• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jungtinių Valstijų prezidentas lankosi Lenkijoje. Pagrindinis vizito tikslas – su Lenkijos vadovu aptarti Putino sukeltą karą ir huminatarinę krizę Ukrainoje. Pas Bideną skridęs Lenkijos prezidentas patyrė nesėkmę – sugedo jo lėktuvas. Tad jam teko priversti Jungtinių Valstijų prezidentą luktelėti.

Jungtinių Valstijų prezidentas lankosi Lenkijoje. Pagrindinis vizito tikslas – su Lenkijos vadovu aptarti Putino sukeltą karą ir huminatarinę krizę Ukrainoje. Pas Bideną skridęs Lenkijos prezidentas patyrė nesėkmę – sugedo jo lėktuvas. Tad jam teko priversti Jungtinių Valstijų prezidentą luktelėti.

REKLAMA

Mat jo lėktuvas apsisuko ir Varšuvoje leidosi avariniu būdu. O Briuselyje Europos lyderių toliau svarsto, kaip padėti karo draskomai Ukrainai ir užgniaužti Rusijos agresiją. Prancūzijos prezidentas prakalbo, kad Europa pasiruošusi bet kuriuo metu sankcijas sugriežtinti.

„Svarbiausia, kad esate vieningi. Ir mes tai labai vertiname. Jūs įvedėte sankcijas. Mes dėkingi. Tai yra griežtos priemonės. Tačiau truputį pavėluotos. Jos galėjo būti prevencija ir Rusija nebūtų pradėjusi karo“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Taip Ukrainos prezidentas vakar krėpėsi į Europos parlamentą ir rėžė kritikos Vakarams dėl jų pavėluotų sankcijų. Jis ragino nesnausti bent dabar ir neatidėti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą. Tuo pačiu Zelenskis atvirai kirto ir Vengrijai – vienai artimiausių Rusijos sąjungininkių Europoje.

REKLAMA
REKLAMA

„Vengrija… Noriu ties ja stabtelėti ir būti sąžiningas. Kartą ir visiems laikams. Jūs patys turite nuspręsti, su kuo esate. Jūs esate suvereni valstybė“, – sako V. Zelenskis.

REKLAMA

O senojo žemyno valstybių lyderiai šiandien rinkosi antrajai Europos Tarybos viršūnių susitikimo dienai. Vienas svarbiausių klausimų lyderių dienotvarkėje – tolesnės priemonės, galinčios sustabdyti Rusijos agresiją. Po pirmosios susitikimo dienos apie dar vieną – penktąjį – sankcijų paketą prakalbo Prancūzijos prezidentas Macronas.

„Mes esame visiškai pasiruošę bet kuriuo metu sugriežtinti sankcijas“, – teigia E. Macronas.

Zelenskis ragina Europos Sąjungą izoliuoti Rusiją ir Baltarusią ir uždaryti sausumos, jūrines ir oro sienas su šiomis šalimis. Vakar apie naujas sankcijas paskelbė Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija. Tačiau apie kokias sankcijas kalba Europos lyderiai, kol kas neskelbiama. Tačiau Europos lyderiai kol kas nesutaria, kiek reikėtų griežtinti sankcijas.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes dabar turime daryti viską, kad supančiotume Rusiją pačiomis griežčiausiomis sankcijomis. Mums gali dabar „skaudėti“, tačiau užbaigsime agresiją ir Putinas nepadarys daugiau žalos“, – sako Estijos premjerė Kaja Kallas.

„Jeigu norime naujų sankcijų, jas turime taikyti kaip reakciją į kažką. Šiuo metu situacija negerėja, tačiau jeigu sankcijų imsimės dabar, kai situacija kurį laiką nesikeičia, koks bus kitas mūsų žingsnis?“ – kalba Luksemburgo premjeras Xavier Bettel.

