Kiekvienas neišnešiotukas – kovotojas, o jų tėvai – stiprybės ir meilės įsikūnijimas. Būtent toks kovotojas prieš kiek daugiau nei trejus metus atkeliavo į Dovilės ir Viliaus Sorakų šeimą. Jauna alytiškių pora susilaukė pirmagimio Ąžuolo, rašoma Alytaus miesto savivaldybės pranešime.
Kai laukimas tampa nerimu: Dovilei ėmė kilti kraujospūdis
„Kaip dabar prisimenu tą dieną, kai sužinojau, jog laukiuosi. Tuo metu buvau namuose, vyras – darbe. Labai apsidžiaugiau šia žinia ir truputį supanikavau: „Kas dabar bus, juk vestuvės suplanuotos?“ ir iškart skambinau vyrui. Viską teko perplanuoti, o vestuves paankstinti, nes mažylis būtų gimęs anksčiau, negu buvo planuota mūsų šventė“, – prisimena Dovilė.
Nėštumas Dovilei rūpesčių nekėlė. „Dienų, kai jaučiausi blogiau, buvo labai nedaug“, – prisipažįsta moteris. Prasčiau būsima mama ėmė jaustis tik artėjant gimdymui – tuomet Dovilei ėmė kilti kraujospūdis.
„Vieną dieną atostogaujant tėvų sodyboje man pradėjo svaigti galva, pasimatavau kraujo spaudimą ir pamačiusi skaičius sunerimau. Kraujospūdis buvo labai aukštas ir man nebūdingas. Nepaisant visko, su vyru buvome suplanavę trumpas atostogas prie jūros ir kadangi jaučiausi gana gerai, su savimi pasiėmiau kraujo spaudimo matuoklį ir mes išvykome ilsėtis. Kiekvieną dieną stebėjau kraujospūdį ir vaikučio judesius pilvelyje. Skaičiai neramino“, – pasakoja moteris.
Vos sugrįžusi iš atostogų Dovilė apsilankė pas ginekologą. „Matuokite kraujo spaudimą, nes man neramu”, – nujausdama, kad kažkas vyksta ne taip, kaip turėtų, vizito pas gydytoją metu išsakytą prašymą prisimena Dovilė.
Ginekologas, pamatavęs kraujospūdį, iš karto išrašė siuntimą į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. „Išgirdusi jo žodžius, kad reikia skubėti, pasijutau blogai – akyse kaupėsi ašaros, buvo labai neramu“, – prisiminimais dalijasi moteris. Ligoninėje, anot Dovilės, ją priėmė labai puiki gydytoja: „Ji mane apžiūrėjo ir paaiškinusi situaciją išsiuntė į Kauno klinikas. Verkiau visą kelią, kol greitosios pagalbos automobilis mane vežė į Kauną. Buvau pasimetusi, nes nežinojau, kas manęs laukia.“
„Kauno klinikose manimi taip pat rūpinosi puikūs gydytojai. Keistai jaučiausi, kai aplink mane buvo daug medicinos personalo. Jau neprisimenu, kiek kartų buvo atliekami tyrimai, apžiūros, bet tikrai daug. Buvo svarbi kelių specialistų nuomonė. Iš gydytojų sužinojau, kad man atsirado preklamsija – rimta nėštumo komplikacija, kuriai būdingas aukštas kraujospūdis ir baltymas šlapime. Mažylis iš manęs gaudavo vis mažiau maisto medžiagų, todėl gydytojai nusprendė daryti cezario pjūvį ir padėti mano mažyliui ateiti į pasaulį anksčiau“, – pasakojimą tęsia Dovilė.
Tuo metu Dovilei norėjosi vieno – kad šalia būtų vyras, tačiau jo į operacinę niekas nebūtų įleidęs. „Buvo neramu, kilo įvairiausių minčių dėl vaikučio, ar jis toks mažas išgyvens...“ – nelengvu gyvenimo momentu užklupusiomis emocijomis dalijasi moteris.
Sūnus tilpo dviejuose delnuose
Ir štai 2022 m. rugpjūčio 8 d. 00.48 val. Kauno klinikų Neonatologijos skyriuje į šį pasaulį atkeliavo Dovilės ir Viliaus sūnus Ąžuolas, mamos vadinamas kovotoju. Mažasis kovotojas gimė 28 nėštumo savaitę, buvo 38 cm ūgio ir svėrė vos 1 kg.
„Kai pirmą kartą pamačiau savo vaikelį inkubatoriuje, apsiverkiau, apėmė silpnumo jausmas. Klausiau savęs, kodėl mums taip nutiko, kodėl mūsų vaikelis guli čia prijungtas prie daugybės aparatų, yra toks mažas, trapus ir bejėgis“, – prisimena Dovilė.
Pirmą kartą prisiliesti prie sūnaus mamai buvo labai nedrąsu: „Kūdikėlis buvo toks mažytis – tilpo dviejuose mano rankų delnuose ir buvo toks trapus. Tuo metu pradėjau tikėti, kad jis turi gyventi, turi kovoti. Su vyru nė akimirkai nesudvejojome – sutarėme suteikti jam Ąžuolo vardą, kad būtų stiprus kaip medis ir kabintųsi į gyvenimą visomis jėgomis.“
Vos gimusiam Ąžuolui buvo diagnozuotas žarnyno uždegimas, tačiau medikai ramino – prognozės buvo palankios. Dėl puikios gydytojų priežiūros mažyliui pavyko sėkmingai įveikti ligą.
Ligoninėje Dovilė kartu su Ąžuolu praleido du mėnesius. Įveikti šį nelengvą gyvenimo etapą padėjo ir vilties bei stiprybės suteikė vyras. Jis, anot moters, padėjo jai išgyventi visas galimas emocijas.
„Kai buvo labai sunku, didžiausia mano parama buvo vyras – jis lankė mus beveik kiekvieną dieną, o kai vyras negalėjo būti šalia, aš melsdavausi. Kiekvieną dieną prašiau Dievo palaimos savo vaikui“, – išgyvenimais dalijasi Dovilė.
Jauną šeimą sunkiu gyvenimo momentu palaikė ir artimieji – Dovilės ir Viliaus tėvai bei Dovilės brolio šeima. Palaikymo šeima sulaukė ir iš giminaičių bei draugų. „Visiems už tai esame labai dėkingi“, – priduria moteris.
Mažajam kovotojui jau treji
Šiandien Ąžuolui jau 3 metai ir 4 mėnesiai. „Mums sekasi puikiai. Augam stiprūs, sveiki ir pasivijome kitus tokio pat amžiaus vaikus“, – šauniu sūnumi džiaugiasi Dovilė. Anot jos, Ąžuolas yra labai smalsus ir protingas vaikas. „Jis turi tvirtą charakterį, kaip ir dauguma vaikų, truputį parodo ožiukus“, – priduria ankstuko mama.
Mažajam Ąžuolui patinka žaisti lauke, eiti į darželį, važiuoti pas senelius ir su jais smagiai leisti laiką. Berniukas taip pat mėgsta žaisti su mašinytėmis, važinėti dviračiu ar paspirtuku. Jį labai domina specialiosios tarnybos – policija, greitoji medicinos pagalba, gaisrinė. „Ąžuolas šių tarnybų automobilius atpažįsta išgirdęs švyturėlių garsą ir džiaugiasi jas pamatęs. Kartais net pamojuoja pareigūnams“, – pasakoja Dovilė.
Statistika: kasmet Lietuvoje gimsta daugiau nei tūkstantis neišnešiotukų
Per metus tokių kaip Ąžuolas vaikų Lietuvoje gimsta apie 1100, o kasmet pasaulį išvysta apie 15 milijonų neišnešiotų kūdikių. Už šių skaičių slepiasi ne tik medicininės statistikos eilutės, bet ir tūkstančiai mažų širdelių, kurios išmoksta plakti stipriau bei tūkstančiai visą savo meilę ir rūpestį jiems atiduodančių tėvų.
Toms mamoms, kurios susilaukė neišnešiotuko, trimečio Ąžuolo mama Dovilė linki stiprybės, ramybės ir tikėjimo – savimi, savo mažyliu ir medicina.
„Išlikite stiprios visose situacijose, kurios jus lydės. Jūsų ramybė ir tikėjimas suteikia stiprybės jūsų vaikams – juk jie geriausiai jaučia savo mamas“, – sako Dovilė.
O tėvų, kuriems gimė ar gims ankstukas, ankstukas artimųjų prašo: „Būkite šalia. Būkite supratingi, palaikykite ir padėkite. Kartais užtenka vos kelių šiltų žodžių ar nuoširdaus apkabinimo – būtent tai tampa didžiule stiprybe tėvams ir jų mažyliams.“
Šaltinis: Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus informacija
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
