Svarbiausius karo Ukrainoje įvykius kviečiame sekti tv3.lt:
00:45 | Morguose – daugiau kaip 1,5 tūkst. okupantų lavonų: kūnus leista pamatyti rusų karių motinoms
Ukrainos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad Dniepro morguose guli daugiau kaip 1,5 tūkst. Rusijos karių kūnų.
Miesto mero pavaduotojas sakė, kad vietos valdžia būtų pasirengusi leisti nužudytų Rusijos karių motinoms pamatyti savo sūnų kūnus.
Ukraina teigia, kad per karinę invaziją, kurią pradėjo Rusija, žuvo beveik 20 tūkst. rusų karių.
00:34 | Okupantai nušovė 6 vyrus ir 1 moterį, o vėliau susprogdino namą
Ukrainos Chersono apygardos prokuratūra pranešė surinkusi duomenis apie Rusijos kariuomenės vykdomus karo nusikaltimus.
Kaip rašo „Ukrinform“, Chersono srities Pravdynės kaime Rusijos kariai nušovė 7 žmones, o vėliau susprogdino namą, kuriame buvo nužudytų žmonių lavonai.
„Tyrimo duomenimis, 2022 m. balandžio 12 d. Pravdynės kaime Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariai gyvenamajame name nušovė šešis vyrus ir vieną moterį.
Vėliau, siekdami nuslėpti nusikaltimą, okupantai susprogdino namą, kuriame buvo nužudytų žmonių kūnai“, – praneša Chersono apygardos prokuratūra.
00:12 | Kanados premjeras: tai, kas vyksta Ukrainoje, yra genocidas
Kanados premjeras Justinas Trudeau trečiadienį teigė, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, iš tiesų yra genocidas, rašo „The Guardians“.
„Matėme Rusijos siekį pulti civilius, panaudoti seksualinį smurtą kaip karo ginklą...Tai visiškai nepriimtina“, – kalbėjo jis.
23:44 | Renka įrodymus dėl okupantų vykdomų nusikaltimų
JAV renka įrodymus, siekiant oficialiai nustatyti, ar įvykiai Ukrainoje prilygsta genocido vykdymui, sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland.
Victoria Nuland: United States is likely to recognize what is happening in #Ukraine as a genocide.
— NEXTA (@nexta_tv) April 13, 2022
Evidence is being collected in United States to officially determine whether the events in #Ukraine are genocide, said #US Deputy Secretary of State Victoria Nuland. pic.twitter.com/svtcFZOGM1
23:08 | Rusija įvedė sankcijas 398 JAV Kongreso nariams
Rusija trečiadienį paskelbė sankcijas 398 JAV Kongreso nariams, atsakydama į Vašingtono baudžiamąsias priemones dėl Maskvos invazijos Ukrainoje, taip pat nurodė, kad bus įvesta tolesnių suvaržymų.
„Atsižvelgiant į sankcijas, kurias nuolat skelbia JAV, tolesni pranešimai apie Rusijos atsakomąsias priemones planuojami artimiausioje ateityje“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Institucija nurodė, kad sankcijos apima draudimą asmenims atvykti į Rusiją.
Atskirame pranešime URM nurodė, kad sankcijos taip pat bus taikomos 87 Kanados Senato nariams ir kad bus greitai paskelbta tolesnių priemonių, reaguojant į Otavos „trumparegišką“ politiką.
22:55 | Ukraina: pamuštas Rusijos laivyno pasididžiavimas, kreiseris „Moskva“
Ukrainos informacinės priemonės skelbia, kad netoli Rusijos kontroliuojamo Sevastopolio dislokuotas „galingiausias karo laivas Juodojoje jūroje“ buvo pamuštas dviem „Neptun“ raketomis. Kol kas nepriklausomų šaltinių patvirtinimo nėra, tačiau faktą patvirtino Odesos rajono vadovas.
Pirmasis žinią paskelbė Ukrainos karo žurnalistas Seržas Marko, pas save feisbuke parašęs, kad „Moskva“ buvo pamuštas, „stovi ir dega“. Maža to, jūra regione šiuo metu itin audringa ir nėra aišku, ar bus įmanoma atsiųsti laivui pagalbą.
Netrukus informaciją tiesioginiame televizijos UNIAN eteryje patvirtino ir Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius.
UNIAN cituoja Odesos rajono administracijos vadovo Maksimo Marčenkos patvirtinimą, kad rusų karo laivas buvo pamuštas: „Juodąją jūrą saugančios raketos „Neptun“ smogė Rusijos laivui (ir) pridarė labai rimtų nuostolių. Slava Ukraine!“
22:38 | JAV skirs papildomą paramą Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino 800 mln. JAV dolerių papildomą karinę pagalbą Ukrainai.
Teigiama, kad JAV Ukrainai perduos karinės artlierijos, sviedinių, šarvuočių, papildomų sraigtasparnių.
Joe Biden approved $800 million additional #US military aid to #Ukraine
— NEXTA (@nexta_tv) April 13, 2022
The United States will supply #Kyiv with artillery systems and shells, armored personnel carriers, and additional helicopters. pic.twitter.com/RXO44TpSMh
22:20 | M. Le Pen pasisako už NATO ir Rusijos „draugiškų santykių atkūrimą“
Prancūzijos kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderė Marine Le Pen trečiadienį pareiškė, jog siektų atkurti glaudesnius ryšius tarp NATO ir Rusijos, taip pat išvesti Paryžių iš Aljanso karinės vadovybės, jeigu per rinkimus įveiktų prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną).
Balandžio 24 dieną M. Le Pen susigrums su E. Macronu per prezidento rinkimų antrąjį ratą. Vėliausios apklausos rodo, kad dabartinis valstybės vadovas išlaiko pastovią, bet nedidelę populiarumo persvarą.
Užsienio politikos klausimai tikriausiai bus svarbus veiksnys rinkėjų pasirinkimui, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą, skambant E. Macrono kaltinimams dėl M. Le Pen pernelyg artimų ryšių su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu.
Kraštutinių dešiniųjų lyderė per šią rinkimų kampaniją siekė kurti nuosaikesnės veikėjos įvaizdį ir surengė spaudos konferenciją užsienio politikos klausimais, turinčią parodyti, kad M. Le Pen tarptautinėje scenoje būtų patikima figūra.
Tačiau tvyranti įtampa akivaizdžiai pasijautė, kai kandidatės apsaugininkai parbloškė ant žemės vieną protestavusią moterį ir vėliau išvedė, šiurkščiai sugriebę už rankų.
Protestuotoja atsistojo laikydama širdies pavidalo nuotrauką iš M. Le Pen susitikimo su V. Putinu Rusijoje 2017 metais.
M. Le Pen sakė, kad turėtų įvykti „strateginis draugiškų santykių atkūrimas“ tarp NATO ir Rusijos, vos tik pasibaigs Maskvos karas prieš Ukrainą.
„Privalome klausti, koks yra Aljanso vaidmuo po Varšuvos sutarties pabaigos“, – žurnalistams sakė ji, turėdama galvoje Sovietų Sąjungos vadovautą aljansą, kuriam priklausė buvusio komunistinio bloko šalys.
Paklausta apie karinę pagalbą Ukrainai, M. Le Pen sakė, kad būtų linkusi toliau teikti Kyjivui gynybos ir žvalgybos paramą.
„Labiau abejoju dėl tiesioginio ginklų tiekimo. Kodėl? Nes... linija tarp pagalbos ir tapimo vienu iš karo dalyvių yra plona“, – pažymėjo ji. M. Le Pen argumentavo, kad nerimauja „dėl šio konflikto eskalavimo, galinčio vesti į virtinės šalių karinį įsitraukimą“.
Anksčiau trečiadienį Prancūzijos vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis sakė, kad Prancūzija pastarosiomis savaitėmis išsiuntė Ukrainai 100 mln. eurų vertės ginklų, prisidėdama prie kitų Vakarų šalių pastangų sustiprinti Kyjivo pajėgų gynybinius pajėgumus.
21:43 | Ukrainai – ES parama
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį patvirtino dar 543 mln. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai.
Iš viso ES Ukrainai jau skyrė 1,63 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos, kad padėtų apsiginti nuo Rusijos karinės invazijos.
21:38 | JAV iždo sekretorė perspėja dėl pasekmių šalims, padėsiančioms Rusijai išvengti sankcijų
JAV iždo sekretorė Janet Yellen perspėja, kad šalys, kenkiančios Amerikos ir jos sąjungininkų Rusijai taikomoms sankcijoms, patirs savo veiksmų pasekmių.
„Vieningas sankcijas taikančių šalių koalicija nebus abejinga veiksmams, kurie kenkia mūsų įvestoms sankcijoms“, – sakoma J. Yellen parengtose užrašuose kalbos, kuri trečiadienį bus pasakyta Atlanto Tarybai.
JAV ir jos sąjungininkės taiko sankcijas, atsakydamos į Maskvos pradėtą karą Ukrainoje ir siekdamos panaudoti pasaulinę ekonomiką kaip ginklą prieš Rusiją.
Kol kas nėra šalių, kurios padėtų išvengti sankcijų, tačiau sąjungininkės baiminasi, kad Vakarų sankcijas kritikuojanti Kinija gali tai padaryti.
J. Yellen teigimu, Rusijos karas Ukrainoje „perbraižė“ pasaulio ekonomikos kontūrus, pakeitė „mūsų tolesnio tarptautinio bendradarbiavimo sampratą“. Vis tik J. Yellen, nepatikslino, kokios gali būti pasekmės už pagalbą apeinant sankcijas.
J. Yellen kalba Atlanto Taryboje – JAV analitiniame centre – numatyta likus savaitei iki pasaulio finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimo Vašingtone, kur vyks Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko grupės pavasario susitikimai.
20:27 | Prancūzija Ukrainai skirs papildomą pagalbą
Prancūzija be jau išleistų 100 mln. eurų, Ukrainai skirs papildomą karinę pagalbą. Tai patvirtino gynybos ministrė Florence Parly.
🇫🇷 #France will allocate additional military assistance to #Ukraine, in addition to the already spent 100 million euros.
— NEXTA (@nexta_tv) April 13, 2022
This was stated by Minister of Defense Florence Parly. pic.twitter.com/ETOtdJQUD0
21:19 | Sumų regione – daugiau kaip 100 nužudytų civilių
Ukrainos šiaurės rytiniame Sumų regione Rusijos karinės pajėgos pražudė daugiau kaip 100 civilių, rašo BBC.
