Apie tai, ar Lietuva yra saugi ir ką galvojo Putinas, užpuolęs Ukrainą ir grasindamas NATO aljansui, tv3.lt portalo laidoje „Dėmesio centre +“ kalbėjo istorikas, VU rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas.
Lietuva niekada nebuvo saugesnė ir tai yra akivaizdu. Ar ne?
Nedrįsčiau sakyti, saugesnė ar nesaugesnė, bet Lietuva dar niekada nepriklausė tokio pobūdžio politinio saugumo struktūrai. Jeigu galime tikėtis papildomų garantijų, tai platesnių (nei yra dabar) negalime įsivaizduoti.
Vienintelis dalykas, kurio reikia siekti ir ties kuo dirbti, tai struktūrų stiprinimas, kad struktūrų būtų daugiau įvairiais pavidalais. Ne vien tik sutartis, bet ir tolesnė integracija. Matome vykstančią politinę integraciją, matome atsiliekančią, bet vis dėlto prasidėjusią, karinę integraciją. Laukiame vokiečių brigados, tikimės, kad bus sudaryti dar aiškesni karo gynybos planai.
Kalbant apie dabartį labai svarbu save aiškiai kontekstualizuoti. Esame linkę kaltinti, lūkuriuoti, tikėtis, kelti klausimus prancūzams, vokiečiams, italams, bet Vakarai esame ir mes. Esame sistemos dalis ir nuo mūsų priklauso, kokios temos bus keliamos, kaip vystysis dalykai.
Ir daug priklauso nuo mūsų pasirinkimo. Mūsų politikų pagrindinė užduotis yra atpažinti, kaip kalbėti ir atitinkamai veikti.
Esu optimistas ta prasme, kad Europa labai stipriai pasikeitė per šiuos 2 metus. Per tą laiką pasikeitė ne tik kalbėjimas, bet ir pagalba Ukrainai. Vokietija, kuri iš pradžių bandė tarpininkauti, dabar yra didžiausia karinės paramos tiekėja.
Racionalumas – įdomus momentas kalbant apie karą. Ar Rusija galėtų vadovaudamasi racionaliais kriterijais pulti NATO valstybes?
Viskas prasidėjo dar seniau, tai prasidėjo nuo istorijos. Šiandien yra ta diena, kai prieš 2 metus Putinas pasakė „istoriko“ kalbą. Jis ja pagrindė būsimą agresiją. Putinui Ukraina yra Rusija, jis gali svajoti apie Baltijos šalis.
Putinas tiki tuo, ką sako?
Taip ir jis ne tai, kad tiki, bet sovietinėje mokykloje išmoko, jog yra tik viena Rusija ir broliškos tautos, kurios egzistavo nuo senų Kijevo Rusios laikų, yra viena Rusios valstybės linija, tik centrai keitėsi – iš pradžių Kijivas, po to Maskva.
Tai yra diskursas nuo XV–XVI a., čia sovietinio vadovėlio tiesa, kurią jis išmoko mokykloje ir kurią pagilino domėdamasis šiuolaikiniais tekstais, kurie jam gerų pavyzdžių parūpino.
Bet jo suvokimo esmė yra, kad tokio politinio darinio kaip Ukraina (ir Baltarusija) – nėra. Jis papasakojo ir naują paskaitą – nuolat sako „dirbtinas“: dirbtinas valstybingumas, dirbtina istorija, susikurta istorija – čia ne tik Putino mąstymas, čia gal kokie 80 proc. visų žmonių, kurie remia Putiną, baigė tą pačią mokyklą, dėl to jie tiki Putinu. Jie tiki, kad jis kariauja teisingą karą, nes bando atstatyti istorinį teisingumą. <...>
Putino strateginė klaida, kad jis neteisingai prognozavo Vakarų reakciją, o pagrindinė jo klaida, kad neįvertino ukrainiečių pasipriešinimo. Čia yra jo, kaip istoriko, klaida, kuri privedė prie politinės klaidos, kad jis neįvertino to, jog ukrainiečių tauta egzistuoja. Ukrainos pasipriešinimas ir kyla iš to, kad tauta yra, kad Ukraina yra ne Rusija. Nes, jei iš tiesų taip būtų, tai nebūtų pasipriešinimo. Tai yra jo kaip „istoriko“ pralaimėjimas ir neteisingas įvertinimas.
Ar galėtų racionaliai galvodamas Putinas užpulti Baltijos šalis?
Tu, norėdamas kažką pagrįsti, tikrai rasi ar susikursi argumentus. <...> Rusų tautos istorinis naratyvas veda prie dalyko, kuris yra sisteminis Rusijos politikoje – jie nieko neslepia, atvirai kalba. Gal dėl to Vakarai yra sutrikę ir nepripratę prie to.
Rusijos politikai žino, kad sutartis galima laužyti, jie atvirai kalba apie agresiją, kaip apie savo tikslą. Nuo XV a. pab., kai pirmą kartą Maskva užpuolė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, apie 1492 m., Maskva sulaužė pirmąją didžiąją Lietuvos-Maskvos sutartį. Tokiu būdu ekspansija buvo pagrįsta stačiatikių išvadavimu. <...> Dabar mūsų naratyvo, mūsų veiksmų, pasiruošimo užduotis yra ta, kad tai būtų kuo mažiau racionalu.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
Naujoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ vedėjas Edmundas Jakilaitis aktualiomis temomis kalbins politikus, ekspertus, visuomenės veikėjus.
