Diplomatas teigė visiškai nesuprantantis A. Merkel pareiškimo, esą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino visapusiško įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. kalta Lenkija ir Baltijos šalys.
„Pirma, būkime atviri – nei Baltijos šalys, nei lenkai neturi pakankamai įtakos, kad galėtų blokuoti kokius nors sprendimus Europos Sąjungoje“, – sakė P. Klimkinas.
Jo teigimu, iki visapusiško Rusijos įsiveržimo vyko daugybė įvairių kontaktų ir pokalbių.
„Macronas taip pat labai aktyviai stengėsi skatinti dialogą. Kai kurie Europos lyderiai bandė sėdėti su Putinu prie to ilgo stalo... Todėl teigti, kad trūko kontaktų ar galimybių pokalbiams, ir kad tai esą trukdė Vokietijai ar kam nors kitam ES skatinti šiuos ryšius, atrodo visiškai klaidinga“, – pabrėžė diplomatas.
„Merkel logika yra keista“
Pasak jo, A. Merkel pati buvo „Normandijos formato“ – derybų tarp Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos – iniciatorė, nes nenorėjo į šį formatą įtraukti JAV.
P. Klimkino teigimu: „Kurį laiką gyvenome realybėje, kai „Normandijos formatas“ ir Amerikos derybos su Kremliumi vyko lygiagrečiai. Tai nėra nei gerai, nei blogai – tiesiog faktas. Tačiau šis faktas rodo, kad pati Merkel logika, mano nuomone, yra bent jau keista. Didžiąja dalimi ji susijusi su asmeniniu Merkel noru kažkaip padaryti savo politinį palikimą patrauklesnį, kitaip tariant – jį „sutvarkyti“.
Diplomatas priminė, kad būtent A. Merkel 2015 m. pradėjo dirbti prie dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto, pristatydama jį kaip „ekonominę iniciatyvą“.
„Ji labai alergiškai reagavo į daugelį, ypač į mane, kurie aktyviai kritikavo šią realybę tiek politikoje, tiek žiniasklaidoje – ir, beje, pagrįstai. Dabar šis spaudimas ją slegia“, – sakė P. Klimkinas.
Jo nuomone, dabar A. Merkel „ilgai žvelgs atgal ir svarstys, kas veikė, o kas – ne“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
