarnybos operatyvinio skyriaus pareigūnu Aleksandru Bobkovu, kurio nurodymu teikė informaciją šiai agentūrai.
Be kita ko, FSB domėjosi informacija apie „Kaitseliit“ narius ir gyvenimą šiaurės rytiniame pasienio Narvos mieste, įskaitant politinę situaciją, pilies muziejų ir kariškių judėjimą.
Pasak valstybės prokurorės Triinu Olev-Aas (Trynu Olev-Es), I. Dmitrijevas buvo aktyvus „Kaitseliit“ narys, turėjęs įvairių pareigų, įskaitant dronų leidimą ir su tuo susijusią veiklą.
Jos teigimu, I. Dmitrijevo veiksmai, jei būtų tęsęsi ilgiau, galėjo padaryti didelę žalą Estijos saugumui. Tačiau, remiantis įrodymais, kaltinamasis bendradarbiavo su FSB tik du mėnesius, kol Vidaus saugumo tarnyba (ISS) jį sulaikė ir užkirto kelią bet kokiam tolesniam bendradarbiavimui.
„Rusija vertina bet kokią informaciją, kurią jai pavyksta surinkti apie Estiją. Greitas nusikaltimų prieš valstybę užkardymas ir Rusijos žvalgybos agentūrų užverbuotų asmenų patraukimas atsakomybėn yra nacionalinės gynybos dalis, ypač dabartinėmis aplinkybėmis“, – sakė T. Olev-Aas.
„Dmitrijevą sulaikėme kuo anksčiausiai, iškart po to, kai jis sudalyvavo gynybos pajėgų pratybose ir planavo vykti į Rusiją susitikti su savo prievaizdu“, – sakė ISS generalinio direktoriaus pavaduotojas Taavi Naritsas (Tavis Naricas).
„Dmitrijevo užverbavimas buvo laikina FSB sėkmė, kurią ISS ir prokuratūra greitai nutraukė. Įsikišus ankstyvoje stadijoje mums pavyko užkirsti kelią didelei žalai nacionaliniam saugumui. Viena iš Vidaus saugumo tarnybos užduočių yra kontržvalgyba gynybos pajėgose ir „Kaitseliit“, ir ši byla yra šio darbo rezultatas“, – kalbėjo jis.
Pasak T. Naritso, asmenys, susiję su Estijos teisėsaugos ir saugumo tarnybomis, keliaujantys į Rusiją, taip pat jų giminaičiai yra prioritetiniai Maskvos specialiųjų tarnybų verbavimo taikiniai.
„Norėdami gauti vertingos informacijos ir verbuoti slaptam bendradarbiavimui, jie naudoja visas įmanomas priemones, įskaitant viliojimą, spaudimą ir bauginimą. Bendradarbiavimas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis yra tarsi žengimas į aklavietę, iš kurios yra tik du keliai: padedant ISS arba per kalėjimą, atlikus teismo skirtą bausmę. Deja, Ivanas Dmitrijevas pasirinko pastarąjį“, – pridūrė jis.
Estijos gynybos pajėgų ir „Kaitseliit“ pratybos visada buvo Maskvos žvalgybos dėmesio centre, ir šis susidomėjimas gerokai išaugo nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje.
Visiems asmenims, dalyvaujantiems karinėse pratybose ir nacionalinėje gynyboje, Talinas rekomenduoja vengti kelionių į Rusiją ir pranešti ISS apie bet kokį kontaktą su Rusijos žvalgybos tarnybomis ar joms dirbančiais asmenimis.
Už karo nusikaltimus Ukrainoje nuteista daugiau kaip 200 Rusijos kariškių
Už karo įstatymų ir papročių pažeidimus Ukrainoje iš viso nuteisti 202 Rusijos kariškiai. Apie tai pranešė Generalinė prokuratūra, atsakydama į „Ukrinform“ paklausimą.
„Iki šiol pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį – apie karo įstatymų ir papročių pažeidimą – kaltinimai pareikšti 1 012 asmenų, kaltinamieji aktai išsiųsti į teismą dėl 742 asmenų, nuteisti 202 asmenys, iš kurių 19 fiziškai dalyvavo teisme“, – teigė prokuratūra.
Prokuratūra taip pat pranešė, kad kartu su tarptautiniais partneriais tęsiamas tyrimas dėl Rusijos karo nusikaltimų, įvykdytų Kyjivo srities Bučos mieste ir rajone.
„Iki šiol kaltinimai pareikšti 199 asmenims, kaltinamieji aktai pateikti dėl 151 asmens, nuteisti 27 karo nusikaltėliai – vienas iš jų fiziškai dalyvavo teisme ir buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme“, – pažymėta pareiškime.
Anksčiau Ukrainos teisėsaugos institucijos pranešė apie tyrimus dėl 322 ukrainiečių karo belaisvių egzekucijų, įskaitant 263, žuvusius mūšio lauke, ir 59 – Olenivkos pataisos kolonijoje.
„Būkime atviri – nei Baltijos šalys, nei lenkai neturi tiek įtakos“: Ukrainos diplomatas atsakė Merkel
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir toliau sulaukia kritikos dėl savo ankstesnės politikos Rusijos atžvilgiu. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas pareiškė, kad skandalingi A. Merkel žodžiai apie Baltijos šalis ir Lenkiją esą tėra bandymas „sutvarkyti“ savo politinį palikimą.
Rusija surengė pirmąsias oficialias derybas su iš teroristų sąrašo išbrauktu Talibanu
Antradienį Rusija surengė derybas su Afganistanu – pirmąjį oficialų susitikimą po to, kai šiais metais pripažino Talibano vyriausybę, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ta proga pasmerkė Vakarų sankcijas ir paragino tarptautinę bendruomenę padėti šaliai atsigauti po karo, pranešė naujienų portalas „The Moscow Times“.
Kalbėdamas „Maskvos formato“ konsultacijų Afganistano klausimais atidarymo metu, S. Lavrovas gyrė Talibaną už jo kovą su regioniniu „Islamo valstybės“ padaliniu ir prekyba narkotikais, o Vakarus kaltino dėl „konfrontacinės politikos“, įskaitant nesibaigiantį Afganistano valstybės turto įšaldymą ir jo bankų sistemai taikomus apribojimus.
„Raginame Vakarų šalis pakeisti savo kursą, grąžinti užgrobtą turtą ir prisiimti atsakomybę už Afganistano atstatymą“, – sakė S. Lavrovas.
S. Lavrovas taip pat perspėjo nesteigti užsienio karinių bazių Afganistane ir kaimyninėse šalyse.
„Istorija mums parodė, kokias katastrofiškas pasekmes sukelia užsienio karinis kišimasis. Negalime sau leisti kartoti šių klaidų“, – įžanginėje Afganistano konsultacijų kalboje dėstė jis.
Be Rusijos užsienio reikalų ministro ir jo kolegos iš Afganistano Amiro Khano Muttaqi, susitikime dalyvavo Indijos, Irano ir Pakistano bei penkių buvusių sovietinių Vidurinės Azijos respublikų pareigūnai.
Derybų metu Rusijos vyriausiasis pasiuntinys Afganistane Zamiras Kabulovas žurnalistams sakė, kad Maskva karinių bazių Afganistane steigti neplanuoja.
Talibanas į valdžią sugrįžo 2021 m., nuversdamas JAV remiamą vyriausybę ir įvesdamas griežtą islamo teisės versiją.
2025 m. liepą Rusija tapo pirmąja šalimi, pripažinusia Afganistano Islamo Emyratą, išbraukdama Talibaną iš teroristinių organizacijų sąrašo ir Maskvoje priimdama jo ambasadorių.
Praėjusiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Talibaną pavadino „sąjungininkais kovoje su terorizmu“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinis dronas naktį iš spalio 6 į 7 d. rėžėsi į veikiančio Novovoronežo AE energijos bloko aušinimo bokštą, praneša „Rosenergoatom“ savo „Telegram“ kanale.
Latvija uždraudė ekskursijas autobusais į Baltarusiją ir Rusiją
Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė uždrausti keleivių vežėjams vykdyti nereguliarias keliones autobusais į Baltarusiją ir Rusiją.
Vyriausybė paskelbė nutarimą, kuriuo įpareigojo Valstybės sienos apsaugos tarnybą iki 2026 metų spalio 31-osios neleisti keleivių vežėjams vykdyti nereguliarių kelionių autobusais per Latvijos-Baltarusijos ir Latvijos-Rusijos sienas Paterniekų, Grebnevos ir Terehovos pasienio punktuose.
Susisiekimo ministerija teigė, kad stebėsenos duomenys ir statistika rodo, jog daugėja keleivių, vykstančių autobusais į Baltarusiją ir Rusiją, o tai didina saugumo riziką, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) gyventojų verbavimą.
Kelionių organizatorių siūlomos pigios kelionės į šias šalis kelia pavojų keliautojų ir nacionaliniam saugumui, o dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis organizuoti tokias ekskursijas yra neatsakinga, teigė ministerija.