NATO viršūnių susitikimas

Briuselyje Vakarų lyderiai rinkosi ir į NATO viršūnių susitikimą. Jo ašis – ant karo slenksčio atsidūrusios Europos apsauga ir pagalba karo draskomai Ukrainai. Rusijai vis dažniau skelbiant apie cheminių ir biologinių ginklų laboratorijas Ukrainoje, NATO perspėja – Rusija pati gali juos panaudoti. Ir imasi atgrasymo strategijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei Rusija panaudotų cheminius ar biologinius ginklus Ukrainoje, tai pažeistų visas taisykles, susitarimus ir konvencijas. Mes perspėjame Maskvą – nedarykite to“, – sako Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Rusija tikrai sulauktų atsako, jei panaudotų šiuos ginklus. Atsakymas priklausytų nuo panaudojimo pobūdžio“, – teigia Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas.

Bidenas ir toliau demonstruoja palaikymą sąjungininkėms – prieš keletą valandų jo lėktuvas nusileido karo Lenkijoje, maždaug už 100 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Vizito tikslas – ne tik parodyti vienybę. Bidenas su Lenkijos prezidentu aptars ne tik karą Ukrainoje, bet vis prastėjančią humanitarinę krizę. Vis tik susitikimas neapsiėjo be nesklandumų su Lenkijos valstybiniu lėktuvu – šalies prezidento lėktuvas nepasiekė susitikimo vietos. Dėl gedimo jis turėjo apsisukti, grįžti į Varšuvą ir leistis avariniu būdu. O Bidenui teko jį turėjusio pasitikti Lenkijos prezidento luktelti lėktuve.

REKLAMA

Tiesa, atgrasyti Rusiją Vakarų lyderiai žada ne tik žodžiais – Europa toliau ginkluojasi.

„Dvigubiname savo pajėgų skaičių Estijoje, siunčiame lėktuvų į Rumuniją. Didiname paramą Lenkijai ir visoms Baltijos valstybėms ir toliau tai darysime“, – teigia Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas.

Tačiau priduria – O Turkija toliau bando tarpininkauti ir laviruoti tarp dviejų pasaulių. Turkijos prezidentas sako, kad toliau kalbėsis tiek su Zelenskiu, tiek su Putinu ir sieks taikos susitarimo. Taip pat imasi raminti Rusiją, kuri nenustoja kalbėti apie NATO keliamą grėsmę.

„Sprendimai, kuriuos priėmėme viršūnių susitikime, skirti stiprinti aljanso atgrasymo ir gynybos mechanizmus. Dar kartą pabrėžėme, kad aljansas nekelia grėsmės Rusijai ar bet kuriai kitai šaliai“, – kalba Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas.

REKLAMA

Vakarai į savo pusę bando patraukti artimą Rusijos sąjungininkę Kiniją ir taip atgrasyti ją nuo pagalbos agresorei. Bidenas įsitikinęs – iki šiol tvirtą draugystę su Rusija demonstravusiai šaliai Vakarai gali kur kas daugiau pasiūlyti.

„Kinija supranta, kad jos ekonomikos ateitis daug glaudžiau susijusi su Vakarais nei su Rusija. Todėl aš tikiuosi, kad Kinija nesikiš“, – sako J. Bidenas.

Viltis, kad Kinija palinks į Vakarų pusę, šiandien išsakė ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Kinijos klausimas lieka aktualus ir sutarėme, kad darysime viską, kad Kinija turėtų progos gerai apgalvoti savo elgesį, įvertinti visas galimas pasekmes ir tada jau apsispręs, ar ji tikrai yra pasirengusi palaikyti Rusiją šioje labai neteisingoje kovoje prieš Ukrainą, ar vis dėlto jinai prisijungs prie likusio pasaulio ir solidarizuosis su juo“, – kalba G. Nausėda.

Rusijos ir Kinijos draugystė galimai išties braška. Vakar Jungtinių Tautų generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją ir pareikalavo suteikti Ukrainos civiliams humanitarinę pagalbą ir apsaugą. Tuo pačiu pasmerkė Rusijos pradėtą karą. Prieš šią rezoliuciją balsavo Rusija, Sirija, Šiaurės Korėja, Eritrėja ir Baltarusia. O 38 šalys, įskaitant Kiniją, susilaikė. Tačiau bent kol kas oficiali Kinijos pozicija išlieka ta pati – šalis žada tarpininkauti derybose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų