• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po to, kai penktadienio rytą Rusijai smogus Ukrainai dvi Rusijos raketos ir dronas pažeidė Lenkijos oro erdvę, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad šeštadienį Varšuvoje lankysis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. D. Tuskas teigė, kad svarstoma, kaip reaguoti, ir išreiškė lūkestį, kad NATO artimiausiomis dienomis ir savaitėmis priims praktinius sprendimus dėl oro gynybos stiprinimo rytiniame flange. Tuo pat metu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noelis Barrot po vienų didžiausių Rusijos raketų atakų prieš Ukrainą pranešė paprašęs sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį.

Po to, kai penktadienio rytą Rusijai smogus Ukrainai dvi Rusijos raketos ir dronas pažeidė Lenkijos oro erdvę, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad šeštadienį Varšuvoje lankysis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. D. Tuskas teigė, kad svarstoma, kaip reaguoti, ir išreiškė lūkestį, kad NATO artimiausiomis dienomis ir savaitėmis priims praktinius sprendimus dėl oro gynybos stiprinimo rytiniame flange. Tuo pat metu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noelis Barrot po vienų didžiausių Rusijos raketų atakų prieš Ukrainą pranešė paprašęs sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį.

REKLAMA

TIESIOGIAI
Atnaujinti
s.
Karas Ukrainoje
Svarbiausios naujienos
14:37

Po Rusijos smūgių į Lenkiją atvyksta NATO vadas: „Svarstome, kaip reaguosime“

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad šeštadienį Varšuvoje lankysis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje D. Tuskas sakė, kad anksčiau tą pačią dieną kalbėjosi su M. Rutte. Pokalbis įvyko po to, kai penktadienio rytą, Rusijai surengus dar vieną smūgių prieš Ukrainą bangą, dvi Rusijos raketos ir dronas pažeidė Lenkijos oro erdvę.

„Svarstome, kaip reaguosime“, – teigė D. Tuskas.

„Neužbėgant įvykiams už akių, NATO generalinis sekretorius rytoj bus Varšuvoje ir taip pat galės atsakyti į jūsų klausimus“, – paskelbė D. Tuskas.

„Pasinaudokite šia galimybe išsiaiškinti, kokių veiksmų NATO vadovybė ketina imtis po šios naujausios Rusijos provokacijos“, – pridūrė jis.

D. Tuskas taip pat pareiškė lūkestį, kad po tokių incidentų NATO turėtų priimti sprendimą „nedelsiant sustiprinti oro gynybą (NATO) rytiniame flange“.

Po raketos incidento NATO vadovas Markas Rutte pasmerkė Lenkijos oro erdvės pažeidimus

„Visada stengiuosi nepanikuoti ir būti rimtas partneris tiems, su kuriais kalbuosi, tačiau šį kartą iš tiesų tikėsiuosi praktinių sprendimų dėl mūsų oro gynybos pajėgumų stiprinimo – ne per kelias valandas, bet artimiausiomis dienomis ir savaitėmis“, – sakė jis.

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį pasmerkė šiurkščius Lenkijos oro erdvės pažeidimus, Varšuvai paskelbus, kad šalies teritorijoje nukrito bent viena Rusijos raketa.

„Reaguojant į tai skubiai pakilo NATO naikintuvai. Esame solidarūs su Lenkija ir toliau stiprinsime savo gebėjimus atgrasyti ir gintis. Šis incidentas yra akivaizdžiai pavojingas – tai besitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė“, – po pokalbio su Lenkijos vadovu Donaldu Tusku socialiniuose tinkluose parašė M. Rutte.

Po Rusijos smūgių Ukrainai Prancūzija prašo sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį

Prancūzijos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad Paryžius paprašė sušaukti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį po to, kai Rusija surengė vieną didžiausių raketų atakų prieš Ukrainą per visą karo laikotarpį.

„Kremlius vėl smogė Kyjivui. Žuvo civiliai gyventojai, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Jean-Noelis Barrot. – Paprašiau sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį. Rusija ten turės atsakyti už savo veiksmus.“

REKLAMA
REKLAMA
15:23

EK išmokėjo Ukrainai beveik 8 mlrd. eurų paramos

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį Ukrainai išmokėjo 7,9 mlrd. eurų finansinės paramos, skirtos šalies biudžeto poreikiams ir viešojo administravimo funkcijoms užtikrinti. Iki šiol tai didžiausia vienkartinė išmoka pagal Europos Sąjungos (ES) Ukrainos priemonę, penktadienį pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Ši išmoka išmokama Ukrainai sėkmingai įgyvendinus reformas keliuose strateginiuose sektoriuose, įskaitant teismų sistemą, kovą su korupcija ir pinigų plovimu, finansų rinkas, viešojo turto valdymą, žmogiškąjį kapitalą, verslo aplinką, decentralizaciją ir regioninę politiką, energetikos sektorių, žemės ūkio maisto produktų rinką, skaitmeninę transformaciją, žaliąją pertvarką ir aplinkos apsaugą.

„Ukraina toliau vykdo reformas, o kartu kiekvieną dieną ginasi. Šiandien išmokame beveik 8 mlrd. EUR – tai didžiausias iki šiol atliktas mokėjimas. Tai aiškiai rodo, kad reali reformų pažanga duoda realių rezultatų ir naudos. Ukraina, atkakliai toliau žengdama europiniu keliu, gali tikėtis mūsų paramos“, – pranešime cituojama EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Tai devintoji išmoka pagal pagrindinę ES priemonę, skirtą Ukrainos atsigavimui, reformų darbotvarkei ir pažangai siekiant narystės ES remti. Atlikus šį mokėjimą, bendra ES parama, teikiama pagal Ukrainos planą, nuo 2024 metų vidurio siekia 40 mlrd. eurų. 

Per likusią 2026 metų dalį Ukrainai gali būti skirta dar 15,7 mlrd. eurų ES finansinės paramos. Ši suma apima kiek daugiau nei 14 mlrd. eurų pagal paramos Ukrainai paskolą – 10,2 mlrd. eurų Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams remti ir 3,9 mlrd. eurų biudžeto paramai. 

Šios lėšos išmokamos su sąlyga, kad Ukraina įgyvendins Ukrainos plane ir susitarimo memorandume išdėstytas sąlygas

EK yra įsipareigojusi suteikti 90 mlrd. eurų paramos Ukrainai paskolą, numatytą 2026 ir 2027 metais, bei išmokėti likusias lėšas pagal pradinę Ukrainos priemonę.

REKLAMA
15:19

Po JAV, Kinijos ir Rusijos derybų – pasaulio žiniasklaidos reakcija

Pasaulio žiniasklaidos antraštėse šią savaitę dominavo trijų šalių – JAV, Kinijos ir Rusijos – prezidentų Donaldo Trumpo, Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino susitikimas.

 

REKLAMA
REKLAMA
15:05

Vengrija atšaukė veto ir atvėrė kelią tolesniam derybų su Ukraina etapui

Europos Sąjungos (ES) valstybių narių Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) penktadienį patvirtino Ukrainos teisės aktų peržiūros pagal ketvirtąjį ir penktąjį derybinius skyrius rezultatus. Tai leidžia pereiti prie kito šių skyrių oficialaus atvėrimo procedūros etapo Ukrainos stojimo į ES derybose, pranešė „Jevropejska pravda“, remdamasi diplomatiniais šaltiniais Briuselyje.

ES valstybių narių ambasadoriai suderino ketvirtojo derybinio skyriaus „Žalioji darbotvarkė ir tvarus susisiekimas“ ir penktojo skyriaus „Ištekliai, žemės ūkis ir sanglaudos politika“ teisės aktų peržiūros rezultatus. Tai du paskutiniai dar neatverti derybiniai skyriai.

Tokie patys sprendimai priimti ir dėl Moldovos.

Per kitą procedūros etapą Ukrainai ir Moldovai bus išsiųsti oficialūs laiškai su kvietimu pateikti savo derybines pozicijas dėl kiekvieno iš šių dviejų skyrių. Po to ES turės parengti ir suderinti bendrąsias savo derybines pozicijas dėl šių skyrių. Joms patvirtinti būtinas visų ES valstybių narių pritarimas.

Užbaigus šias procedūras bus galima surengti Ukrainos ir ES bei Moldovos ir ES tarpvyriausybines konferencijas, per kurias ketvirtasis ir penktasis derybiniai skyriai galėtų būti oficialiai atverti.

Kitas ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdis, per kurį galėtų vykti tarpvyriausybinės konferencijos, numatytas 2026 m. gruodžio 15 dieną. Tačiau tarpvyriausybinės konferencijos gali įvykti ir anksčiau, jei ES valstybės narės spės suderinti atitinkamas bendrąsias derybines pozicijas.

Ketvirtasis derybų skyrius apima transportą, energetiką, tarpvalstybines infrastruktūros jungtis, aplinkosaugą ir klimato politiką, o penktasis – žemės ūkį, žuvininkystę, regioninę politiką ir biudžeto nuostatas.

Anksčiau Budapeštas ne kartą blokavo Ukrainos ir Moldovos teisės aktų peržiūros rezultatų patvirtinimą dėl dviejų paskutinių derybinių skyrių. Vengrija atsisakė pritarti peržiūros rezultatams lapkričio 10 d., panašius prieštaravimus pareiškė ir darbo grupės posėdžiuose spalio 20 ir 27 d. bei lapkričio 3 dieną.

Dieną anksčiau Europos Komisija pateikė ES Tarybai ataskaitą apie tai, kaip Moldova įvykdė tarpinius IBAR reikalavimus. Patvirtinus šią ataskaitą Moldova galės uždaryti derybinius skyrius.

Skaityti daugiau
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
12:01

Pistorius: atmesti Maskvos kvietimą būtų visiškai „netinkamas signalas“

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paragino priimti Rusijos kvietimą Ukrainą remiančioms Europos šalims atvykti į Maskvą derybų.

„Atsisakyti kvietimo atvykti į Maskvą būtų visiškai netinkamas signalas“, – penktadienį per vizitą Lenkijos sostinėje Varšuvoje žurnalistams sakė B. Pistorius.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimas „visais atžvilgiais sveikintinas“, teigė ministras. Tačiau galiausiai, anot jo, svarbiausia  „ne pareiškimai ir kvietimai, o rezultatai“.

„Negalima leisti, kad derybų terminai būtų nuolat nukeliami vis toliau, o Ukrainoje niekas nesikeistų“, – pridūrė B. Pistorius.

Ketvirtadienį V. Putinas po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Kinijos vadovu Xi Jinpingu Šendžene pareiškė, kad „Amerikos pusė“ spaudžia Rusiją sutikti su europiečių dalyvavimu derybose. 

„Diplomatiniais kanalais pasiūlėme europiečiams atvykti į Maskvą“, – sakė V. Putinas.

Po ketvirtadienį Berlyne vykusio vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikimo JAV derybininkas Jaredas Kushneris pranešė, kad Rusija  pareiškė esanti pasirengusi dalyvauti derybose, į kurias būtų įtraukti ir europiečiai. 

Pasak Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, derybos, kuriose dalyvautų Ukraina, Rusija, Europa ir JAV, „dabar turėtų netrukus ir įvykti“.

Rusija jau beveik penkerius metus vykdo agresijos karą prieš Ukrainą. Iki šiol vykusiose derybose dėl karo užbaigimo Rusija nuolaidų nepadarė.

Skaityti daugiau
REKLAMA
12:01

Rusija paleido į Ukrainą iki 100 raketų, viena jų galėjo įskristi į Lenkiją

Naktį į penktadienį Rusija surengė kombinuotą ataką prieš Ukrainą ir paleido iki 100 raketų. Viena jų galėjo įskristi į Lenkijos oro erdvę, per televiziją pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės Komunikacijos departamento vadovas Jurijus Ihnatas.

„Šiandien surengta viena galingiausių atakų. Pirminiais duomenimis, paleista 80 sparnuotųjų ir iki 20 balistinių raketų – iš viso iki 100 įvairių tipų raketų, taip pat apie 400 įvairių tipų dronų, įskaitant maždaug 120 reaktyvinių dronų. Tokius duomenis šiuo metu galime pateikti apie praėjusios nakties ataką“, – sakė J. Ihnatas.

Jis pridūrė, kad galutiniai visoje šalyje vykdytų oro gynybos operacijų rezultatai dar nežinomi. Jo teigimu, viena iš raketų galėjo kirsti Lenkijos sieną, tačiau ši informacija dar tikrinama.

„Anksti ryte strateginiai bombonešiai paleido raketas Ch-101. Jos pasiekė vakarinius regionus, ten jas perėmė mūsų oro gynybos pajėgos. Pirminiais duomenimis, panašu, kad perimta gana daug raketų. Viena iš jų galėjo kirsti valstybės sieną. Informacija apie padėtį pasienyje su Lenkija tikrinama“, – sakė J. Ihnatas ir pridūrė, kad dar prieš paleidžiant raketas Ch-101, iš Rusijos karo laivų buvo smogta raketomis „Kalibr“. 

Pasak J. Ihnato, pirmiausia Rusija puolė raketomis „Kalibr“, o vėliau iš įvairių krypčių paleido raketos Ch-101.

„Dauguma sparnuotųjų raketų buvo nukreiptos į vakarinius šalies regionus. Priešas taikosi į įvairius objektus, tačiau, deja, pirmenybę teikia energetikos infrastruktūrai. Balistinės raketos pirmiausia buvo nukreiptos į Kyjivą, Kyjivo sritį ir tiltus. Suprantame, į ką taikėsi priešas“, – sakė J. Ihnatas.

Pasak jo, energetikos objektai ir tiltai visada buvo vieni pagrindinių Rusijos taikinių.

„Tai anaiptol ne pirmoji tokia ataka. Galiu pasakyti, kad tiek energetikos objektai, tiek tiltai visada buvo vieni pagrindinių priešo taikinių. Todėl negali būti nė kalbos, kad tai kažkoks atsakas, nes jie jau seniai smogia šiems taikiniams, įskaitant tiltus Kyjive. Tai, kad Ukrainos gynybos pajėgos šiandien sėkmingai atremia dar vieną ataką, pirmiausia yra visų mūsų gynėjų nuopelnas“, – sakė J. Ihnatas.

Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovo spaudai Dmytro Pletenčuko teigimu, Rusija pirmą kartą per šešis mėnesius išvedė savo karo laivus į Juodąją jūrą ir iš ten paleido daugiau kaip 20 raketų.

Skaityti daugiau
REKLAMA
12:00

Rusija priešinasi siūlymui suteikti Ukrainai NATO tipo saugumo garantijas

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas penktadienį atmetė idėją, kad Ukrainai būtų suteiktos NATO tipo saugumo garantijos, remdamasi Rusijos žiniasklaidos pranešimais skelbia „Reuters“.

„Net mintis apie formulę, pagal kurią Ukraina būtų beveik NATO narė, ar kokio nors, kabutėse tariant, „kūrybiško sprendimo“ paieškos šioje srityje mums yra nepriimtinos. Saugumo garantijas pirmiausia aptariame atsižvelgdami į būtinybę užtikrinti savo šalies saugumą“, – Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė S. Riabkovas.

Viceministras pakartojo Rusijos „nekeičiamą“ reikalavimą, kad Ukraina niekada nebūtų priimta į Aljansą. 

„Kalbant apie Ukrainą, tegul ji pripažįsta, kad mūsų reikalavimas, jog ši valstybė nestotų į NATO, yra nekeičiamas. Kai tai įvyks, manau, vienaip ar kitaip bus galima aptarti saugumo garantijų klausimą“, – aiškino jis.

S. Riabkovas tai pareiškė praėjus dienai po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po Berlyne vykusio viršūnių susitikimo teigė, kad reikėtų iš naujo svarstyti Ukrainos narystės NATO klausimą.

Kaip rašė ELTA, JAV derybininkas dėl taikos Jaredas Kushneris šiame susitikime teigė, kad jam pavyko įtikinti rusus, jog Ukrainai turėtų būti suteiktos NATO sutarties 5-uoju straipsniu grindžiamos saugumo garantijos. Remiantis šiuo straipsniu, vienos šalies užpuolimas laikomas viso Aljanso užpuolimu.

Skaityti daugiau
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
10:50

Po Putino grasinimo – Rusijos smūgiai Ukrainai: sunaikino kepyklą Kyjive

Rusų vadovui Vladimirui Putinui pažadėjus atsaką už šią savaitę įvykdytus Kyjivo smūgius Kerčės tiltui, Rusija praėjusią naktį surengė masinę ataką ir apšaudė Ukrainą raketomis bei dronais.

Pareigūnų teigimu, Kyjive žuvo mažiausiai trys žmonės, dar du – Lvive. Dalis sostinės liko be elektros, taip pat smogta svarbiems tiltams.

Apie tai pranešama po V. Putino susitikimo su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu ir JAV prezidentu Donaldu Trumpu Kinijoje, kur Rusijos vadovas kalbėjo apie jų „bendrą atsakomybę“ už pasaulinį saugumą ir paskelbė bendrą „taikos deklaraciją“, kurioje neužsiminta apie beveik penkerius metus trunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė žmones, Kyjivo metro stotyse – kurios nakties metu virsta slėptuvėmis nuo oro pavojaus – miegančius ant jogos kilimėlių, kempingo kėdžių ir išskleidžiamose palapinėse.

Sprogimai griaudėjo visą naktį, o neoficialios stebėsenos tarnybos pranešė, kad vienu metu naktiniame danguje virš Ukrainos buvo iki trijų dešimčių raketų.

„Šiuo metu žinoma, kad žuvo trys žmonės“, – penktadienį „Telegram“ parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Pasak jo, dar mažiausiai 15 žmonių buvo sužeisti.

Smūgiai taip pat kliudė tris tiltus per Dnipro upę, todėl gresia dar didesni kasdienio gyvenimo trikdžiai mieste.

Tuo metu Lvive šalies vakaruose, priemiestinių traukinių stotyje, per smūgį žuvo du žmonės, pranešė vietos gubernatorius.

Pasak pareigūnų, per naktinius išpuolius Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje žuvo dar vienas žmogus, o šiaurės rytiniame Charkivo mieste buvo pataikyta į ligoninę.

Rusija pastarąjį pusmetį intensyviau taikosi į Kyjivą, todėl baiminamasi, kad artėjanti žiema bus sunkiausia per visą karą.

Ketvirtadienį visą dieną vykę smūgiai – tuo metu, kai Kinijoje vyko aukščiausiojo lygio susitikimas, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Berlyne susitiko su savo rėmėjais iš Europos – apgadino istorinę katedrą ir kelių užsienio šalių ambasadas.

Austrijos, Brazilijos ir Nyderlandų ambasados patyrė nedidelių nuostolių, kai į Kyjivo centrą buvo paleistos dronų salvės.

Penktadienio rytą Rusijos kariuomenė patvirtino surengusi masinę ataką raketomis ir dronais, teigdama, kad taikėsi į karinius pramoninius objektus ir transporto infrastruktūrą keliuose regionuose, įskaitant tiltus Kyjive.

Kerštas už tiltą

Kalbėdamas Kinijoje po susitikimo su D. Trumpu ir Xi Jinpingu, V. Putinas pažadėjo, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą nesusilpnės.

Jis teigė, kad Rusijos atsakas į Ukrainos smūgius Kerčės tiltui, jungiančiam Rusiją su aneksuotu Krymo pusiasaliu, bus „daug skausmingesnis“.

Kaip rodo vaizdų bendrovės „Vantor“ paskelbtos palydovinės nuotraukos, anksčiau šią savaitę Ukrainos suduoti smūgiai sugriovė šio kelių ir geležinkelių tilto atkarpą.

19 km ilgio tiltas yra Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos simbolis ir viso karo metu buvo Ukrainos taikinys.

Rusijos gynybos ministerija pranešė perėmusi 310 į šalį paleistų Ukrainos dronų, o Maskvos paskirti pareigūnai okupuotoje Rytų Ukrainoje pranešė, kad ten žuvo trys žmonės.

Kvietimas į Maskvą

JAV vadovaujamose derybose dėl karo veiksmų nutraukimo kol kas nedaug pažangos ženklų, Maskvai tvirtai laikantis savo griežtų reikalavimų.

V. Putinas yra sakęs, kad bet koks susitarimas dėl karo Ukrainoje nutraukimo turi būti platesnio susitarimo dėl Europos saugumo dalis.

Ketvirtadienį Kinijoje jis teigė, kad bet kokios formos Ukrainos ir Europos karinis bendradarbiavimas pagal tokį susitarimą būtų problema.

Iki šiol jis taip pat atsisakė leisti Europos atstovams prisijungti prie JAV vadovaujamų derybų su Ukraina.

V. Putinas pareiškė, kad Rusija pakvietė europiečius į Maskvą aptarti jų pozicijos, prieš jam nusprendžiant, ar jie turėtų prisijungti prie derybų.

Jis neatskleidė, ką konkrečiai pakvietė.

Berlyne V. Zelenskis teigė, kad europiečiams vykti į Maskvą derybų būtų klaida, tačiau ragino įtraukti juos į derybas, vykstančias trečiosiose šalyse.

Europos lyderiai atmeta V. Putino raginimus pertvarkyti Europos saugumą, Rusijos vadovui siekiant masinio NATO pajėgų atitraukimo iš Rytų ir Vidurio Europos.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį tvirtino, kad Europa turės vietą prie derybų, kurios turėtų „įvykti netrukus“, stalo.

REKLAMA
10:35

Ukrainos dronai puolė gamyklą Smolensko srityje

Naktį į penktadienį Ukrainos dronai smogė chemijos gamyklai Dorogobužo mieste, Rusijos Smolensko srityje, pranešė „Meduza“.

Ukrainos stebėsenos kanalų ir Rusijos leidinio „Astra“ duomenimis, atakos taikinys buvo azoto trąšas ir sprogmenų komponentus gaminanti bendrovės „Dorogobuž“ gamykla. Sprendžiant iš liudytojų paskelbtų nuotraukų ir vaizdo įrašų, įmonėje kilo gaisras.

„Dorogobuž“ yra viena didžiausių mineralinių trąšų gamintojų Rusijoje. Bendrovės duomenimis, gamykloje pagaminama apie 11 proc. viso Rusijoje pagaminamo amonio nitrato. Įmonės produkcija gali būti naudojama sprogmenims gaminti.

Anksčiau Ukrainos pajėgos puolė „Dorogobuž“ gamyklą 2026 m. vasarį. Tuomet žuvo septyni žmonės, tarp jų – du Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai.

Skaityti daugiau
REKLAMA
10:33

Per Rusijos smūgį geležinkelio stočiai Lvive žuvo du žmonės

Penktadienio rytą per Rusijos ataką Lvive žuvo du žmonės, dar mažiausiai keturi buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Lvivo meras Andrijus Sadovyjus.

„Per šį rytą surengtą ataką prieš Lvivą žuvo du žmonės. Yra ir sužeistųjų. Nuoširdžiai užjaučiu žuvusiųjų šeimas ir artimuosius. Smogta Sknylivo geležinkelio stoties bilietų terminalui“, – parašė meras.

Pasak jo, įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir kitos pagalbos tarnybos. Meras pažadėjo pateikti daugiau informacijos, kai tik bus patvirtinti nauji duomenys.

Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozyckis patikslino, kad per Rusijos ataką prieš Sknylivo geležinkelio stotį žuvo du žmonės, dar mažiausiai keturi civiliai buvo sužeisti.

Skaityti daugiau
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
09:48

Zelenskis: Ukrainos finansiniai poreikiai dėl karo – milžiniški

Jei karas su Rusija greitai nesibaigs, Ukrainai, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, ir toliau reikės didelės finansinės Vakarų partnerių paramos, praneša agentūra „Reuters“. 

REKLAMA
09:37

NATO garantijų Ukrainai klausimas: Zelenskis turi abejonių

Vienas iš Donaldo Trumpo derybininkų Jaredas Kushneris pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms pavyko įtikinti Rusiją sutikti su saugumo garantijomis Ukrainai, grindžiamomis NATO steigimo sutarties 5-uoju straipsniu, praneša naujienų portalas „Meduza“.

„Manau, mums pavyko įtikinti rusus priimti šią koncepciją, pagal kurią bet kokios saugumo garantijos Ukrainai būtų grindžiamos 5-uoju straipsniu“, – bendroje spaudos konferencijoje Berlyne su Europos lyderiais ir Volodymyru Zelenskiu sakė J. Kushneris.

Spaudos konferencija vyko tą pačią dieną, kai D. Trumpas, Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas susitiko Kinijoje vykusiame APEC viršūnių susitikime.

Tačiau V. Zelenskis suabejojo, ar Ukraina ir Jungtinės Valstijos vienodai supranta 5-ąjį straipsnį.

„Nesu tikras, ar vienodai suprantame 5-ąjį straipsnį, ar ne? Kaip aš jį suprantu... ką man reiškia 5-asis straipsnis? Tai reiškia, kad tavo teritorijoje dislokuotos tam tikrų partnerių pajėgos“, – sakė V. Zelenskis.

Saugumo garantijos, grindžiamos Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio principais, ne kartą buvo aptariamos derybose dėl Ukrainos.

Pavyzdžiui, apie jas buvo kalbama po V. Putino ir D. Trumpo susitikimo Aliaskoje 2025 m. rugpjūtį.

Tuomet specialusis D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas, kalbėdamas apie derybas su V. Putinu, pareiškė, kad „mums pavyko pasiekti šią nuolaidą“ – esą Jungtinės Valstijos galėtų suteikti Ukrainai „5-ajam straipsniui prilygstančią apsaugą“.

Tuo metu Kremlius ne kartą pabrėžė, kad Rusija griežtai prieštarauja užsienio karių dislokavimui Ukrainoje.

V. Putinas tai pakartojo po susitikimo su D. Trumpu ir Xi Jinpingu, dar kartą pareikšdamas, kad užsienio karių dislokavimas Ukrainoje yra nepriimtinas.

REKLAMA
08:24

Norinčiųjų koalicijos lyderiai ragina Rusiją sutikti su žiemos energetikos paliaubomis

Po Berlyne vykusio viršūnių susitikimo Norinčiųjų koalicijos lyderiai paragino Rusiją sutikti žiemos laikotarpiu sudaryti energetikos paliaubas bei paliaubas, kurios padėtų užtikrinti maisto produktų eksportą iš Juodosios jūros regiono.

Taip teigiama bendroje Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos lyderių deklaracijoje, paskelbtoje po lapkričio 19 d. viršūnių susitikimo.

„Kaip pirmąjį žingsnį siekiant nutraukti karo veiksmus, lyderiai paragino Rusiją sutikti su energetikos paliaubomis visam žiemos laikotarpiui“, – rašoma dokumente.

Viršūnių susitikimo dalyviai pabrėžė būtinybę susitarti dėl paliaubų, kurios leistų eksportuoti maisto produktus iš Juodosios jūros regiono, nes saugi ir laisva laivyba Juodojoje jūroje yra svarbi pasauliniam aprūpinimo maistu saugumui.

Lyderiai pasmerkė vis intensyvesnes, sąmoningas Rusijos raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos civilius gyventojus bei civilinę infrastruktūrą nesirenkant taikinių. Jie taip pat pažymėjo, kad, nepaisant rekordinio patirtų nuostolių skaičiaus, šiemet Rusija užėmė tik nedaug teritorijų ir nesugebėjo užimti nė vienos strategiškai svarbios gyvenvietės.

Kartu susitikimo dalyviai dar kartą patvirtino įsipareigojimą toliau teikti Ukrainai ilgalaikę politinę, diplomatinę, karinę, finansinę ir civilinę paramą.

Ukrainos oro gynybos stiprinimas, ypač jos pajėgumai perimti balistines raketas, tebėra prioritetas. Prieš žiemą partneriai kartu su trečiosiomis šalimis ketina dėti papildomų pastangų, kad aprūpintų Ukrainą priešraketinės gynybos sistemomis.

„Jie dar kartą patvirtino įsipareigojimą visiškai įgyvendinti NATO sąjungininkių prisiimtą įsipareigojimą 2026 m. suteikti Ukrainai 70 mlrd. eurų vertės karinės įrangos, pagalbos ir mokymų, o 2027 m. – ne mažesnio masto paramą“, – rašoma pareiškime.