Susisiekimo ministerijos nuomone, būtina užtikrinti minimalaus ir reguliuojamo judėjimo per minėtų šalių sienas galimybes.
Tokią galimybę suteikia reguliarios keleivių vežimo autobusais paslaugos, kai asmuo, pirkdamas bilietą, turi pateikti duomenis apie save, o vežėjas privalo patikrinti, ar jis ar ji turi galiojantį kelionės dokumentą.
Šiuo metu autobusų vežėjai aptarnauja tris reguliarius maršrutus į Baltarusiją ir šešis maršrutus į Rusiją.
Sikorskis perspėjo Varšuvoje vykstančią ESBO konferenciją dėl Maskvos hibridinio karo
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis Varšuvoje vykstančios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencijos atidarymo metu pareiškė, kad Rusija ir jos sąjungininkės vykdo hibridinį karą, siekdamos gilinti demokratinį socialinį susiskaldymą regione.
Pirmadienį prasidėjusioje Varšuvos žmogaus dimensijos konferencijoje dalyvauja Suomijos užsienio reikalų ministrė ir ESBO pirmininkė Elina Valtonen, ESBO generalinis sekretorius Feridunas Sinirlioglu ir ESBO vyriausiasis komisaras tautinių mažumų klausimais Christophe‘as Kampas.
Tą pačią dieną paskelbtame pareiškime Lenkijos užsienio reikalų ministerija susitikimą pavadino „viena svarbiausių dialogo žmogaus teisių klausimais platformų“.
Savo pasakytoje kalboje R. Sikorskis paragino ESBO narius pasiruošti Rusijos hibridinei veiklai ir teigė, kad Maskvos hibridinio karo tikslas – „poliarizuoti visuomenę ir pakirsti pasitikėjimą viešosiomis demokratinių valstybių institucijomis“.
„Vos prieš kelias dienas tai matėme Moldovoje. Rusija ir jos vietiniai parankiniai bandė daryti įtaką (rinkimų) rezultatams pirkdami balsus, skleisdami dezinformaciją ir vykdydami kibernetines atakas“, – sakė aukščiausio rango diplomatas.
Per ateinančias 10 dienų konferencijos dalyviai dalyvaus posėdžiuose žmogaus teisių, tarptautinės humanitarinės teisės, pagrindinių laisvių, teisinės valstybės ir demokratinių institucijų temomis, rašoma ministerijos pareiškime.
„Axios“: Trumpas bijo, kad nebegalės kontroliuoti Ukrainos, jei jai bus suteiktos „Tomahawk“ raketos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad beveik priėmė sprendimą leisti NATO šalims perduoti Ukrainai tolimojo veikimo raketas „Tomahawk“. Tačiau, kaip skelbia „Axios“, jo komanda baiminasi, jog Vašingtonas gali prarasti kontrolę dėl to, kaip šios raketos bus naudojamos. Tuo metu Kyjivas tikina, kad tokie ginklai leistų smogti giliai Rusijos teritorijoje ir priverstų Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.
JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad jis „praktiškai priėmė sprendimą“ parduoti NATO šalims tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“, kad jos vėliau galėtų būti perduotos Ukrainai.
Tuo pat metu, kaip praneša „Axios“, šaltinis, artimas Ukrainos vyriausybei, teigia, jog D. Trumpo administracijos atstovai nerimauja, ar JAV sugebės kontroliuoti šių raketų naudojimą Ukrainoje po to, kai jas įsigis NATO šalys.
Kyjive tvirtinama, kad „Tomahawk“ raketos suteiktų Ukrainai galimybę taikytis į karinius objektus giliai Rusijos teritorijoje, padėtų sulaikyti V. Putiną ir priverstų jį sėsti prie derybų stalo.
„Aš praktiškai priėmiau sprendimą“, – pabrėžė D. Trumpas, kai jo paprašė patvirtinti, ar sprendimas dėl raketų tiekimo jau priimtas. Jis pridūrė, kad norėtų sužinoti, ką ukrainiečiai ketina daryti su raketomis prieš jas tiekiant: „Kur jie jas siųs, turėsiu užduoti šį klausimą.“
Ukrainos pareigūnas ir šaltinis, artimas vyriausybei, teigia nežinantys, kokį galutinį sprendimą priėmė prezidentas.
Tuo tarpu V. Putinas pareiškė, kad „Tomahawk“ raketų tiekimas Ukrainai būtų „visiškai naujas, kokybiškai kitoks eskalacijos etapas“.
Izraelio ambasadorius: Ukrainoje nėra jokio nacizmo, žydų bendruomenė klesti net karo metais
Nepaisant Rusijos propagandos, jokio nacistinio režimo, nacizmo ar oficialaus nacionalizmo Ukrainoje nėra.
Tokią nuomonę duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė Izraelio ambasadorius Ukrainoje Michaelis Brodskis.
„Nuolat kartoju: nėra jokio nacistinio režimo, kaip teigia Rusija, ir nėra jokio nacizmo ar net nacionalizmo oficialiu lygmeniu“, – sakė jis.
Diplomatas pažymėjo, kad antisemitizmo požiūriu Ukraina nesiskiria nuo kitų Europos šalių ar regionų, todėl tokie kaltinimai, jo nuomone, yra neteisingi.
„Visą laiką tai kartoju. Pats faktas, kad prezidentas yra žydas ir visiškai atvirai ir tiesiai apie tai kalba, faktas, kad žydų bendruomenė čia yra įtakinga, gyvybinga ir išsivysčiusi – visa tai rodo tikrąją padėtį. Žydų gyvenimas čia labai išvystytas, ir man, kaip žydui, Ukrainoje gyventi patinka“, – pridūrė M. Brodskis.
Ambasadorius taip pat paminėjo Roš Hašanos šventę, o baigdamas pokalbį padarė išvadą, kad žydų bendruomenė Ukrainoje klesti net vykstant karui.
2023 m. M. Brodskis pareiškė, kad, nepaisant istorinių nesutarimų, Izraelis remia Ukrainą. Anuomet jis turėjo omenyje XX a. ukrainiečių nacionalistų lyderių Stepano Banderos, Romano Šuchevičiaus ir Andrijaus Melnyko veiklą.
Po to Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Izraelio diplomatą „remiant nacius“. Propagandistė taip pat paskleidė daugiau dezinformacijos apie Ukrainą.
Kova su antisemitizmu ir jo apraiškomis – Ukrainos valstybės politikos dalis. Be kita ko, šalyje buvo priimtas ir nuo 2021 m. rugsėjo įsigaliojo įstatymas „Dėl antisemitizmo prevencijos ir kovos su juo Ukrainoje“.
Ukrainiečių rekordas? Rusai skelbia apie dronų antskrydį Sibire
Antradienį Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad dronai atakavo naftos turtingą Vakarų Sibiro Tiumenės regioną, esantį, nors pranešimuose apie antskrydžio metu padarytą žalą nurodoma informacija skiriasi.
Regiono sostinėje Tiumenėje buvo aptikti ir neutralizuoti trys bepiločiai orlaiviai, pranešė regiono administracija. Pranešime nurodoma, kad incidentas įvyko pirmadienį vakare.
Tiumenė yra už daugiau nei 2 tūkst. km nuo fronto linijos, Rusijos Azijos dalyje. Jei nepilotuojamosios skraidyklės tikrai buvo paleistos iš Ukrainos, tai būtų pirmas kartas, kai Kijevo tolimojo nuotolio dronai kirto Uralo kalnus.
„Operatyvus gelbėjimo tarnybų darbas neleido dronams sprogti“, – teigiama platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime, nurodant, kad žmonės ar turtas per antskrydį nenukentėjo.
Tuo tarpu Ukrainos „Telegram“ kanalas „Exilenova“ pranešė, kad buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai, nors pridėtoje nuotraukoje, kuri buvo pateikta kaip įrodymas, matyti tik nedideli apsauginės sienos, esančios priešais naftos rezervuarus, pažeidimai.
Nepriklausomo įvertinimo, ar nuotrauka tikrai daryta Tiumenėje, atlikti nebuvo galimybių.
Vasarą Ukraina bepiločiais orlaiviais atakavo Irkutske Rytų Sibire dislokuotus strateginius bombonešius. Tačiau tie dronai į šalį buvo kontrabanda įvežti sunkvežimiais ir paleisti netoli karinio aerodromo.
Orbanas kaltina Zelenskį moraliniu šantažu dėl Ukrainos siekio įstoti į ES
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš Vengriją naudoja „moralinio šantažo taktiką“, kad pastūmėtų Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES), pirmadienį pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, praneša „The Kyiv Independent“.
„(V. Zelenskis) vėl naudoja savo įprastą moralinio šantažo taktiką, kad priverstų šalis remti jo pastangas kariauti“, – nurodė V. Orbanas.
„Vengrija neturi jokios moralinės pareigos palaikyti Ukrainos stojimą į ES“, – tvirtino jis.
„Jokia šalis nėra šantažu įstojusi į ES – to nebus ir šįkart. ES sutartis nepalieka vietos neaiškumams: dėl narystės vienbalsiai sprendžia šalys narės“, – dėstė Vengrijos premjeras.
V. Orbanas rėmėsi apklausa, rodančia, kad dauguma vengrų tariamai prieštarauja Ukrainos narystei ES. Ši apklausa susilaukė kritikos dėl jos patikimumo ir skaidrumo – pranešama, kad testavimas parodė, jog respondentai galėjo balsuoti kelis kartus, naudodamiesi skirtingais elektroninio pašto adresais.
Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES netrukus po to, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo visapusišką invaziją. Po kelių mėnesių jai buvo suteiktas šalies kandidatės statusas. Vengrija, kaip ES narė, turi teisę vetuoti bet kokią būsimą pažangą Ukrainos stojimo procese.
Bene atviriausiai prorusiškas ES lyderis V. Orbanas palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi, ne kartą blokavo ar atidėliojo karinę pagalbą Ukrainai ir atkartojo Kremliaus naratyvus.
Lenkija ir Suomija siekia sustiprinti veiksmus prieš Rusijos šešėlinį laivyną
Bendra Lenkijos ir Suomijos interesų sritis yra kova su Rusijos šešėliniu laivynu, pirmadienį po susitikimo su suomių užsienio reikalų ministre Elina Valtonen pareiškė lenkų vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį Varšuvoje susitiko su savo kolege iš Suomijos.
Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su E. Valtonen po jųdviejų derybų, R. Sikorskis sakė, kad nė viena iš dviejų valstybių neužmerks akių į tai, kad Maskva apeina Vakarų sankcijas.
„Netoleruosime sankcijų apėjimo, sabotažo veiksmų, nukreiptų prieš mūsų ypatingos svarbos infrastruktūrą, taip pat milžiniškos ekologinės katastrofos Baltijos jūroje pavojaus sukėlimo“, – sakė jis žurnalistams, turėdamas omenyje žalą, kurią potencialiai gali padaryti šešėlinio laivyno laivai.
Jis sakė, kad kova su šešėliniu laivynu, dėl kurio Maskva kelia rimtą grėsmę aplinkai ir laivybai bei apeina sankcijas, yra viena iš Suomijos ir Lenkijos „ypatingų interesų sričių“.
R. Sikorskis taip pat sakė, kad nori pasinaudoti Lenkijos pirmininkavimu Baltijos jūros valstybių tarybai (BJVT), kad būtų sustiprintas koordinavimas kovojant su šešėliniu laivynu ir apsaugant povandeninę infrastruktūrą.
Kremliaus vadinamasis šešėlinis laivynas – tai senstančių tanklaivių tinklas, kurį Rusija naudoja savo naftai ir dujoms gabenti, apeidama Didžiojo septyneto (G-7) nustatytą kainų ribą, kuri iš pradžių buvo įvesta siekiant sumažinti šalies pajamas.
Šie laivai, kuriems dėl Maskvos karo Ukrainoje taikomos griežtos sankcijos, naudojami siekiant išvengti ribojimų ir dažnai plaukia neturėdami tinkamo draudimo, todėl didėja naftos išsiliejimo rizika.
Rusai naktį atakavo Chersoną, pranešama apie vieną žuvusį ir tris sužeistus žmones
Antradienio, spalio 7 d., naktį per Rusijos smūgį Chersone žuvo vienas žmogus, o dar trys buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.
Pasak O. Prokudino, Rusijos pajėgos apie vidurnaktį apšaudė Chersono Koralebnyj rajoną.
Gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė žuvusio vyro kūną, vyksta jo tapatybės patvirtinimo procesas. Į ligoninę buvo išgabentos trys 51, 18 ir 69 m. moterys, kurios patyrė smegenų sukrėtimus, sprogimo sukeltus sužeidimus ir uždarus trauminius smegenų sužalojimus; joms buvo suteikta medicininė pagalba ir jos buvo išleistos gydytis ambulatoriškai.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos per pastarąją savaitę Chersono srityje paleido daugiau nei 1,5 tūkst. bepiločių orlaivių – 77 proc. jų sunaikino Ukrainos gynėjai.
„Financial Times“: ES rado būdą, kaip atsakyti Rusijos sabotažams
ES vyriausybės susitarė apriboti Rusijos diplomatų keliones bloke, reaguodamos į padažnėjusius sabotažo bandymus, kurie, žvalgybos agentūrų teigimu, dažnai vykdomi Kremliaus šnipų, veikiančių diplomatinės dangos priedanga, praneša „Financial Times“ (FT).
Maskvos remiami agentai kaltinami provokacijų prieš NATO valstybes eskalavimu – nuo padegimų ir kibernetinių atakų iki infrastruktūros sabotažo ir dronų įsibrovimų – tai, ką ES saugumo tarnybos vadina koordinuota kampanija, skirta destabilizuoti Kyjivo sąjungininkus Europoje.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Analitikai: dabartiniai įvykiai – pirmasis Rusijos pasirengimo karui su NATO etapas
Rusija spartina informacinės ir psichologinės būklės nustatymo etapą – „0 etapą“ – savo kampanijos, skirtos pasirengti galimam NATO ir Rusijos karui ateityje, teigia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai savo naujausioje ataskaitoje.
Spalio 6 d. Rusijos užsienio žvalgyba (SVR) pareiškė, esą Jungtinė Karalystė planuoja surengti diversiją viename Europos uostų ir apkaltinti dėl to Maskvą. Tokie melagingi pranešimai, pasak ISW, tampa nauju Kremliaus informacinių operacijų modeliu, nukreiptu prieš Europos šalis.
Anot jų, Rusija nustatinėja fizinę ir psichologinę Europos būklę karo atvejams.
ISW atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Rusija vykdė įvairius atvirus ir slaptus išpuolius prieš NATO valstybes, pavyzdžiui, sabotažo misijas, elektroninio karo trukdymus, GPS trukdžius ir padegimus. O štai šių metų rudenį Rusija smarkiai padidino šių išpuolių prieš NATO valstybes skaičių, ypač dronų įsibrovimus į NATO oro erdvę.
„Šis organizuotos veiklos modelis rodo, kad Rusija yra pradėjusi pirmąjį pasirengimo etapą – „0 etapą“ – siekdama pereiti į aukštesnį karo lygį nei tas, kuriame Rusija dalyvauja šiuo metu, pavyzdžiui, būsimą NATO ir Rusijos karą“, – teigia analitikai.
ISW šiuo metu nevertina, ar Kremlius jau yra nusprendęs pradėti tokio lygio karą, ar kokiu laiku Kremlius gali tai padaryti. Rusija įgyvendina ilgalaikius planus, kurie, ISW vertinimu, gali būti dalis pasirengimo būsimam NATO ir Rusijos karui, pavyzdžiui, Rusijos karinių rajonų pertvarkymas vakarinėje sienoje ir karinių bazių stiprinimas pasienyje su Suomija.
Ko siekia Maskva?
Nepaisant padažinėjusių sabotažo atvejų, analitikai šiuo metu neįžvelgė požymių, kad Rusija aktyviai ruošiasi artėjančiam konfliktui su NATO.
Ataskaitoje pažymima, kad Rusijos atviri ir slapti išpuoliai bei melagingi kaltinimai tarnauja keliems Maskvos tikslams tiek tarptautiniu, tiek vidaus mastu.
„Rusija siekia sukelti baimę visoje Europos visuomenėje ir suskaidyti NATO ryžtą. Didelė išpuolių ir melagingų kaltinimų įvairovė bei jų vietos pasirinkimas siekiama sukurti įspūdį, kad smurto grėsmė yra paplitusi visoje Europoje. Rusija siekia pasinaudoti baime Europoje, kad gautų nuolaidų savo kare su Ukraina ir galimame NATO ir Rusijos kare“, – teigia analitikai.
Jie priduria, kad Rusija bando priversti europiečius sumažinti paramą Ukrainai bei bando priversti Europą sumažinti ar nutraukti savo pastangas stiprinti gynybą, įbaugindama, kad šios pastangos išprovokuos Rusijos atakas.
„Šios pastangos yra dalis platesnės Rusijos refleksinės kontrolės kampanijos, kurios tikslas – priversti Rusijos priešininkus priimti politinius sprendimus, kurie iš tikrųjų naudingi Rusijai. Kremlius siekia paveikti Rusijos gyventojų požiūrį į Vakarus, pateikdamas Vakarų veikėjus, o ne Rusiją, kaip atsakingus už išpuolius ar išpuolių grėsmę. Kremlius sudaro sąlygas, kad pateisintų ir sutelktų visuomenės paramą bet kokiai galimai būsimai Rusijos agresijai prieš NATO“, – apibendrina analitikai.
Rusija teigia per naktį perėmusi 184 Ukrainos dronus
Ukraina antrą naktį iš eilės paleido daugybę dronų į Rusiją, ši antradienį pranešė numušusi 184 dronus.
Dauguma dronų buvo perimti virš Kursko ir Belgorodo pasienio regionų, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Pirmadienį Rusija pranešė perėmusi 251 droną – tai buvo viena didžiausių Kyjivo atsakomųjų atakų, per ją Rusijoje žuvo du žmonės, nutrūko elektros tiekimas. Belgorode apie 1000 namų ūkių vis dar neturi elektros, pranešė vietos valdžia.
Kyjivas pažadėjo suintensyvinti smūgius Rusijoje, ypač į Rusijos naftos infrastruktūrą, laiko tai teisėtu atsaku į Maskvos kasdien rengiamus Ukrainos miestų ir jos energetikos tinklo apšaudymus, dėl kurių milijonai žmonių kartais lieka be šildymo ir elektros.
Iš Vokietijos – rimti kaltinimai Putinui: „Šis karas nukreiptas prieš mus visus“
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis kariauja „hibridinį karą“ su Vokietija.
„Jis prieš mus vykdo informacinį karą. Jis kariauja su Ukraina, ir šis karas nukreiptas prieš mus visus“, – pirmadienį Vokietijos transliuotojui „ntv“ sakė F. Merzas.
Kancleris apkaltino Rusijos prezidentą, kad jis nori sugriauti Europos politinę tvarką.
„Ir todėl mes remiame Ukrainą“, – aiškino F. Merzas ir pridūrė, kad Vokietijos interesas yra apginti politinę atvirų liberalių visuomenių tvarką Europoje.
Paklaustas konkrečiai, ar V. Putinas kariauja su Vokietija, F. Merzas atsakė: „Jis kariauja hibridinį karą prieš mus“.
F. Merzo taip pat buvo paklausta, ar jis svarstė galimybę paskambinti V. Putinui.
„Žinoma, svarstau“, – atsakė Vokietijos kancleris ir pridūrė: „Matau tik tiek, kad kiekvienas mėginimas su juo pasikalbėti šiuo metu baigiasi dar didesnėmis atakomis prieš Ukrainą“.
F. Merzas sakė praėjusią savaitę per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Kopenhagoje apie tai gana karštai diskutavęs su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu.
„Jis apkaltino mus nenoru derėtis“, – sakė F. Merzas ir teigė atsakęs Vengrijos premjerui, kad šis pats pernai liepą buvo Kyjive ir vėliau lankėsi Maskvoje, o V. Putino „atsakas buvo subombarduoti vaikų ligoninę Kyjive“.
Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko dar 1 020 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. spalio 7 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko apie 1 117 360 karių, įskaitant dar 1 020 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 238 tankų (+3), 23 319 šarvuotųjų kovos mašinų (+6), 33 493 artilerijos sistemų (+29), 1 516 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 224 oro gynybos sistemų (+1), 427 lėktuvų, 346 sraigtasparnių, 67 564 bepiločių orlaivių (+338), 3 841 kruizinės raketos, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 63 575 automobilių (+79) ir 3 973 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
TATENA: du sviediniai nukrito už kilometro nuo Zaporižios atominės elektrinės
Pirmadienį Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertai, dirbantys Zaporižios atominėje elektrinėje (ZAE), girdėjo virtinę sprogimų netoli elektrinės.
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi pranešė, kad TATENA atstovai girdėjo apšaudymus iš abiejų pusių prie elektrinės. Du sviediniai pataikė 1,25 km atstumu nuo elektrinės teritorijos.
„Apšaudymai didina branduolinio saugumo riziką ZAE, beveik dvi savaites neturinčioje elektros energijos maitinimo iš išorės“, – sakoma R. Grossi pranešime.
Paskutinė išorinė elektros linija elektrinei buvo atjungta rugsėjo 23 dieną. Atsarginę liniją Rusijos pajėgos nutraukė gegužę. Nuo tada okupacinė valdžia atsisako suteikti saugumo garantijas „Ukrenergo“ remonto komandoms ją atkurti.
Pasak „Energoatom“, išorinė elektros linija Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje tebėra veikianti. Rusija sąmoningai laiko elektrinę atjungtą nuo Ukrainos elektros tinklo. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Rusija tyčia nutraukė Zaporižios atominės elektrinės jungtį su Ukrainos elektros sistema ir ruošiasi prijungti ją prie savo elektros tinklo.
Naktį Rusija dronais atakavo Poltavos sritį ir Charkivą
Naktį į antradienį okupantai dronais atakavo Ukrainos Poltavos sritį.
Dėl smūgių į civilinės infrastruktūros objektus kilo gaisrai administraciniuose pastatuose, buvo apgadintas gyvenamasis namas ir ūkio pastatas.
Masinis Charkivo apšaudymas
Apie vidurnaktį spalio 6 d. Rusijos okupantai surengė masinį Charkivo apšaudymą koviniais dronais „Shahed“.
Pagal Charkivo mero Igorio Tepekovo duomenis, per dvidešimt minučių dronų atakos Charkivui buvo užfiksuota apie 20 sprogimų. Šiuo metu Valstybinės gelbėjimo tarnybos padaliniai ir greitosios medicinos pagalbos brigados dirba sustiprintu režimu.
Kol kas apie aukas nepranešama. Kai kuriose Charkivo dalyse sutrikęs elektros tiekimas.
Trumpas jau turi sprendimą dėl „Tomahawk“ raketų Ukrainai: lieka vienas klausimas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad „tam tikra prasme priėmė sprendimą“ dėl JAV pagamintų „Tomahawk“ raketų tiekimo Kyjivui, norėtų žinoti, ką Ukraina ketina su jomis daryti, nes nenori eskaluoti Rusijos karo su Ukraina, rašo „Reuters“.
Žurnalistų Baltuosiuose rūmuose paklaustas, ar jis nusprendė tiekti Ukrainai „Tomahawk“ raketas, D. Trumpas sakė, kad jis „tam tikra prasme priėmė sprendimą“ šiuo klausimu.
„Manau, kad noriu sužinoti, ką jie su jomis darys, – sakė jis. – Kur jie jas siųs? Manau, turėčiau užduoti tą klausimą.“
„Aš užduočiau keletą klausimų. Nesiekiu eskaluoti to karo“, – pridūrė JAV prezidentas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskiis paprašė JAV parduoti „Tomahawk“ raketas Europos šalims, kurios jas siųstų Ukrainai.
„Tomahawk“ raketų veikimo nuotolis yra 2500 km, todėl, jei Kijevui jos būtų suteiktos, Maskva atsidurtų Ukrainos ginklų arsenalo veikimo nuotolio ribose.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį paskelbtame vaizdo įraše sakė, kad jei Vašingtonas tiektų „Tomahawk“ raketas Ukrainai tolimųjų nuotolių smūgiams giliai į Rusijos teritoriją, tai sugadintų Maskvos santykius su Vašingtonu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Ukraina smogė kacapų naftos perdirbtuvei Tiumenės srityje-neįtikėtina! Tai apie 2000km nuo Charkivo! O kisel TV sakė kad kacapų zenitinė ''geriausia pasaulyje''.
Tuo tarpu Belgorode vėl dingo elektra! Tie patys kacapau, kurie 2022 vasario 24 žiūrėjo kaip gradai daužo Charkivą, dabar sėdi ir sako ''niet svieta''
Tuo tarpu šiaurės korėjos diktatorius Kim Džongas uždraudė silikoninius implantus! Sako papai turi būt natūralūs-pirmąsyk sutinku su jo nuomone.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Ukrainos šaltinis: Leningrado srityje nuo bėgių nulėkė traukinys su kariniu kroviniu
Ukrainos leidinys „Ukrainska Pravda“, remdamasis savo šaltiniais, skelbia, kad Rusijos Leningrado srityje įvyko sprogimas, dėl kurio nuo bėgų nulėkė lokomotyvas ir vagonai, gabenę karinį krovinį.
Anot leidinio, šią informaciją patvirtino šaltinis Ukrainos Gynybos ministerijos žvalgybos valdyboje.
„Sėkmingai įvykdžius specialią operaciją, nežinomi partizanai sugebėjo paralyžiuoti traukinių eismą maršrute Sankt Peterburgas–Pskovas“, – cituojamas šaltinis.
Rusijos geležinkeliai skelbė, kad traukinių eismas šiame ruože sustabdytas dėl „techninių priežasčių“, krovininiai ir keleiviniai traukiniai esą važiuoja aplinkkeliais, vėluojama kelias valandas.
Avarijos vietoje dirbo specialiosios tarnybos, valė geležinkelio bėgius.
Nuotraukų ir vaizdo įrašų iš avarijos vietos kol kas nėra, pranešama, kad avarijos rajone visiškai išjungtas internetas, dirba Rusijos teisėsaugos institucijos.