Kaip sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Dmitrijus Živytskis, civilių kūnai buvo aptikti surištomis rankomis.
Teigiama, kad okupantai žmones kankino, taip pat buvo pastebėtos šautinės žaizdos.
Sumų regione įsiveržę okupantai apšaudė visus civilius, įskaitant senyvo amžiaus asmenis ir vaikus.
Be to, teigiama, kad daugelis žmonių dingo be žinios arba pateko į Rusijos kariuomenės nelaisvę.
Šie kraupūs atradimai Sumuose primena Bučoje atskleistus žiaurumus, kuriuose įvykdė Rusijos kariuomenė, pražudydama šimtus civilių.
20:48 | J. Bidenas ir V. Zelenskis aptarė JAV paramą Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskambino Ukrainos vadovui Volodomyrui Zelenskiui, kad jį informuotų apie „JAV tęsiamą paramą“ Kyjivui, pranešė Baltieji rūmai.
V. Zelenskis savo ruožtu per „Twitter“ parašė, kad jis kartu su V. Bidenu aptarė „papildomą gynybos ir galimą makrofinansinės pagalbos paketą“.
Valandą trukęs pokalbis įvyko pasirodžius pranešimų, kad Vašingtonas nusiteikęs paskelbti apie šimtų milijonų dolerių vertės papildomų karinių atsargų perdavimą Kyjivui.
20:30 | Maskva pagrasino smogti Kyjivo „sprendimų priėmimo centrams“
Rusijos kariuomenė trečiadienį pagrasino smogti Ukrainos „sprendimų priėmimo centrams“, įskaitant esančius Kyjive, jeigu ukrainiečių pajėgos toliau atakuos taikinius Rusijos teritorijoje.
„Matome Ukrainos pajėgų mėginimus rengti diversijas ir smūgius objektams Rusijos Federacijos teritorijoje, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. – Jeigu tokie atvejai tęsis, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos suduos smūgių sprendimų priėmimo centrams, taip pat Kyjive, nuo ko Rusijos kariuomenė iki šiol susilaikydavo.“
20:21 | Rusų ekspertai: Rusijai atsigauti nuo sankcijų reikės daug metų
Rusijai prireiks „daugelio metų“, kad atkurtų savo ekonomiką, jei Vakarų sankcijos dėl karo Ukrainoje liks galioti ilgą laiką, trečiadienį pareiškė Audito rūmų vadovas ir buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas.
„Jei sankcijos išliks tokio paties lygio kaip dabar, atsigavimas užtruks ne mažiau kaip dvejus metus“, – teigė A. Kudrinas.
„Vėliau turėsime daugelį metų persitvarkyti, nes kalbame apie ištisos virtinės prekių importo pakeitimą“, – citavo jį Rusijos naujienų agentūros.
Pasak A. Kudrino, jau dabar šalyje sparčiai auganti infliacija iki šių metų pabaigos gali pasiekti 20 proc. lygį.
Prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad Rusijos ekonomikai pavyko atlaikyti beprecedentę bangą sankcijų, įvestų Kremliui vasario 24 dieną pasiuntus pajėgas į Ukrainą.
Tačiau ekonomistai mano, kad didžiausias sankcijų poveikis ekonomikai – dar ateityje. Prognozuojama, kad Rusija, labai priklaususi nuo užsienietiškos gamybos įrangos ir plataus vartojimo prekių importo, nugrims į gilų nuosmukį.
„Viena pagrindinių grėsmių šiandien yra ekonomikos susitraukimas dėl, viena vertus, logistikos apribojimų, kita vertus, likvidumo trūkumo“, – Rusijos aukštiesiems parlamento rūmams, Federacijos Tarybai, sakė vicepremjeras Andrejus Belousovas.
Pasak A. Belousovo, pramonės ir prekybos sektoriai dėl sankcijų susitraukė 11 procentų.
Vicepremjeras pridūrė, kad siekiant paremti ekonomiką, pirmąjį šių metų ketvirtį, valstybės biudžeto išlaidos buvo padidintos penktadaliu, palyginti su ankstesniais metais.
Rusijos vyriausybė dar nepaskelbė augimo prognozės 2022 metams, tačiau Pasaulio bankas skaičiavimais, šalies BVP sumažės 11,2 procento.
20:04 | Kyjivas sako laukiantis O. Scholzo vizito ir vokiškų ginklų
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis padėjėjas trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas laukia Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito ir Berlyno pažado tiekti Ukrainai daugiau ginklų, taip paaiškindamas atsisakymą priimti vokiečių valstybės vadovą.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį patvirtino, kad siūlėsi kartu su kitais ES lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis šiuo metu nėra laukiamas.
Toks atsakymas F.-W. Steinmeieriui – buvusiam užsienio reikalų ministrui, neseniai prisipažinusiam padaręs „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje – Vokietijoje plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.
Tačiau Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį Vokietijos visuomeninei televizijai pareiškė, kad V. Zelenskis neturėjo tikslo įžeisti Berlyną.
„Manau, kad pagrindinis argumentas buvo kitoks: mūsų prezidentas laukia kanclerio, kad jis [O. Scholzas] galėtų priimti tiesioginius praktinius sprendimus, įskaitant ginklų tiekimą“, – transliuotojui ZDF sakė O. Arestovyčius.
19:49 | Rusija pasiruošusi didelio masto puolimui
Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad Rusija jau yra pasiruošusi pradėti atakas rytiniame Donecko regione.
Be to, perspėjama, kad okupantai yra pasiruošę vykdyti karines atakas pietiniame Chersono mieste.
„Remiantis turima informacija, priešas yra pasirengęs puolimo veiksmams“, – sakoma ginkluotojų pajėgų pranešime socialiniame tinkle.
Tuo metu Prancūzijos kariuomenės atstovas pulkininkas trečiadienį teigė, kad Rusijos kariuomenė ruošiasi didelio masto puolimui Ukrainos rytuose, rašo CNN.
„Per ateinančias 5–10 dienų Rusija gali pradėti didelio masto karines atakas pietinėse ir rytinėse srityse, kad užkariautų Donecko ir Luhansko regionus, o galbūt ir pasiekti Dniepro upę, jei leis kariniai pajėgumai“, – teigė P. Lanni
Pastebima, kad Rusijos karinės pajėgos Ukrainoje vykdo oro antskrydžius ir bombardavimus ne tik tam, kad susilpnintų Ukrainos gynybą, bet ir sutrikdytų logistikos judėjimą. Tai įrodo ir okupantų smūgiai, suduoti Dniepro oro uostui.
19:23 | Įšaldytas rusų oligarcho turtas
Džersio teismas įšaldė daugiau kaip 7 mlrd. JAV dolerių turto, kuris susijęs su rusų oligarchu Romanu Abramovičiumi, praneša „Bloomberg“.
19:11 | Putino pakalikas ruošėsi bėgti į Maskvą
Ukrainos saugumo tarnybos vadovas teigė, kad suimtas Rusijos prezideno Vladimiro Putino pakalikas Viktoras Medvedčiukas planav persikelti į Padniestrę.
Vėliau, pasak Ukrainos atstovo, Rusijos specialiosios tarnybos jį būtų perkėlę į Maskvą.
🇫🇷 #France will allocate additional military assistance to #Ukraine, in addition to the already spent 100 million euros.
— NEXTA (@nexta_tv) April 13, 2022
This was stated by Minister of Defense Florence Parly. pic.twitter.com/ETOtdJQUD0
18:41 | Okupantų taktika – kankinti ir terorizuoti civilius
Mažiausiai septyni žmonės buvo sužeisti per Rusijos raketos smūgį, kuris apgadino daugiabutį Čerkaskėje, Donecko srityje.
Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kirylenko teigia, kad Rusijos pagrindinė taktika yra žudyti ir terorizuoti civilius.
18:33 | Kremlius atmetė idėją išmainyti Ukrainoje suimtą V. Putino sąjungininką V. Medvedčuką
Kremlius trečiadienį atmetė idėją iškeisti Ukrainos suimtą prorusišką oligarchą Viktorą Medvedčuką iškeisti į Rusijos rankose esančius ukrainiečius.
Deputatas ir verslininkas V. Medvedčukas – vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje, žinomas dėl savo glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Oligarchas sako, kad Rusijos lyderis yra jo jauniausios dukters Darjos krikštatėvis.
Ukrainos tarnybos antradienį pranešė sučiupusios 67 metų V. Medvedčuką, pabėgusį iš namų arešto, kai Rusija vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į provakarietišką kaimynę.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė iškeisti V. Medvedčuką į ukrainiečius, pakliuvusius į Rusijos nelaisvę.
Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad V. Medvedčukas neturi „nieko bendras su specialiąja karine operacija“, kaip Maskva oficialiai vadina savo karą Ukrainoje.
„Jis yra užsienio politikas“, – žurnalistams sakė D. Peskovas ir pridūrė nežinąs, ar pats V. Medvedčukas pageidauja, kad Maskva įsikištų.
„Medvedčukas niekada nepalaikė jokių užkulisinių ryšių su Rusija“, – teigė Kremliaus atstovas, leisdamas suprasti, kad šis verslininkas priešingu atveju būtų pasitraukęs iš Ukrainos dar prieš Maskvai pasiunčiant savo pajėgas.
Dėl glaudžių ryšių su Maskva V. Medvedčukas laikomas itin kontroversišku veikėju.
Gegužės viduryje Ukrainos prokurorai pranešė, kad V. Medvedčukas ir kitas partijos „Opozicijos platforma – už gyvybę“ frakcijos narys Tarasas Kozakas „įtariami valstybės išdavimu ir bandymais grobstyti nacionalinius išteklius Ukrainos Kryme“, kurį 2014 metais aneksavo Maskva.
V. Medvedčukas tvirtina, kad jam kaltinimai pareikšti už jo poziciją ir yra politiškai motyvuoti.
Generalinė prokurorė gegužės mėnesį sakė, kad V. Medvedčukas 2015 metais planavo pradėti išgauti gamtos išteklius prie Juodosios jūros pakrantės, priklausančios Ukrainai ir po Krymo aneksijos monopolizuotos Rusijos.
Jis taip pat įtariamas 2020 metais perdavęs Rusijai informacijos apie vieną slaptą Ukrainos karinį dalinį.
Peskov spoke out about the possibility of an exchange of Viktor Medvedchuk:
— NEXTA (@nexta_tv) April 13, 2022
"Medvedchuk is not a #Russian citizen, he has nothing to do with the special military operation, we don't know if he wants anything to do with it at all." pic.twitter.com/pk11uV34zX
18:18 | ESBO: Rusija pažeidžia humanitarinę teisę Ukrainoje
Rusija per besitęsiantį karą Ukrainoje įvykdė „aiškių ir sistemingų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, sakoma trečiadienį paskelbtoje didžiausios pasaulyje saugumo institucijos ataskaitoje.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dokumente teigiama, jog jeigu Maskva, vasario 24 dieną įsiveržusi į kaimyninę šalį, laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų, „nužudytų ar sužeistų civilių gyventojų skaičius būtų likęs daug mažesnis“.
Per ESBO Nuolatinės tarybos posėdį pristatytoje 110 puslapių ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į apgadintus ir sugriautus namus, ligonines, mokyklas, vandens stotis ir kitą infrastruktūrą.
Trys ekspertai, parengę ataskaitą, grindžiama informacija, gauta iš Ukrainoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, pareiškė, kad neįmanoma nustatyti karo nusikaltimų, atsižvelgiant į jų misijos laikotarpį ir apimtį.
„Vis dėlto misija aptiko aiškių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, kuriuos Rusijos pajėgos padarė atlikdamos karo veiksmus“, – rašoma ataskaitoje.
Misija buvo pradėta kovo 3 dieną Kyjivo prašymu. Ji apima laikotarpį nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją iki balandžio 1-osios – dar prieš pasirodant kūnų nuotraukoms iš Bučos ir kitų Ukrainos šiaurinių miestų, iš kur pasitraukė Rusijos kariai.
18:00 | V. Landsbergis ragina Vokietiją atsisakyti rusiškų dujų ir naftos
V. Landsbergis laišku kreipėsi į Vokietijos prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį ir kanclerį Olafą Scholzą. sakydamas, kad jų galioje yra „paskelbti embargą Rusijos naftai ir dujoms“.
„Kiekvieną dieną, kai Jūs mokate už rusišką naftą ir dujas, Jūs mokate už Putino tankus, už tai, kad jie siautėtų Ukrainos žemėje. Jūs mokate už tai, kad agresorius ir toliau žudytų, luošintų ir naikintų“, – sakoma trečiadienį paskelbtame V. Landsbergio laiške.
Jis pažymi, kad Europos Sąjunga jau skyrė Ukrainai milijardą eurų, tačiau „ta pati Europos Sąjunga moka vieną milijardą eurų už Rusijos naftą ir dujas, taip finansuodama karo nusikaltėlį“.
V. Landsbergis kreipimesi į Vokietijos vadovus taip pat ragino Ukrainai perduoti ginkluotės.
„Kiekvieną dieną, kai Jūsų vyriausybė delsia parduoti ar perduoti Ukrainai vokiečių ginkluotės, tankų, artilerijos ir šaudmenų, Jūs padedate Maskvos agresijai tęstis“, – sakė buvęs Lietuvos vadovas.
„Karas ir žudymas turi liautis. Ir jūsų galioje – paskelbti embargą Rusijos naftai ir dujoms. Jūs turite galią uždrausti Rusijos karo nusikaltėlių rėmėjų veiklą ir Rusijos propagandą. Ir teikti Ukrainai reikiamų ginklų“, – pažymi V. Landsbergis.
V. Landsbergis taip pat pirmadienį dalyvavo prie Vokietijos ambasados Vilniuje vykusioje protesto akcijoje, kur žmonės ragino Berlyną atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir tiekti daugiau ginklų Rusijos užpultai Ukrainai.
Pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis ragina Vokietiją atsisakyti rusiškų dujų ir naftos.
V. Landsbergis laišku kreipėsi į Vokietijos prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį ir kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą) sakydamas, kad jų galioje yra „paskelbti embargą Rusijos naftai ir dujoms“.
„Kiekvieną dieną, kai Jūs mokate už rusišką naftą ir dujas, Jūs mokate už Putino tankus, už tai, kad jie siautėtų Ukrainos žemėje. Jūs mokate už tai, kad agresorius ir toliau žudytų, luošintų ir naikintų“, – sakoma trečiadienį paskelbtame V. Landsbergio laiške.
Jis pažymi, kad Europos Sąjunga jau skyrė Ukrainai milijardą eurų, tačiau „ta pati Europos Sąjunga moka vieną milijardą eurų už Rusijos naftą ir dujas, taip finansuodama karo nusikaltėlį“.
V. Landsbergis kreipimesi į Vokietijos vadovus taip pat ragino Ukrainai perduoti ginkluotės.
„Kiekvieną dieną, kai Jūsų vyriausybė delsia parduoti ar perduoti Ukrainai vokiečių ginkluotės, tankų, artilerijos ir šaudmenų, Jūs padedate Maskvos agresijai tęstis“, – sakė buvęs Lietuvos vadovas.
„Karas ir žudymas turi liautis. Ir jūsų galioje – paskelbti embargą Rusijos naftai ir dujoms. Jūs turite galią uždrausti Rusijos karo nusikaltėlių rėmėjų veiklą ir Rusijos propagandą. Ir teikti Ukrainai reikiamų ginklų“, – pažymi V. Landsbergis.
V. Landsbergis taip pat pirmadienį dalyvavo prie Vokietijos ambasados Vilniuje vykusioje protesto akcijoje, kur žmonės ragino Berlyną atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir tiekti daugiau ginklų Rusijos užpultai Ukrainai.
17:38 | Kroatijos sostinėje sudužęs dronas nešė bombą
Sovietinių laikų dronas, praeitą mėnesį sudužęs Kroatijos sostinėje, skraidino aviacinę bombą, pripildytą nežinomos sprogstamosios medžiagos, trečiadienį paskelbė tyrėjai.
Sovietų Sąjungos gamybos žvalgybos dronas Tu-141, kaip manoma, kovo 10-ąją paleistas iš Ukrainos teritorijos, praskrido virš Rumunijos ir Vengrijos, kol galiausia sudužo viename Zagrebo parke.
Visos trys šalys yra NATO narės.
Aparatui sprogus buvo apgadinta beveik 100 parke už kelių kilometrų nuo miesto centro stovėjusių automobilių, bet žmonės per šį incidetą nenukentėjo.
14 metrų ilgio bepilotis lėktuvas, svėręs daugiau kaip šešias tonas, sudužo netoli vieno studentų bendrabučių komplekso, kur gyvena apie 4,5 tūkst. žmonių, taip pat kitų gyvenamųjų pastatų.
„Balistikos ekspertų ataskaita rodo, kad [dronas nešė] aviacinę bombą“, – žurnalistams sakė prokuroras Jurica Iličius.
Tačiau bomba OFAB 100-120 buvo pripildyta ne karinių arba komercinių sprogmenų, o veikiau kažkokios kitos „sprogstamosios medžiagos“, sakė teismo ekspertė Ivana Bačič.
Visa ši sprogstamoji medžiaga sprogimo metu suiro, todėl nustatyti jos sudėtį – keblu, pridūrė ekspertė.
Pasak ekspertų, dronas sudužo sugedus jo automatinio nusileidimo sistemai.
Kroatijos vyriausybė skelbė, kad dronas buvo paleistas iš Ukrainos teritorijos, bet tyrėjai nesutiko atsakyti į klausimus, iš kur konkrečiai jis atskrido ir ar Zagrebas buvo jo skrydžio tikslas.
Tiek Ukraina, tiek į šią šalį įsiveržusi Rusija teigė neturinčios su šiuo aparatu nieko bendra, kovą sakė Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius
Zagrebas yra maždaug už 550 km tiesia linija nuo sienos su Ukraina. Rusija savo pajėgas į provakarietišką kaimynę pasiuntė vasario 24 dieną.
17:07 | JK ir ES įvedė naujų bendrų sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje
Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė suderintas sankcijas prorusiškiems separatistams, be to, į sankcijų sąrašą įtraukė daugiau oligarchų ir jų artimųjų.
JK vyriausybė pranešė, kad derindama savo veiksmus su ES ji skelbia sankcijas „178 rusų separatistams“ Rytų Ukrainoje ir dar šešiems oligarchams, jų šeimų nariams ir darbuotojams.
„Sprendimas priimtas po daugybės praėjusios savaitės pranešimų, kad Rusija barbariškai taikosi į civilius tuose regionuose“, – sakoma Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
JK užsienio reikalų ministerija skelbia, į naujausią asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą įtraukti Aleksandras Anančenka ir Sergejus Kozlovas – Rusijos palaikomų Donecko ir Luhansko "liaudies respublikų", kurias yra pripažinusi tik Maskva, lyderiai.
„Po siaubingų raketų atakų prieš civilius Rytų Ukrainoje šiandien taikome sankcijas tiems, kurie palaiko nelegaliai atsiskyrusius regionus ir prisideda prie žiaurumų prieš Ukrainos žmones“, – kalbėjo užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).
„Mes ir toliau taikysimės į visus tuos, kurie padeda ir kursto (prezidento Vladimiro) Putino karą“, – pridūrė ji.
Sankcijos taip pat įvestos Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ vadovui Vagitui Alekperovui ir konglomerato „Sistema“ pirmininkui Vladimirui Jevtušenkovui.
16:55 | Evakuacijos laukia iki 180 tūkst. žmonių
Iki 180 tūkst. žmonių laukia evakuacijos iš okupantų apgulto Ukrainos miesto Mariupolio ir jo apylinkių, trečiadienį pranešė meras Vadymas Boičenka, rašo CNN.
Tokia situacija susiklostė po to, kai trečiadienį dėl Rusijos karinių pajėgų, blokuojančių evakuacijos autobusus, nustojo veikti humanitariniai koridoriai.
16:47 | Kremlius: JAV prezidento teiginiai apie genocidą Ukrainoje – nepriimtini
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas pasielgė „nepriimtinai“, apkaltinęs Maskvą vykdant genocidą Ukrainoje, kur jau antrą mėnesį tęsiasi Rusijos karinė kampanija.
„Kategoriškai su juo nesutinkame. Laikome nepriimtinais mėginimus tokiu būdu iškraipyti padėtį, juo labiau, kaip jau sakėms, kad tai vargu ar dera Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos yra „šalis, įvykdžiusi gerai žinomų darbų per naujųjų ir naujausiųjų laikų istoriją“, bet šios minties neišplėtojo.
J. Bidenas antradienį apkaltino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgas vykdant genocidą Ukrainoje. Vašingtono administracija šį terminą Maskvos karo Ukrainoje kontekstu šį terminą pavartojo pirmąkart.
Ukraina kaltino Rusiją karo nusikaltimais dar prieš tai, kai Bučoje buvo aptikti šimtai nužudytų civilių. Vaizdai iš šio netoli Kyjivo esančio miesto sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.
Anksčiau J. Bidenas pavadino V. Putiną „karo nusikaltėliu“ ir sakė, kad jis turi stoti prieš teismą dėl įtariamų žiaurumų.
Tačiau Jungtinės Valstijos, laikydamosi ilgalaikio protokolo, nevartojo termino „genocidas“ dėl jo griežtos teisinės apibrėžties ir sunkių šio kaltinimo implikacijų.
JAV lyderis antradienį sakė, kad teismai galiausiai turės nuspręsti, ar Rusijos veiksmai prieš provakarietišką kaimynę atitinka genocido sampratą.
16:08 | Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovai apsilankė Ukrainoje
Rusijos kariuomenės įvykdyti nusikaltimai bus įvertinti, o nusikaltėliai bus teisiami Tarptautiniame baudžiamajame teisme Hagoje, sako Borodiankoje, Ukrainoje, apsilankęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Anksčiau ar vėliau kiekvienas žudikas, marodierius ir prievartautojas sulauks atpildo. Ukraina to taip paprastai nepaliks. Demokratinis pasaulis jai padės“, – trečiadienį feisbuke paskelbė Ukrainą besilankantis prezidentas.
„Čia buvo žudomi ir kankinami civiliai ukrainiečiai, bombarduojami gyvenamieji namai ir viskas aplink. Čia siautėjo „išvaduotojų armijos“ atstovai, kurių negalime vadinti žmonėmis“, – rašė G. Nausėda iš Borodiankos, miestelio, iš kurio buvo išstumtos Rusijos pajėgos.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda trečiadienį Ukrainoje lankosi kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais. Antradienį Lietuvos vadovas buvo Lenkijoje, kur kartu su šios šalies, Latvijos prezidentais ir Estijos užsienio reikalų ministre aptarė karo Ukrainoje eigą, paramą Ukrainai ir NATO rytinio flango stiprinimą.
Presidents Andrzej Duda, Gitanas Nauseda, Egils Levits and Alar Karis attended the meeting with Volodymyr Zelenskyy. pic.twitter.com/F6ZNsXlUYF
— NEXTA (@nexta_tv) April 13, 2022
15:49 | JT įspėja apie prekybos žmonėmis pavojų, dar 40 tūkst. žmonių pabėgus iš Ukrainos
Iš Ukrainos per pastarąją parą išvyko daugiau nei 40 tūkst. pabėgėlių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, įspėdamos, kad pažeidžiamas moteris ir vaikus pakeliui siekia išnaudoti prekeiviai žmonėmis.
JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR informavo, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24-ąją, pabėgo iš viso 4 656 509 ukrainiečiai – 40 679 žmonėmis daugiau nei antradienį.
Apie 90 proc. išvykusiųjų iš Ukrainos yra moterys ir vaikai, kadangi 18–60 metų vyrams paskelbta mobilizacija, jiems draudžiama palikti šalį.
„Ukrainos pabėgėlių krizė yra moterų ir vaikų apsaugos krizė“, – pabrėžė UNHCR vyriausiojo komisaro pavaduotoja Gillian Triggs (Džilian Trigs).
Beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų buvo priversti palikti savo namus. Dalis jų tebėra karo draskomoje šalyje.
„Neįmanoma įvertinti, kiek Ukrainos pabėgėlių moterų ir vaikų galėjo tapti prekeivių žmonėmis grobiu. Kol kas žinomų atvejų, laimei, yra nedaug“, – sakė už pabėgėlių apsaugą atsakinga G. Triggs.
„Tačiau esame itin budrūs ir įspėjame pabėgėlius apie grobuonių ir nusikalstamų tinklų pavojų. Jie gali mėginti pasinaudoti jų pažeidžiamumu arba vilioti pažadais nemokamai vežti, apgyvendinti, įdarbinti ar suteikti kitokią pagalbą“, – nurodė ji.
„Nors dosnumas ir solidarumas su Ukrainos pabėgėliais įkvepia, valstybės turi neleisti grobuoniškiems asmenims ir nusikalstamiems tinklams pasinaudoti šia padėtimi“, – pridūrė komisaro pavaduota.
JT pavaldžios Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) duomenimis, nuo karo pradžios 7,1 mln. žmonių paliko savo namus, bet tebėra Ukrainoje.
Anot IOM, be ukrainiečių pabėgėlių, iš šalies taip pat išvyko daugiau kaip 210 tūkst. šalyje gyvenusių, studijavusių ar dirbusių kitų šalių piliečių.
Iš viso daugiau nei ketvirtadalis gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
Prieš invaziją Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose – neskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų užimtų rytinių rajonų – gyveno 37 mln. žmonių.
Toliau pateikiame UNHCR duomenis, rodančius, kaip pasiskirstė iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgę žmones.
15:25 | V. Zelenskis Estijos parlamentui: būtina sustabdyti Rusiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Estijos parlamentą padėkojo šaliai ir jos žmonėms už paramą Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai ir pabrėžė, jog būtina skubiai sustabdyti Rusiją.
V. Zelenskis sakė, jog Maskva nemano, kad Europa galėtų priversti Rusiją atsakyti už šį karą.
„Rusija tikisi europiečių susiskaldymo“, – sakė jis.
„Dabar galime arba sustabdyti Rusiją, arba labai ilgam netekti civilizuoto gyvenimo“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Pasak prezidento, „rusiškas fašizmas“ sunaikino visa, kas buvo kuriama pastaruosius 30 metų, iš saugumo, kaip ir Ukrainos miestų, beliko griuvėsiai.
„Estija viena pirmųjų suteikė pagalbą Ukrainai, įskaitant ginklus, ir esu nuoširdžiai dėkingas jums už tai“, – sakė jis.
V. Zelenskis pabrėžė, jog būtina padaryti dar daugiau, kad Europa negrįžtų į 1940-uosius.
„Esu dėkingas, kad suprantate, jog Ukrainos narystė Europos Sąjungoje – ne ekonomikos, o saugumo klausimas ir laisvės bei demokratijos garantija. Visi, pasirinkusieji laisvę XX amžiuje, turi išsaugoti ją XXI amžiuje“, – sakė prezidentas.
14:54 | Ukraina: Rusijos vadovybė įsakė naikinti okupantų nusikaltimų įrodymus ir liudininkus
Rusijos vadovybė įsakė naikinti bet kokius savo kariuomenės nusikaltimų Ukrainoje įrodymus, įskaitant ir galimus liudininkus, skelbia Ukrainos žvalgyba.
„Po plačiai tarptautiniu lygmeniu nušviesto ukrainiečių tautos genocidu Bučoje Rusijos kariuomenė pradėjo Ukrainoje naudoti mobilius krematoriumus. Mariupolyje užfiksuota 13 mobilių krematoriumų, kuriais yra vykdomas gatvių valymas nuo žuvusių civilių gyventojų. Visus potencialius žvėriškumų liudininkus okupantai bando identifikuoti paskirstymo centruose ir sunaikinti“, – UNIAN cituojamas pranešimas.
Ukrainos karinė žvalgyba ne sykį nustatė mobiliųjų krematoriumų dislokavimą Černihivo srityje. Priešininko mobiliojo krematoriumo veikla taip pat pastebėta ir Luhansko srities Novoaidaro mieste.
Ukrainos žvalgyba tvirtina, kad mobilieji krematoriumai yra naudojami ir rusų karių naikinimui, siekiant sumažinti realų savo kariuomenės padalinių netekčių skaičių.
Perspėjama, kad tokie Rusijos veiksmai prieštarauja tarptautinei Konvencijai dėl genocido nusikaltimų prevencijos ir atitinka ukrainiečių tautos genocido sąvoką.
14:38 | Žiniasklaida: Švedija ruošiasi stoti į NATO jau šią vasarą
Švedijos premjerė Magdalena Andersson yra nusiteikusi jau šių metų vasarą pateikti šalies prašymą stoti į NATO. Suomija taip pat svarsto galimybę stoti į Vakarų gynybinį aljansą.
Įtakingas švedų leidinys „Svenska Dagbladet“, remiantis šaltiniais valdžioje, skelbia, kad Švedija ruošiasi pateikti prašymą birželio 29-30 dienomis Madride organizuojamo NATO aljanso šalių susitikimo metu.
Analogiškus pranešimus paskelbė ir Suomija. Šalies premjerė Sanna Marin trečiadienį sakė, kad jos šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO.
„Manau, tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – per spaudos konferenciją Stokholme kartu su Švedijos premjere Magdalena Andersson žurnalistams sakė S. Marin.
Abi Skandinavijos šalys šiuo metu diskutuoja dėl galimos šalies narystės Vakarų šalių kariniame aljanse, Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją Ukrainoje.
14:19 | Latvijos premjeras: esame „politiškai pasirengę“ atsijungti nuo BRELL
Latvija „politiškai pasirengusi“ jau dabar atsijungti nuo bendro elektros tinklo su Rusija ir Baltarusija, tačiau tam trukdo fiziniai apribojimai, interviu portalui „Tvnet“ pareiškė premjeras Krišjanis Karinis.
Pasak jo, daroma viskas, kad atsijungimo nuo BRELL energetikos žiedo procesas vyktų kuo sparčiau, tačiau tokiam sprendimui reikia antrosios elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos, kuri šiuo metu yra tiesiama.
Latvijos vyriausybės vadovas sakė, kad jo šalis planuoja ateityje palaipsniui mažinti elektros energijos, gaminamos deginant gamtines dujas, dalį, o tai lemtų tiek patikimesnį apsirūpinimą energija, tiek ir mažesnes kainas.
K. Karinis priminė, kad vyriausybė antradienį pasiekė „konceptualų susitarimą“ dėl papildomų dviejų teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų pirkimo, kad būtų užtikrintas elektros energijos gamybos patikimumas 2022-2023 metais. Techninius pasiūlymus, kaip tai įgyvendinti, parengs Ekonomikos ministerija kartu su Finansų ministerija iki kito vyriausybės posėdžio.
Latvijos elektros energijos gamybos pajėgimų pagrindą sudaro dvi dujas deginančios jėgainės Rygoje ir Dauguvos didžiosios hidroelektrinės.
13:55 | Rusija galimai ruošiasi pergalės dienai Mariupolyje
Rusija planuoja pergalės dienos paradą Mariupolyje, sako mero padėjėjas Petro Andryushchenko.
Pasak jo, Kostyantynas Ivashchenko, kurį rusai paskyrė atsakingą už Mariupolio užėmimą, gavo įsakymą išvalyti dalį miesto centro, išnešti griuvėsius ir kūnus. Sakoma, kad paradas planuojamas gegužės 9 d.
„Žvelgiant iš duomenų, okupantai Mariupolyje planuoja pergalės karnivalą. Geros naujienos yra tos, kad čia nėra automobilių ir žmonių, kurie ruoštųsi tokiems renginiams“, – sakė P. Andryushchenko.
Paradas sutaptų su rusų gegužės 9-ąją švenčiama pergalės diena.
13:46 | Putinas sako, kad Rusija gali perskirstyti energijos eksportą
V. Putinas sako, kad Rusija gali lengvai perskirstyti energijos eksportą iš Vakarų šalių, kurioms jos nereikia, praneša „Reuters“.
Susitikime su pareigūnais jis teigė, kad taip pat galėtų būti padidintas vidaus naftos, dujų ir anglies suvartojimas.
Jis taip pat apkaltino „nedraugiškas šalis“ dėl tiekimo grandinių nutraukimo ir pareiškė, kad kai kurios šalys nevykdo savo įsipareigojimų, o tai, pasak jo, sukėlė problemų Rusijai.
13:31 | Dniepro morgai perpildyti rusų lavonais
Dniepro morguose yra daugiau nei 1 500 rusų kareivių lavonų ir niekas nenori jų pasiimti, sako miesto mero pavaduotojas Michailas Lysenko.
Apie tai jis kalbėjo interviu „Current Time“. Jis paragino rusų motinas pasiimti Ukrainoje žuvusių žuvusių rusų karių kūnus. Pasak jo, miesto morguose šiuo metu yra daugiau nei pusantro tūkstančio kūnų.
„Dabar Dniepro morguose yra daugiau nei 1 500 žuvusių rusų karių, kurių niekas nenori išvežti. Jie guli šaldytuvuose.
Tikimės, kad kuri nors iš rusų mamų galės atvažiuoti pasiimti savo sūnų, kuriuos augino visą gyvenimą. Jau turime keturis šaldytuvus, pripildytus rusų karių lavonų. Kad ir kaip būtų, bet tai kažkieno vaikai.
Mamos juos augino, mylėjo, rugsėjo pirmąją eidavo su jais į mokyklą. Mes visa tai suorganizuosime, net jei jie išneš sūnų lavonus“, – sakė A. Lysenko.
13:24 | Arestovyčius: Kyjivas nori O. Scholzo vizito ir ginklų, o ne prezidento viešnagės
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis patarėjas trečiadienį sakė, jog Kyjivas norėtų, kad šalyje apsilankytų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir pažadų atsiųsti daugiau ginkluotės. Jis tai pareiškė komentuodamas anksčiau Kyjivo išsakytą poziciją, kad šalis nepageidauja Vokietijos prezidento vizito.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) antradienį pripažino, kad siūlėsi aplankyti Rusijos puolamą Ukrainą kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais, bet sulaukė Kyjivo atsakymo, kad jo viešnagė šiuo metu nepageidaujama.
Tokia Kyjivo pozicija dėl F.-W. Steinmeierio, buvusio užsienio reikalų ministro, neseniai atsiprašiusio už pernelyg nuolaidžią poziciją Maskvos atžvilgiu praeityje, Vokietijoje daugelio buvo įvertintas kaip diplomatinis akibrokštas. Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį Vokietijos visuomeninei televizijai sakė, kad V. Zelenskis neturėjo tikslo įžeisti Berlyną.
„Manau, pagrindinis argumentas buvo kitoks – mūsų prezidentas tikisi, kad atvyks kancleris ir galės priimti tiesioginius praktinius sprendimus, be kita ko, ir dėl ginkluotės tiekimo“, – sakė jis transliuotojui ZDF.
Vokietijos prezidento vaidmuo didele dalimi yra reprezentacinis, o kancleris vadovauja vyriausybei. O. Arestovyčius sakė, kad strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio ir civilių gyventojų Rytų Ukrainoje likimas „priklauso nuo vokiškų ginklų, kuriuos galėtume gauti“, tačiau jie nėra pažadėti.
Laikas yra labai brangus, nes „kiekvieną minutę, kai neatvyksta tankas,.. miršta, prievartaujami, žudomi mūsų vaikai“, sakė O. Arestovičius.
Vokietijos politikai „matė siaubingus karo vaizdus“, kurie, pasak O. Arestovyčiaus, primena Berlyno sugriovimą 1945 metais. Tai, ką Rusijos kariuomenė daro Ukrainoje, „niekuo nesiskiria“, kalbėjo V. Zelenskio patarėjas.
O. Scholzas jaučia vis didesnį vokiečių spaudimą didinti paramą Ukrainai, jau septynias savaites kovojančiai su šalį užpuolusiomis Rusijos pajėgomis, dėl kurių brutalių veiksmų žuvo tūkstančiai civilių gyventojų.
13:12 | Karo akivaizdoje atsirado naujų sukčių
UNIAN praneša, kad karo metu Ukrainoje suaktyvėjo sukčių veikla. Sukčiai gyventojams siūlo mokamas išminavimo paslaugas. Primenama, kad ši paslauga iš tikrųjų yra nemokama ir ją atlieka valstybinės tarnybos.
12:53 | Zelenskis: Rusija naudoja fosforo bombas
V. Zelenskis, kalbėdamas Estijos parlamentui, teigė, Rusija naudoja fosforo bombas.
Pirmadienį „Azov“ paskelbus, kad Mariupolyje Rusija panaudojo cheminį ginklą, Cheminio ginklo draudimo organizacija pranešė akylai stebinti situaciją Ukrainoje. Organizacija reiškia susirūpinimą dėl paskelbtos informacijos apie cheminį ginklą.
„Visos 193 Cheminio ginklo draudimo organizacijos narės šalys, įskaitant Rusijos federaciją ir Ukrainą, yra susitarusios dėl Cheminių ginklų konvencijos, didelės reikšmės nusiginklavimo sutarties, galiojančios nuo 1997 m.
Tai padarydami jie iškilmingai ir savanoriškai įsipareigojo niekada nekurti, negaminti, neįsigyti, kaupti, neperduoti ir nenaudoti cheminio ginklo“, – rašoma pranešime.
12:44 | Mariupolyje nebėra maisto ir vandens
Ukrainos parlamentaras Dmytro Gurin BBC radijui trečiadienį pranešė, kad rusų apgultame Mariupolyje neįmanoma rasti vandens ir maisto.
„Miestas yra visiškoje apgultyje. Apšaudymai ir bombardavimai niekad nesibaigia“, – radijui teigė D. Gurin.
D. Gurin teigia, kad daugiau nei 100 tūkst. civilių yra likę mieste.
12:33 | Per karą nužudyti mažiausiai 1 892 civiliai
Nuo karo Ukrainoje pradžios buvo nužudyti 1 892 civiliai, dar 2 558 buvo sužeisti, skelbia JT.
Tarp žuvusiųjų – 478 vyrai, 308 moterys, 30 mergaičių, 52 berniukai ir 71 vaikas bei 953 suaugusieji, kurių lytis nebuvo nustatyta.
„Daugiausiai registruotų civilių aukų buvo dėl plataus sprogstamųjų ginklų panaudojimo, įskaitant apšaudymus raketomis“, – rašoma pranešime.
Pabrėžiama, kad aukų skaičius toli gražu nėra galutinis ir iš tikrųjų gali būti kur kas didesnis. Ukrainos prokuratūra yra paskelbusi kur kas didesnį žuvusių vaikų skaičių – 191.
12:14 | Charkive žuvo bent septyni žmonės
Mažiausiai septyni žmonės buvo nužudyti, dar 22 sužeisti per apšaudymus praėjusią parą Charkive, sako apskrities vadovas Oleh Synegubov.
„Reuters“ praneša, kad tarp žuvusiųjų buvo dvejų metų amžiaus berniukas.
12:10 | Ukraina: galimybė, kad buvo panaudotas cheminis ginklas, išlieka didelė
Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar sako, kad rizika, jog Rusija gali panaudoti cheminį ginklą, išlieka aukšta, rašo BBC.
Antradienį ji teigė, kad Ukraina tikrina nepatvirtintus teiginius apie cheminio ginklo panaudojimą Mariupolyje. Vakarai taip pat tiria šiuos teiginius.
11:41 | Mariupolio apgultis: Ukraina sugebėjo apjungti besiginančias pajėgas
Daugiau nei mėnesį apsiaustame Mariupolyje besiginančios Ukrainos kariuomenės ir „Azov“ bataliono pajėgoms pavyko susijungti, skelbia Ukrainos atstovai.
Rusijos kariuomenė niekaip negali užimti šio svarbaus uosto, nepaisant intensyvaus bombardavimo ir nuolatinio puolimo antžeminėmis pajėgomis.
Mariupolio puolimą bando užtikrinti asmeninė Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo kariuomenė, pastaruoju metu dėl savo pomėgio pozuoti prieš kameras dažniau vadinama „tiktoko kariais“.
Didžioji dalis 36-osios jūrų pėstininkų brigados karių, pavyko susijungti su „Azov“ savanorių batalionu, skelbiama „Novoje vremia“, remiantis šaltiniais Ukrainos kariuomenėje.
Sėkmingos spec. operacijos metu, vienas iš Ukrainos 36-osios jūrų pėstininkų brigados dalinių sėkmingai susijungė su „Azov“ savanoriais, praneša neįvardinti Ukrainos kariuomenės karininkai. Netrukus informaciją patvirtino ir Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius.
„Aš negaliu atskleisti jums detalių, tačiau galiu tiksliai pasakyti, kad dabar mes susijungėme su „Azovo“ pulku. Prasiveržti pavyko keliems šimtams jūrų pėstininkų, įskaitant ir sužeistuosius“, – pažymėjo jis.
Kovo 12-osios vakarą Rusijos kariuomenė paskelbė apie daugiau nei 1 tūkst. Mariupolyje pasidavusių 36-osios jūrų pėstininkų brigados karių, tačiau Ukraina oficialiai nepatvirtino šios informacijos. Rusijos pusė taip pat paviešino ir vaizdo įrašus, kuriuose matyti dešimtys karių, teigiant, kad tai yra pasidavę Mariupolyje ukrainiečiai. Tačiau patikrinti filmavimo datos, vietos ir galimo belaisvių skaičiaus nėra galimybių.
Ukrainos tinklaraštininkas Romanas Ponamarenka papasakojo, kad dalis jūrų pėstininkų nusprendė likti iki tol saugotoje „Azomaš“ gamyklos teritorijoje, o dar kita grupė pabandė prasiveržti iš apsupties, kad galėtų susijungti su pagrindinėmis Ukrainos kariuomenės pajėgomis, esančiomis už 90 kilometrų nuo Mariupolio, tačiau jų kolona priešo buvo įveikta.
Nėra aišku, ar tai gali būti tie patys ukrainiečiai, kuriuos į nelaisvę skelbiasi paėmę rusai.
„Prasiveržti bandė ne visas brigados dalinys, o tik nedidelė atskira kovinė grupė, vadovaujama brigados vado. Kodėl taip nutiko, mes nežinome. Pagrindinė jūrų pėstininkų grupė ir su jais siejami daliniai liko „Azomaše“… Rusų teigimu, koloną faktiškai iškart aptiko žvalgybos bepilotis. Ją atakavo, techniką sunaikino, žmones išsklaidė. Yra mūsiškių ir žuvusių, ir sužeistųjų“, – rašė jis savo „Facebook“ paskyroje.
Nepaisant to, anot R. Ponamarenkos, didžioji dalis jūrų pėstininkų sėkmingai susijungė su „Azov“. Jo teigimu, „Azov“ pajėgos užtikrino kelių šimtų jūrų pėstininkų sėkmingą perėjimą į jų saugomą teritoriją.
Vėliau šią informaciją patvirtino ir O. Arestovičius. Jo teigimu „Azov“ sulaukė „reikšmingo pastiprinimo“, o 36-oji jūrų pėstininkų brigada išvengė savo atskirų dalinių sutriuškinimo ir įgavo „antrąją galimybę“.
„Štai kas būna, kai karininkai nepameta galvų, o tvirtai išlaiko vadovavimą pajėgomis. Nepameskime galvų ir mes“, – pareiškė O. Arestovičius.
11:33 | Ukraina skelbia sužlugdžiusi Rusijos kibernetinę ataką prieš energetikos sektorių
Ukraina sužlugdė Rusijos kibernetinę ataką prieš energetikos sektorių, antradienį pranešė pareigūnai, šaliai rengiantis prognozuojamam Maskvos pajėgų puolimui rytuose.
Kibernetinę ataką surengė programišių grupė „Sandworm“, susijusi su Rusijos karine žvalgyba, nurodė Ukrainos valstybinė specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnyba.
Pasak jos, viena jėgainė turėjo būti atakuojama dviem etapais – pradinė ataka įvyko vasarį, o sužlugdyta antroji turėjo vykti balandžio 8-ąją.
Nors „Sandworm“ žalinga programinė įranga sėkmingai prasiskverbė į tinklo valdymo sistemą, elektros tiekimas niekur nenutrūko, spaudos konferencijoje sakė Valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas Viktoras Žora.
Per ataką panaudota žalingos programinės įrangos „Industroyer2“ modifikuota versija, sakė V. Žora. Jis pridūrė, kad taip siekta padidinti Rusijos kariuomenės Ukrainos fizinei energetinei infrastruktūrai padarytą žalą.
Manoma, kad pirma tokio pobūdžio kibernetinė ataka buvo įvykdyta 2015 metų gruodį, pasinaudojant ankstesne „Industroyer2“ versija. Tuomet be elektros liko šimtai tūkstančių ukrainiečių.
Per tą pačią antradienio spaudos konferenciją energetikos viceministras Faridas Safarovas sakė, kad pastiprinus kibernetinę gynybą, Ukraina iš anksto žinojo apie ataką. Vis dėlto viceministras pripažino, kad buvo neįmanoma „100-u procentų apsaugoti sistemos“.
Dienomis prieš vasario 24-ąją prasidėjusią Rusijos invaziją Ukraina skelbė patirianti „nenutrūkstamas“ ir intensyvėjančias kibernetines atakas.
Dėl šių atakų laikinai neveikė kelios valstybinės interneto svetainės, įskaitant ministrų kabineto, parlamento, Užsienio reikalų ministerijos ir saugumo tarnybos svetaines.
11:31 | Skelbia rusų nuostolius
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas skelbia, kad nuo karo pradžios Rusija neteko apie 19,8 tūkst. karių.
Kiti rusų nuostoliai:
- 739 tankai;
- 1 964 šarvuočiai;
- 358 artilerijos sistemos;
- 115 daugkartinio raketų paleidimo sistemos;
- 64 oro gynybos sistemos;
- 158 lėktuvai;
- 143 sraigtasparniai;
- 7 laivai;
- 76 kuro ir tepalų bakai;
- 132 bepiločiai;
- kita technika.
11:18 | Ukraina neigia Rusijos pareiškimą apie pasidavusius karius
Ukrainos gynybos ministerija neigia Rusijos pareiškimą, kad Mariupolį ginantys kariai pasidavė rusams, praneša „Reuters“.
Rusija trečiadienį paskelbė, kad 1 026 kariai Mariupolyje pasidavė, įskaitant 162 pareigūnus, rašo the Guardian.
„Mariupolio mieste, netoli Iljičiaus geležies ir plieno gamyklų dėl sėkmingų Rusijos pajėgų ir Donecko milicijos puolimo 1026 Ukrainos pėstininkų brigados kariai savo noru padėjo ginklus ir pasidavė“, – teigta pranešime.
11:11 | Macronas Rusijos veiksmų Ukrainoje nevadina genocidu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsisako Rusijos veiksmus Ukrainoje vadinti genocidu, rašo CNN. Apie tai E. Macronas kalbėjo kanalui France 2.
Antradienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra genocidas.
„Būčiau atsargesnis su tokiomis sąvokomis, nes šie žmonės (rusai ir ukrainiečiai – CNN) yra broliai“, – sakė E. Macronas.
„Noriu toliau bandyti nutraukti karą ir atstatyti taiką. Nežinau, ar retorinė eskalacija tam tikslui pasitarnauja“, – teigė E. Macronas.
Jis pabrėžė, kad situacija yra nepriimtina ir kad Rusija vykdo karo nusikaltimus.
„Rusija vienašališkai pradėjo ekstremaliai žiaurų karą, jau nustatyta, kad Rusija įvykdė karo nusikaltimus“, – sakė E. Macronas.
11:03 | Žvalgyba: Rusija naikina įrodymus apie savo nusikaltimus
Žvalgybos duomenimis, Rusijos vadovybė įsakė sunaikinti bet kokius įrodymus apie savo kariuomenės nusikaltimus, pranešama UNIAN Telegram kanale.
„Pats įžūliausias būdas paslėpti savo kruvinus pėdsakus – mobilūs krematoriumai. Jie naudojami Mariupolyje, Černihivo srityje, Novoaidare, Luhansko srityje. Rusija taip pat naudoja mobilius krematoriumus savo karių kūnams naikinti“, – rašoma pranešime.
10:51 | Apšaudytas kaimas Zaporižės srityje
Zaporižės srityje rusai fosforo bombomis apšaudė Novodanilovkos kaimą, Telegram kanale praneša UNIAN. Pasak naujienų agentūros, apie apšaudymą pranešė regioninės karinės administracijos atstovas Ivanas Arefjevas.
Dėl apšaudymo užsidegė gyvenamojo namo stogas. Pranešama, kad gaisro metu niekas nenukentėjo.
10:45 | Suomija pradeda diskusijas dėl NATO
Suomija pradėjo diskusijas dėl įstojimo į NATO, praneša naujienų agentūra AFP. Vyriausybės nurodymu parengta ataskaita, paskelbta trečiadienį, apims stipriai pasikeitusią saugumo padėtį.
Įžanginės diskusijos planuojamos po savaitės.
Iki šiol suomiai nenorėjo jungtis į NATO, tačiau Rusijos invazija Ukrainoje privertė pergalvoti savo sprendimą, rašo BBC. Naujausios apklausos rodo, kad dabar dauguma nori jungtis į NATO.
Rusija yra įspėjusi ne tik Suomiją, bet ir Švediją nesijungti.
10:38 | Išaugo Kinijos prekyba su Rusija
Pekinui tęsiant kritiką Vakarams, Kinijos prekyba su Rusija praėjusį mėnesį stipriai išaugo, rašo BBC. Skaičiuojant procentais, Kinijos prekyba su Rusija išaugo 12,76 proc. per kovą.
Lyginant su tokiu pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Kinijos prekyba šoktelėjo 30,45 proc. Bendra prekyba, įskaitant eksportą ir importą, išliko tokia pati.
Rusija Kinijai yra svarbus naftos, dujų, anglies, žemės ūkio šaltinis.
Pekinas iki pat šiol atsisako Rusijos agresiją Ukrainoje padinti invazija ir kritikavo Vakarų sankcijas Maskvai.
10:29 | Rusija ragina JAV „nustoti skleisti dezinformaciją“
Rusijos ambasada JAV ragina Vašingtoną „nustoti skleisti dezinformaciją“ dėl cheminio ginklo, rašo the Guardian. JAV valstybės departamento atstovas Ned Price antradienį teigė, kad JAV yra susirūpinusios dėl cheminių ginklų naudojimo Ukrainoje.
„Reuters“ skelbia, kad Rusijos ambasada Vašingtoje pareiškė, jog Ukrainos radikalai ruošiasi sukurti provokacijas dėl cheminio ginklo panaudojimo.
„Prašome Vašingtono nustoti skleisti dezinformaciją. N. Price vėl pasižymi tuščiomis kalbomis, kurių nepagrindžia nei vienas įrodymas“, – rašoma pranešime.
V. Zelenskis antradienį vėlai vakare pabrėžė, kad nėra 100 proc. aišku, ar Rusija tikrai panaudojo cheminį ginklą, tačiau paragino pasaulio lyderius į šias kalbas reaguoti dabar, nes vėliau gali būti per vėlu.
10:18 | Luhanske praėjusią parą buvo nužudytas civilis
Per Rusijos atakas Ukrainos rytuose, Luhansko regione, per praėjusią parą buvo nužudytas vienas civilis, sako Luhansko srities vadovas Serhiy Gaidai.
„Reuters“ skelbia, kad norintys palikti Luhansko regioną, bus evakuojami trimis traukiniais.
09:49 | ES ambasadorius: Ukrainos kelias į ES jau yra prasidėjęs
ES ambasadorius Ukrainoje Matti Maasikas teigia, kad Ukrainos kelias į ES jau yra prasidėjęs ir „prasidėjęs beprecedenčiu greičiu“.
„Kas paprastai yra padaroma per dvejų metų laikotarpį, dabar daroma per tris mėnesius. Tai yra, EK įvertinimas, ar Ukraina atitinka narystės kriterijus, veikianti demokratija ir ekonomika. Daugiau informacijos bus birželį“, – sako M. Maasikas.
09:44 | Nuo karo pradžios žuvo bent 191 vaikas
Nuo karo Ukrainoje pradžios bent 191 vaikas buvo nužudytas, bent 349 buvo nužudyti, skelbia Ukrainos prokuratūra.
Pasak pranešimo, bent keli vaikai žuvo per pastarąsias dienas, šiaurės rytų ir pietų Ukrainoje.
Borodiankos ir Korolivkos kaimuose buvo rasti sudeginti 16-metės mergaitės ir 10-mečio berniuko kūnai. Vaikų aukų neišvengta Charkive ir Chersone.
09:38 | Rusija gali bandyti perimti Mariupolio uosto kontrolę
Daugėja ženklų, kad Rusija bandys perimti Mariupolio uosto kontrolę, rašo BBC. Ukrainiečiai sako vis dar sėkmingai atsilaikantys, nors antradienį buvo pasirodę pranešimų, jog uostamiesčio gynėjai laikosi iš paskutiniųjų.
Ukrainos pareigūnai sakė, kad jiems trūksta amunicijos ir maisto. Rusijai apgulus miestą, pasidarė vis sunkiau aprūpinti ukrainiečius maistu, vandeniu ir amunicija bei evakuoti sužeistuosius.
Rusija Mariuplį apgulė anksčiau kovą. Atakų metu buvo nužudyti tūkstančiai civilių, V. Zelenskis sakė, kad žuvusiųjų skaičius gali viršyti 10 tūkst.
09:26 | Evakuacijos iš Mariupolio laukia 100 tūkst. žmonių
Mariupolio meras sako, kad evakuacijos iš Mariupolio laukia dar apie 100 tūkst. gyventojų, rašo „Reuters“.
09:21 | Ukrainos vicepremjerė: šiandien nebus humanitarinių koridorių
Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sako, kad trečiadienį neveiks nei vienas humanitarinis koridorius. Ji kaltina Rusiją sutartų sąlygų pažeidimais ir evakuaciją vykdančių autobusų blokavimu.
„Reuters“ praneša, kad I. Vereshchuk teigia, jog Ukrainos valdžia darys viską, kad humanitariniai koridoriai vėl būtų atidaryti kiek įmanoma greičiau.
09:17 | Ragina gyventojus evakuotis
Luhansko pareigūnas Serhiy Gaidai Telegram praneša, kad rusai toliau telka pajėgas, todėl dar nespėję iš Rubižnės pabėgti gyventojai yra raginami kuo greičiau evakuotis.
„Rusai kaupia pajėgas prie Rubižnės ir kitose vietose, įtampa auga kasdien. Tai kainuoja tūkstančius civilių gyvybių“, – pranešime cituojamas S. Gaidai.
„Daugelis užsieniečių iš centrinių miesto rajonų tiesiog nespėjo išvykti. O dabar iš jų tyčiojamasi, jie laidoja savo artimuosius ir kaimynus tiesiog vidury gyvenamojo rajono, yra priversti vykti į Rusiją, jos šiaurinius regionus.
Todėl saugokitės, kol tai įmanoma – evakuokitės į vakarų Ukrainą arba pasiruoškite“, – rašoma pranešime.
09:08 | Cheminio ginklo draudimo organizacija: Rusija yra įsipareigojusi nenaudoti cheminio ginklo
Pirmadienį „Azov“ paskelbus, kad Mariupolyje Rusija panaudojo cheminį ginklą, Cheminio ginklo draudimo organizacija pranešė akylai stebinti situaciją Ukrainoje. Organizacija reiškia susirūpinimą dėl paskelbtos informacijos apie cheminį ginklą.
„Visos 193 Cheminio ginklo draudimo organizacijos narės šalys, įskaitant Rusijos federaciją ir Ukrainą, yra susitarusios dėl Cheminių ginklų konvencijos, didelės reikšmės nusiginklavimo sutarties, galiojančios nuo 1997 m.
Tai padarydami jie iškilmingai ir savanoriškai įsipareigojo niekada nekurti, negaminti, neįsigyti, kaupti, neperduoti ir nenaudoti cheminio ginklo“, – rašoma pranešime.
The Secretariat has received from both the Russian Federation and Ukraine correspondence regarding threats of use of toxic chemicals as weapons and shared it with all 193 Member States of the OPCW as requested.
— OPCW (@OPCW) April 12, 2022
08:55 | Tiriama daugiau nei 6 tūkst. galimų Rusijos karių nusikaltimų
Ukrainos prokuratūra skelbia, kad tiriama 6 261 byla dėl Rusijos karių nusikaltimų Ukrainoje. Taip pat pranešama, kad karas Ukrainoje pražudė 191 vaiką.
#russia_terrorist#StopRussia pic.twitter.com/BPYaIS9Epn
— Верховна Рада України (@verkhovna_rada) April 13, 2022
08:51 | Denisenko apie Medvedčuko likimą: geriausia palaukti teismo sprendimo
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenko sureagavo į prezidento Volodymyro Zelenskio siūlymą į nelaisvę paimtą prokremlišką oligarchą Viktorą Medvedčuką iškeisti į belaisviais paimtus ukrainiečius.
V. Denisenko teigia, kad skandalingasis deputatas pirmiausia turės duoti parodymus, o tada dėl jo likimo spręs teismas.
„Kai kalbame apie V. Medvedčuką, būtų teisinga padaryti du dalykus. Pirma, jis duos parodymus, nes turi daug informacijos apie tai, kas ir kam mokėjo pinigus. Geriausia yra palaukti artimiausio teismo sprendimo“, – Channel 24 sakė V. Denisenko.
08:32 | Ukrainiečiai skelbia sunaikinę rusų amunicijos sandėlį
Per praėjusią parą pietinėse fronto linijose Ukrainoje Rusija neteko 12 karių, 3 bepiločių orlaivių, 2 savaeigės artilerijos stovų, daugkartinės raketų paleidimo sistemos ir kitų mašinų, rašo ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.
Ukrainiečiai skelbia sunaikinę rusų amunicijos sandėlį.
„Priešai beviltiškai bando pagerinti savo taktinę situaciją ir sugrįžti prie Chersono bei Mykolajivo. Tačiau mūsų pajėgos stipriai laikosi susigrąžintose teritorijose, net vykstant apšaudymams“, – rašoma pranešime.
08:14 | Bučoje ir kituose priemiesčiuose – bent 720 žuvusieji
Bučoje ir kituose Kyjivo priemiesčiuose, skaičiuojama, buvo nužudyti daugiau nei 720 žmonės. Dar 200 laikomi dingusiais, rašo Sky News.
Pasak Bučos mero Anatoliy Fedoruk, buvo rasti 403 kūnai. Spėjama, kad skaičius dar stipriai išaugs, kai teritorija bus pilnai apžiūrėta.
Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė taip pat tirianti įvykius Brovarų rajone, esančiame šiaurės rytuose. Šešių civilių kūnai su šautinėmis žaizdomis buvo rasti rūsyje Ševčenkovės kaime.
Ukraina už šiuos nusikaltimus kaltina Rusiją, o ši kaltinimus neigia.
08:08 | Bombardavimai tęsiasi
Rusija ir toliau bombarduoja Charkivą, Mariupolį ir Zaporižę, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas.
„Priešai nenustoja raketomis ir bombomis smūgiuoti civilinę infrastruktūrą Charkovo ir Zaporožės regionuose. Jie vykdo aktyvią žvalgybą iš oro“, – teigiama pranešime.
Iš Donetsko ir Tauridės krypčių ir toliau apšaudomas Mariupolis.
„Donetsko ir Luhansko regionuose Ukrainos gynėjai atrėmė šešias priešo atakas, sunaikino du priešo šarvuočius ir tris artilerijos sistemas. Oro ir ginkluotųjų pajėgų pergrupavimas Ukrainoje praėjusią dieną padėjo numušti Su-25 lėktuvą.
Priešai dėl oro sąlygų kur kas mažiau naudojasi aviacija“, – rašoma pranešime.
07:54 | Ekspertė: jei Ukrainos rytuose situacija dar prastės, rusai taikysis į geležinkelius
Pasauliui sulaikius kvėpavimą stebint, ar Ukrainos rytuose prasiverš dar didesnė Rusijos agresija, Rusų saugumo politikos ekspertė Aglaya Snetkov BBC teigė, kad rusai gali būti susitelkę naikinti Ukrainos pozicijas ir infrastruktūrą. Jos vertinimu, tikėtina, kad V. Putinas gali pulti iš šiaurės ir iš Mariupolio.
A. Snetkov yra įsitikinusi, kad Rusija taikysis į geležinkelių infrastruktūrą, o tai gali kainuoti dar daugiau civilių gyvybių.
„Ar jie planuoja užvaldyti teritorijas rytuose, bombarduodami jas, kol kas nežinome“, – sakė ji.
Specialistė teigia, kad atgabenti sunkiąją techniką į Donbasą užtruks, mat technika yra vežama iš Baltarusijos ar Rusijos.
07:44 | Žuvo bent 20 žurnalistų
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą dienos žuvo mažiausai 20 žurnalistų, Telegram kanale pranešė Nacionalinė Ukrainos žurnalistų sąjunga. Sąjunga paviešino žuvusių žurnalistų sąrašą ir pabrėžė, kad čia nurodomos tik patvirtintos mirtys. Kai kurie iš žuvusių žurnalistų buvo atvykę iš užsienio.
07:36 | Rusija telkia pajėgas
Pranešimai ir nuotraukos iš satelitų rodo, kad Rusija telkia pajėgas Belgorode, Voroneže, Matvejevo Kurgano regione. Ukrainos viduje Rusija stiprina savo pajėgas prie Izyumo, Slaviansko, rašo BBC.
Iš šių vietų Rusija gali judėti į rytus arba pietryčius, kad apsuptų Ukrainos sausumos pajėgas.
Jei Mariupolis kris, Rusijos pajėgos gali pradėti veržtis į šiaurę. Manoma, labiausiai aprūpinti ir patyrę Ukrainos kariai yra rytuose. Sakoma, kad jie stipriai laikosi, tad rusų kariuomenei gali būti sunku juos išstumti.
07:28 | Pentagonas susitiks su ginklų pramonės atstovais
Pentagonas trečiadienį priims aštuonių didžiausių JAV ginklų gamintojų lyderius. Susitikime bus aptartas pramonės pajėgumas patenkinti Ukrainos ginklų poreikius, jei Rusijos karas Ukrainoje tęsis.
Ginklų paklausa Ukrainoje išaugo Rusijai pradėjus karą.
Invazija paskatino JAV ir sąjungininkų ginklų perdavimą Ukrainai. Tikimasi, kad susitikime bus aptartas tiekimas ilgesniam laikui, „Reuters“ sakė anonimiški šaltiniai.
Susitikimas turėtų trukti pusantros valandos, jame dalyvaus gynybos sekretoriaus pavaduotoja Kathleen Hicks.
07:15 | Nausėda vyksta į Kyjivą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išvyksta į Kyjivą. Apie tai jis pranešė savo „Twitter“ paskyroje.
„Pakeliui į Kyjivą su stipria politine žinute ir karine pagalba. Lietuva ir toliau rems Ukrainą jos kovoje dėl nepriklausomybės ir laisvės“, – rašė G. Nausėda.
Heading to Kyiv with a strong message of political support and military assistance.
— Gitanas Nausėda (@GitanasNauseda) April 13, 2022
Lithuania 🇱🇹 will continue backing Ukraine's 🇺🇦 fight for its sovereignty and freedom.
Разом до перемоги! pic.twitter.com/WLb5yR5W69
06:46 | Žmonės laidojami kiemuose arba paliekami gulėti gatvėse
Severodonecke, netoli fronto linijos, nuo karo pradžios buvo palaidoti apie 400 civilių, skelbia the Guardian.
„Severodonetske duobės kasamos traktoriumi, o kapai sisteminami registre. Per 48 karo dienas – apie 400 palaidojimų“, – sakė Luhansko pareigūnas Sergijus Gaidajus.
Pasak jo, prie Lisičansko yra masinės kapavietės. Mažesnėse gyvenvietėse netoli fronto linijos, pasak jo, žmonės laidojami kiemuose arba paliekami gulėti gatvėse.
06:36 | Šaltiniai: JAV turėtų paskelbti apie papildomą paramą Ukrainai
JAV netrukus turėtų paskelbti, kad Ukrainai siųs 700 mln. dolerių vertos ginkluotės, rašo CNN.
Jei paketas bus patvirtintas, JAV Ukrainai nuo J. Bideno tapimo prezidentu bus skyrusi daugiau nei tris mlrd. dolerių. Beveik 2,5 mlrd. iš jų buvo skirti nuo karo pradžios.
Ukrainos biudžetas gynybai 2020 m. siekė vos 6 mlrd. dolerių.
06:32 | Zelenskis siūlo iškeisti oligarchą V. Medvedčuką į belaisvius ukrainiečius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasiūlė iškeisti prokremlišką oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kyjivas suėmė pabėgusį iš namų arešto, į Rusijos belaisviais paimtus ukrainiečius.
„Siūlau Rusijos Federacijai iškeisti šį jūsų vaikiną į mūsų vaikinus ir merginas , kurie dabar yra Rusijos nelaisvėje“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.
„Ir tegul Medvedčukas jums būna pavyzdys. Net ir buvęs oligarchas nepabėgo. Ką galime pasakyti apie daug paprastesnius nusikaltėlius iš Rusijos gilumos? Mes visus sučiupsime“, – kalbėjo jis.
Ukrainos saugumo tarnybos antradienį pranešė sučiupusios garsų prokremlišką ukrainiečių oligarchą V. Medvedčuką, pasprukusį iš namų arešto prasidėjus Rusijos karinei invazijai.
Prezidentas V. Zelenskis paskelbė nuotrauką, kurioje matyti V. Medvedčukas susivėlusiais plaukais ir surakintomis rankomis, vilkintis Ukrainos kariuomenės uniformą.
„Ukrainos saugumo tarnyba įvykdė specialiąją operaciją. Šaunuoliai!“ – per platformą „Telegram“ parašė prezidentas.
Saugumo tarnybos vadovas Ivanas Bakanovas sakė, kad agentai surengė „žaibišką ir pavojingą daugiapakopę specialiąją operaciją, kad sulaikytų“ Rusijai palankų įstatymų leidėją.
Partijos „Opozicijos platforma – už gyvybę“ frakcijos narys V. Medvedčukas įtariamas valstybės išdavimu.
67 metų verslo magnatas V. Medvedčukas, laikantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną vienu iš savo draugų, Ukrainoje vertinamas itin prieštaringai dėl savo ryšių su Maskva.
V. Medvedčukas yra vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje: žurnalas „Forbes“ jo turtą vertina 620 mln. JAV dolerių. Parlamentaras yra sakęs, kad V. Putinas yra jo jauniausios dukters Darjos krikštatėvis.
06:29 | Zelenskis pasaulio lyderiams: reaguokite dabar
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad iki šiol nėra tikras, ar Rusija išties panaudojo cheminius ginklus Mariupolyje. Nepaisant to, V. Zelenskis tokios galimybės neatmeta ir ragina pasaulio lyderius reaguoti dabar.
„Atidžiai analizuojame vakarykščius pranešimus apie ginklus su nuodingomis medžiagomis prieš Mariupolio gynėjus. Negalime daryti 100 proc. išvados apie tai, kokia tai buvo medžiaga“, – sako V. Zelenskis.
„Aišku, kad blokuojamame mieste neįmanoma atlikti išsamaus tyrimo ir analizės“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis įspėja pasaulio lyderius atidžiai stebėti situaciją ir turėti omenyje, kad Rusija gali pasitelkti tokią priemonę.
„Atsižvelgiant į pasikartojančius Rusijos propagandistų grasinimus panaudoti cheminį ginklą prieš Mariupolio gynėjus ir tai, kad Rusijos kariuomenė pakartotinai naudoja, pavyzdžiui, fosforo amuniciją Ukrainoje, pasaulis turi reaguoti dabar“, – perspėjo jis.
„Reaguokite prevenciškai. Nes panaudojus masinio naikinimo ginklus bet koks atsakas nieko nepakeis. Ir atrodys tik kaip pažeminimas demokratiniam pasauliui“, – teigė V. Zelenskis.
06:14 | Zelenskis: tai turime vadinti tikru vardu
JAV prezidentui J. Bidenui Rusijos veiksmus Ukrianoje pavadinus genocidu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuos žodžius pavadino teisybe.
Žinutėje „Twitter“, V. Zelenskis padėkojo J. Bidenui už išsakytą poziciją.
„Teisingi tikro lyderio žodžiai. Turime daiktus vadinti tikrais vardais, kad atsilaikytume prieš blogį. Esame dėkingi JAV už paramą. Mums kuo skubiau reikia daugiau sunkiosios ginkluotės, kad išvengtume tolimesnių Rusijos žiaurumų“, – parašė V. Zelenskis.
True words of a true leader @POTUS. Calling things by their names is essential to stand up to evil. We are grateful for US assistance provided so far and we urgently need more heavy weapons to prevent further Russian atrocities.
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) April 12, 2022
06:06 | Bidenas karą Ukrainoje vadina genocidu
Baltieji rūmai paskelbė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas V. Putino veiksmus Ukrainoje pavadino genocidu.
„Taip, tai pavadinau genocidu. Tampa vis aiškiau ir aiškiau, kad V. Putinas tiesiog bando sunaikinti galimybę būti ukrainiečiu“, – sakė J. Bidenas.
Pasak jo, V. Putino nusikaltimų įrodymų tik daugėja.
„Vis daugiau įrodymų pasirodo – tiesiogine prasme, siaubingų dalykų, kuriuos rusai padarė Ukrainoje. Ir mes tik vis daugiau sužinosime apie niokojimą“, – kalbėjo JAV prezidentas.
„Leisime teisininkams tarptautiniu mastu nuspręsti, ar taip yra, ar ne, bet man taip atrodo“, – pridūrė jis.
Svarbiausi antradienio įvykiai:
Pirmadienį vakare paskelbus, kad Rusija Mariupolyje galimai panaudojo cheminį ginklą, antradienį Vakarai aiškinosi, ar tai yra tiesa. „Azov“ paskelbė, kad nuo cheminių medžiagų nukentėjusių žmonių būklė yra patenkinama.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi „įtikinamos informacijos“, kad Rusija „gali panaudoti... chemines medžiagas“ stengdamasi galutinai užimti apsuptą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį.
Prokremliškų pažiūrų Ukrainos oligarchas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakalikas Viktoras Medvedčukas antradienį buvo sučiuptas Ukrainos saugumo tarnybos. Teigiama, kad prokremliškos partijos „Opozicijos paltforma“ deputatas yra kaltinamas tėvynės išdavyste, o vasarį jam pavyko pabėgti nepaisant paskirto namų arešto. Apie sučiuptą V. Medvedčuką socialiniame tinkle pranešė pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusų opozicionieriui Vladimirui Kara-Murzai, vienam pagrindinių Rusijoje tebegyvenančių Kremliaus ir jo karo Ukrainoje kritikų, antradienį buvo skirta 15 parų arešto už nepaklusimą policijos nurodymams, pranešė jo advokatas.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį sakė pasisiūlęs aplankyti Rusijos puolamą Ukrainą kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais, bet sulaukęs Kyjivo atsakymo, kad jo viešnagė nepageidaujama. Šio akibrokšto sulaukęs F.-W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, Vokietijoje ir užsienyje yra kritikuojamas dėl daug metų vykdytą santykių su Maskva gerinimo politiką, kuri, kaip jis pats vėliau pripažino, buvo klaidinga.
Ukrainos delegacijos narys Michailas Podoliakas antradienį teigė, kad taikos derybos su Rusija itin sudėtingos, tačiau diplomatinė diskusija yra vis dar tęsiama, pranešė „Reuters“.