Dokumente taip pat nurodoma, kad pagal ES paramos Ukrainai paskolos forma programą iki 2027 m. pabaigos bus suteikta 90 mlrd. eurų karinės ir finansinės paramos. Tai padės padengti didelę dalį kitų metų Ukrainos finansinių poreikių.

Viršūnių susitikimo dalyviai taip pat daug dėmesio skyrė būsimoms Ukrainos saugumo garantijoms.

„Jie pabrėžė, kad įsigaliojus paliauboms Ukrainai turi būti suteiktos tvirtos ir teisiškai įpareigojančios saugumo garantijos. Šios garantijos bus gynybinio pobūdžio ir glaudžiai derinamos su JAV“, – teigiama dokumente.

Tokias garantijas galėtų sudaryti tolesnė ilgalaikė karinė, finansinė ir techninė parama Ukrainai, dalyvavimas siūlomame JAV vadovaujamame paliaubų stebėsenos ir tikrinimo mechanizme bei Europos vadovaujamų daugianacionalinių pajėgų Ukrainoje sukūrimas iš prie iniciatyvos prisijungusių valstybių pajėgų, o JAV teiktų joms paramą.

Tikimasi, kad šios pajėgos galės vykdyti saugumo užtikrinimo užduotis ore, jūroje ir sausumoje, taip pat padės atkurti Ukrainos kariuomenės pajėgumus.

Kiti galimi garantijų elementai – pagal nacionalines procedūras priimti teisiškai įpareigojantys įsipareigojimai imtis priemonių taikai ir saugumui atkurti, jeigu Rusija vėl surengtų ginkluotą puolimą.

Kalbėdami apie taikų konflikto sureguliavimą, lyderiai dar kartą patvirtino remiantys tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas, kuriose dalyvautų Jungtinės Valstijos ir Europa.

Kartu jie pabrėžė, kad tarptautinės sienos negali būti keičiamos jėga ir kad turi būti visiškai gerbiama suvereni Ukrainos teisė pačiai pasirinkti savo saugumo užtikrinimo priemones bei sąjungininkes.

Viršūnių susitikimo dalyviai taip pat dar kartą patvirtino, kad įšaldytas Rusijos valstybės turtas liks įšaldytas tol, kol Rusija nutrauks agresijos karą ir atlygins Ukrainai padarytą žalą.

Be to, lyderiai susitarė didinti ekonominį spaudimą Rusijai, ypač orientuojantis į jos pajamas iš naftos ir dujų, kovoti su neteisėtais finansiniais srautais ir Rusijos kriptovaliutų naudojimu, silpninti Rusijos karinį-pramoninį kompleksą ir tęsti kovą su šešėliniu laivynu.

Bendrame pareiškime taip pat pasmerktos Rusijos hibridinės atakos Europoje, įskaitant sabotažą, informacines operacijas ir kibernetines atakas. Lyderiai pabrėžė, kad tokie veiksmai neprivers jų atsisakyti paramos Ukrainai.

Skaityti daugiau
REKLAMA
REKLAMA
08:24

Pareigūnai: Rusijos atakos Kyjive pražudė tris žmones

Per Rusijos atakas Kyjive penktadienį žuvo trys žmonės, pranešė miesto karinė administracija, Maskvai surengus naują dronų ir raketų ataką prieš Ukrainą.

„Deja, per priešo ataką sostinėje žuvo trys žmonės (...), dar du žmonės buvo sužeisti“, – platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.

Anksčiau penktadienį sostinės meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ teigė, kad Rusijos smūgiai padarė žalos dviem Kyjivo tiltams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo „daug skausmingesnes“ atsakomąsias atakas, Ukrainai šią savaitę apgadinus Krymo tiltą.

Skaityti daugiau
07:41

Meras: Rusijos smūgiai padarė žalos dviem tiltams Kyjive

Maskvai surengus naują raketų ir dronų atakų bangą, Rusijos smūgiai padarė žalos dviem Kyjivo tiltams, penktadienį pranešė Ukrainos sostinės meras.

„Dėl balistinės atakos prieš sostinę buvo apgadintas Podolės–Voskresensko tiltas. Eismas juo iš dešiniojo kranto į kairįjį šiuo metu uždarytas. Taip pat apgadintas Darnycios tiltas“, – platformoje „Telegram“ teigė meras Vitalijus Klyčko.

Jis pridūrė, kad buvo smogta ir Pietiniam tiltui, tačiau nenurodė, ar jis apgadintas.

Kaip skelbia ukrainiečių portalai, Rusija penktadienį surengė masinę raketų ataką prieš sostinę ir kitas Ukrainos sritis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo „daug skausmingesnes“ atsakomąsias atakas, Ukrainai šią savaitę apgadinus Krymo tiltą, V. Putino valdžios aneksuotame regione simbolį.

Ukrainos transliuotojas „Suspilne“ pranešė apie virtinę sprogimų Kyjive ankstyvą penktadienio rytą.

Šalies oro pajėgų vadovybė „Telegram“ pranešė, kad sostinės link skrieja balistinės raketos.

Sostinės karinė administracija teigė, kad po Rusijos atakų užsidegė pastatai Obolonės ir Podolės rajonuose.

Šiaurės rytuose esančio Charkivo meras Ihoris Terechovas penktadienį pranešė, kad Rusijos dronas apgadino ligoninę.

„Keturi žmonės buvo sužeisti, išdaužta daugiau nei 50 langų“, – „Telegram“ teigė jis.

I. Terechovas taip pat pranešė apie gaisrą miesto Ševčenkos rajono gyvenamajame komplekse po įvykdytos atakos.

Skaityti daugiau
REKLAMA
07:13

Meras: Rusijos smūgiai padarė žalos dviem tiltams Kyjive

Maskvai surengus naują raketų ir dronų atakų bangą, Rusijos smūgiai padarė žalos dviem Kyjivo tiltams, penktadienį pranešė Ukrainos sostinės meras.

„Dėl balistinės atakos prieš sostinę buvo apgadintas Podolės–Voskresensko tiltas. Eismas juo iš dešiniojo kranto į kairįjį šiuo metu uždarytas. Taip pat apgadintas Darnycios tiltas“, – platformoje „Telegram“ teigė meras Vitalijus Klyčko.

Jis pridūrė, kad buvo smogta ir Pietiniam tiltui, tačiau nenurodė, ar jis apgadintas.

Kaip skelbia ukrainiečių portalai, Rusija penktadienį surengė masinę raketų ataką prieš sostinę ir kitas Ukrainos sritis.

Skaityti daugiau
07:11

Rusija sudavė masinį „Putino keršto“ raketų smūgį: Kyjive apgadinti trys tiltai

Rusija ankstyvą penktadienio rytą sudavė naują masinį raketų smūgį prieš Kyjivą bei kitus Ukrainos miestus ir sritis. Kyjive, kaip praneša sostinės meras, buvo pataikyta į tris tiltus per Dnipro upę. Išvakarėse Vladimiras Putinas viešai pažadėjo „daug baisesnį atsaką dėl Krymo tilto apšaudymo“.

„Dėl balistinės atakos prieš sostinę yra apgadintas Podilsko–Voskresenskio tiltas. Eismas juo iš dešiniojo į kairįjį krantą šiuo metu uždarytas“, – socialiniuose tinkluose pranešė meras Vitalijus Klyčko.

Be to, pasak jo, apgadintas Darnickio tiltas, užfiksuotas naujas pataikymas į Pietų tiltą, taip pat pataikyta į dar vieną „kritiškai svarbios infrastruktūros objektą“.

Tęsiantis antpuoliui – eismo ribojimai

Pietų tiltu, kaip pranešė V. Klyčko, eismas išlieka „ribotu režimu“ – tik iš kairiojo kranto į dešinįjį ir su automobilių svorio apribojimais.

Raketų antpuolis tuo tarpu tęsiasi: rusų iš Juodosios jūros paleistos sparnuotosios raketos, stebėsenos kanalų pranešimais, skrenda į Ukrainos vakarus, iš rytų ir šiaurės į šalies oro erdvę įskrido strateginių bombonešių paleistos sparnuotosios raketos, o be to, tęsiamas balistinių raketų leidimas į Kyjivą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva į Ukrainos smūgius Krymo tiltui atsakys „daug skausmingesnėmis“ atakomis.

„Mes atsakysime į šias atakas. Mūsų atsakas bus daug skausmingesnis nei Kyjivo smūgis tiltui“, – sakė V. Putinas.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Grąžinat ubliūdkai branduolinį ginklą Didvyriškai Ukrainai,kurį meluodami klasta išvežėt žadėdami ginti sienas valstybės šūdžiai amerikiečiai visokie prancūzai su anglais
Europos sajungos gynybos ir paukščių ūūkio komisaras kubilius sakė kinija siaures koreja ir kiti Rusijai gamina dronus iki raketu ir ginkluotes rusai tures 20 milijonus dronu o raketų skaičius bus dydelis ir Ukrainos rojus pavirs pragaru panašu Afganistane gaxos ruože Sirija griuvėsiai. Tuoj ateina nacionalistai vokiečiai ir prancuzijos prezidentai le peen jue Ukrainos paramos nebeduodas ir isvarys visus emigrantus ir choxolus atgal namo.ir toliau jie draugai bus Rusija ir pirks dujas naftos ir sankcijos bus panaikinta o Ukraina moldova ir ubagius balkanu nebeprims i es .
To galima buvo tiketis.Vakar kajfavo ir stauge is dziaugsmo o siandiena dejuoja ir pila pamazgas
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų