Įvykiai suskirstyti pagal mėnesius.
Sausis
1 d. Per Rusijos dronų ataką Kyjivo centre pirmosiomis 2025-ųjų valandomis žuvo du žmonės, o dar šeši buvo sužeisti. Ukrainos pareigūnai nurodė, kad Rusija dronais taikėsi į sostinės rajoną, kuriame yra prezidento rūmai ir vyriausybės kvartalas. Nukentėjo daugiabučių namų, o Ukrainos centrinis bankas pranešė, kad per išpuolį buvo apgadintas vienas iš jo pastatų. Kruvinos atakos prieš Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus nesiliovė visus metus.
1 d. Jungtinių Valstijų Naujojo Orleano mieste, populiariame turistų rajone, automobiliui įsirėžus į žmonių minią, žuvo 14 žmonių ir pats užpuolikas, o dar 57 žmonės buvo sužeisti. Paryčiais įvykdyto išpuolio metu buvo daug Naujuosius metus šventusių žmonių. Federalinis tyrimų biuras (FTB) pranešė, kad tiria išpuolį kaip teroro aktą. Tuomet dar tik išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas išpuolį susiejo su neteisėta imigracija – klausimu, kuris buvo jo pergalės rinkimuose pagrindas.
3 d. Pietų Korėjos tyrėjai bandė sulaikyti nušalintąjį prezidentą Yoon Suk-yeolą (Jun Sukjolą) jo rezidencijoje dėl nepavykusio karinės padėties įvedimo, tačiau tam sutrukdė jo saugumo pajėgos. Yoon Suk-yeolą įstatymų leidėjai nušalino nuo pareigų. Trumpai gyvavęs jo karo padėties paskelbimas gruodžio 3-iąją sukėlė didžiausią šalyje politinę suirutę per kelis dešimtmečius. Dėl to Yoon Suk-yeolui gresia įkalinimas arba mirties bausmė. Sausio 15-ąją jis galiausiai buvo sulaikytas, o sausio 26-ąją apkaltintas maištu. Kaltinimai žymi pirmą kartą, kai bet kuriam pareigas einančiam šalies vadovui buvo iškelta baudžiamoji byla.
3 d. Danijos policija gavo pranešimą apie maždaug 20 dronų, pastebėtų virš Kiogės uosto, esančio į pietvakarius nuo Kopenhagos. Atsižvelgdama į susirūpinimą dėl saugumo, susijusį su Rusijos hibridinėmis atakomis kai kuriose Europos šalyse ir Maskvos vykdomu plataus masto karu prieš Ukrainą, policija tyrė pranešimus ir apie kitus pastebėtus dronus. Apie bepiločius orlaivius netoliese jautrių objektų buvo skelbiama visus metus, be kita, ko, jų pastebėta Vokietijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Belgijoje. Dėl incidentų su dronais visoje Europoje oro uostai vis buvo priversti laikinai sustabdyti skrydžius. Kai kuriais atvejais kaltinta Rusija.
5 d. Maskva pranešė, kad Ukrainos pajėgos Rusijos Kursko srityje pradėjo kontrpuolimą, siekdamos sustabdyti Rusijos karių judėjimą Kursko kryptimi. Šioje pasienio srityje Kyjivo pajėgos praėjusių metų rugpjūtį pradėjo netikėtą sausumos puolimą. Šį puolimą Maskva, padedama Šiaurės Korėjos pajėgų, atrėmė tik po kelių mėnesių, apie Kursko atsiėmimą Maskva paskelbė balandžio gale.
5 d. 82-ojoje „Auksinių gaublių“ įteikimo ceremonijoje pagrindinius apdovanojimus pelnė Brady Corbeto pusketvirtos valandos trunkantis pokario epas „Brutalistas“, laimėjęs geriausio draminio filmo kategorijoje, ir Jacques'o Audiard'o į įprastų žanrų rėmus netelpantis miuziklas ispanų kalba „Emilija Perez“, laimėjęs geriausios komedijos ar miuziklo kategorijoje. Animacinių filmų kategorijoje triumfavo latvių režisieriaus Ginto Zilbalodžio „Potvynis“ (latv. Straume, angl. Flow).
6 d. Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau paskelbė apie savo atsistatydinimą ir pareiškė, kad paliks postą, kai tik valdančioji Liberalų partija išrinks naują lyderį. Ankstesniais mėnesiais J. Trudeau populiarumas mažėjo, jo vyriausybė vos atlaikė kelis balsavimus dėl nepasitikėjimo, o kritikai ragino jį atsistatydinti. Nuo 2015 metų Kanadai vadovavusio J. Trudeau įpėdiniu kovą tapo Markas Carney.
7 d. Būdamas 96 metų mirė buvęs Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas). Ši Prancūzijos politikos figūra, Holokaustą vadinusi istorijos smulkmena ir pusę amžiaus kursčiusi pyktį dėl imigracijos, padėjo įkurti kraštutinių dešiniųjų Nacionalinį frontą, vėliau pervadintą Nacionaliniu sambūriu, bet galiausiai iš partijos jį dėl antisemitizmo išstūmė jo dukra Marine (Marin). Sausio 11-ąją J.-M. Le Penas buvo per privačią ceremoniją palaidotas gimtajame La Trinitė mieste vakariniame Prancūzijos Bretanės regione.
7 d. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) pareiškė, kad dėl Grenlandijos ateities turėtų spręsti patys šios salos gyventojai. Tai ji sakė pasigirdus kalboms, kad Jungtinės Valstijos galbūt norėtų aneksuoti šią Danijos autonomišką valdą. Premjerė kalbėjo į Grenlandiją privataus vizito atskridus D. Trumpo sūnui Donaldui Trumpui jaunesniajam. Jo tėvas, keliomis savaitėmis anksčiau išreiškęs norą, kad Grenlandija priklausytų JAV ir būtų amerikiečių kontroliuojama, atsisakė atmesti karinio įsikišimo dėl Grenlandijos ir Panamos kanalo galimybę.
7 d. Los Andželo apylinkėse prasidėjo miškų gaisrai, trukę iki mėnesio pabaigos. Dėl jų žuvo mažiausiai 31 žmogus, sudegė daugiau kaip 18 tūkst. pastatų, o daugiau kaip 200 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus.
14 d. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paskelbė, kad Aljansas pradeda Baltijos jūros stebėsenos misiją po įtariamų diversijų prieš povandeninius kabelius. Ankstesniais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Tai, ekspertų ir politikų teigimu, yra Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.
15 d. Maskva su Kyjivu apsikeitė keliomis dešimtimis į nelaisvę paimtų karių. Karių kūnų repatriacija ir karo belaisvių mainai yra viena iš nedaugelio sričių, kuriose Ukraina ir Rusija bendradarbiauja karo metu. Apie apsikeitimus karo belaisviais 2025-aisiais skelbta dar keletą kartų. Kaip rodo viešai prieinama informacija, šiais metais jau paleista šimtai karo belaisvių, o Maskva Kyjivui šio karo metu iš viso jau perdavė 15 tūkst. žuvusių žmonių palaikus.
15 d. Mirė Davidas Lynchas (Deividas Linčas) – novatoriškas režisierius, sukūręs filmą „Malholando kelias” (Mulholland Drive) ir televizijos serialą „Tvin Pyksas” (Twin Peaks) bei pelnęs kultinį pripažinimą dėl savo nerimą keliančių Amerikos gyvenimo portretų. Jam buvo 78-eri.
19 d. Įsigaliojo Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ paliaubos po Dohoje įvykusių susitikimų. Dėl paliaubų Gazos Ruože buvo susitarta likus vos penkioms dienoms iki D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Netrukus Izraelis išlaisvino 90 palestiniečių kalinių, o „Hamas“ paleido pirmąsias tris įkaites, laikytas Gazos Ruože. Apie mainus buvo skelbiama dar keletą kartų.
20 d. D. Trumpas buvo prisaikdintas antrajai prezidento kadencijai. Prisaikdintas 47-uoju šalies prezidentu jis pasveikino Jungtines Valstijas su „aukso amžiaus“ pradžia. D. Trumpas pažadėjo paskelbti nepaprastąją padėtį prie sienos su Meksika, deportuoti milijonus nelegalių imigrantų, pareiškė, kad JAV susigrąžins Panamos kanalą. Jis taip pat žadėjo siekti panaikinti federalinės vyriausybės įvairovės programas, išplėsti naftos gavybą, vykdyti muitų ir mokesčių kitoms šalims politiką. Netrukus JAV įšaldė beveik visą užsienio pagalbą, taip pat ir Ukrainai.
21 d. Turkijos slidinėjimo kurorte Kartalkajoje, esančiame maždaug už 170 km į šiaurės vakarus nuo Ankaros, per gaisrą 12 aukštų viešbutyje žuvo mažiausiai 78 žmonės, dar 51 buvo sužeistas.
23 d. Tailande susituokė šimtai tos pačios lyties asmenų ir translyčių porų, karalystėje įsigaliojus santuokų lygybės įstatymui. Tailandas tapo didžiausia Azijos valstybe, pripažinusia santuokų lygybę. Anksčiau regione tą padarė Taivanas ir Nepalas.
26 d. Baltarusijoje nesant realios konkurencijos vyko Vakarų nesąžiningais laikomi prezidento rinkimai, pratęsę paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo Aliaksandro Lukašenkos tris dešimtmečius trunkantį valdymą. Kitą dieną Baltarusijos rinkimų komisija paskelbė, kad A. Lukašenka laimėjo septintą kadenciją iš eilės surinkęs 86,82 proc. balsų, o režimo patvirtinti ir visuomenei nežinomi kandidatai surinko 1–3 proc. balsų.
29 d. Netoli Vašingtono Reagano nacionalinio oro uosto ore susidūrė ir į Potomako upę nukrito keleivinis lėktuvas iš Kanzaso ir kariškių sraigtasparnis. Buvo pradėta didžiulė gelbėjimo operacija, sustabdyti visi skrydžiai. Vėliau pranešta, kad žuvo visi 67 abiejuose orlaiviuose buvę žmonės. Keleiviniu lėktuvu skrido 64 keleiviai ir įgulos nariai, sraigtasparniu – trys įgulos nariai.
29 d. Naujoji Sirijos valdžia paskelbė, kad Ahmedas al Sharaa, perėmęs valstybės vairą po Basharo al Assado nuvertimo ankstesnį mėnesį, paskirtas laikinuoju prezidentu ir turės suformuoti pereinamojo laikotarpio įstatymų leidžiamąją instituciją. A. al Sharaa islamistų grupuotės „Hayat Tahrir al Sham“ (HTS) vadovaujamas sukilėlių aljansas gruodžio 8-ąją, po žaibiško puolimo, nušalino B. al Assadą. Jo šeima šalį geležiniu kumščiu valdė penkis dešimtmečius.
Vasaris
2 d. Beyonce už „Cowboy Carter“ pelnė savo pirmąją „Grammy“ Metų albumo statulėlę. 44 metų muzikos žvaigždė įėjo į istoriją kaip pirmoji juodaodė moteris, XXI amžiuje laimėjusi šį apdovanojimą. Hiphopo atlikėjas Kendrickas Lamaras laimėjo „Grammy“ apdovanojimą už metų įrašą. Metų daina tapo šio Los Andželo apylinkėse gimusio reperio kūrinys „Not Like Us“.
4 d. Švedijos centriniame Erebru mieste užpuolikas suaugusiųjų mokymo centre nušovė 10 ir sužeidė dar šešis žmones. Paskui įtariamasis nusišovė. Šios šaudynės – daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis švietimo įstaigoje šalies istorijoje. Įtariamasis buvo bedarbis, gyveno atsiskyrėliškai ir turėjo psichologinių problemų.
10 d. Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas paskelbė, kad atsistatydina iš savo posto po to, kai pernai teismas panaikino šalies prezidento rinkimų rezultatus. Kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu (Kelinas Džordžesku) netikėtai užėmė pirmąją vietą lapkričio 24 dieną įvykusiame Rumunijos prezidento rinkimų pirmajame ture. Vėliau Rumunijos Konstitucinis Teismas panaikino pirmojo turo rezultatus, priėjęs prie išvados, kad šiuo rinkimų etapu būta daug pažeidimų, pastebėtas ir Rusijos pėdsakas.
14 d. Miuncheno saugumo konferencijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad bus pasirengęs tiesioginėms deryboms su Rusija, kai tik Kyjivas su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa pasieks bendrą poziciją, kaip užbaigti karą. JAV viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) konferencijoje pareiškė, jog Europa privalo stiprinti savo gynybą, kad Vašingtonas galėtų sutelkti dėmesį į grėsmes kitose pasaulio dalyse. J. D. Vance'as taip pat pareiškė, kad žodžio laisvė Europoje mažėja, ir pavadino tai didesne grėsme nei Rusijos karinė agresija, be to, ragino Europą keisti kursą imigracijos klausimu.
16 d. Trileris apie Vatikaną „Konklava“ (Conclave) ir imigranto istorija „Brutalistas“ (The Brutalist) gavo po keturis Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) kino apdovanojimus.
18 d. Rijade įvyko JAV ir Rusijos diplomatų susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta pašlijusiems santykiams atkurti ir preliminariai pradėti bandymus užbaigti karą Ukrainoje. Ukrainiečių pareigūnai susitikime nedalyvavo, o V. Zelenskis susitikimo išvakarėse pareiškė, kad jo šalis nepripažins be Kyjivo sudarytų susitarimų. JAV ir Rusijos derybose dalyvavę pareigūnai susitarė grąžinti ambasadų darbuotojus.
20 d. Ispanijos teismas pripažino buvusį futbolo vadovą Luisą Rubialesą kaltu dėl seksualinės prievartos, kai jis 2023 metais pabučiavo futbolininkę Jenni Hermoso (Dženi Hermoso), ir skyrė jam 10 800 eurų baudą. Tačiau teismas išteisino jį ir kitus tris bylos kaltinamuosius dėl spaudimo. Prokurorai siekė, kad L. Rubialesui būtų skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė.
23 d. Vokietijoje įvyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, sušaukti po valdančiosios koalicijos žlugimo pernai lapkritį. Kampaniją krėtė kraštutinių dešiniųjų iškilimas ir dramatiškas D. Trumpo sugrįžimas. Konservatoriai šventė pergalę rinkimuose, o jų lyderis Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) vėliau tapo naujuoju kancleriu. Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pasiekė rekordinių laimėjimų ir užėmė antrąją vietą.
26 d. Bosnijos ir Hercegovinos teismas Bosnijos serbų lyderį Miloradą Dodiką pripažino kaltu dėl to, kad jis nepaisė tarptautinio pasiuntinio, kuriam buvo pavesta prižiūrėti šalies taikos susitarimus, priimtų sprendimų. Jam skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė ir saugumo priemonė – uždraudimas šešerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos eiti Serbų Respublikos prezidento pareigas. 64-erių Kremliaus sąjungininkas, kuriam taikomos JAV sankcijos, ne kartą atmetė kaltinimus neteisėtais veiksmais ir juos vadino politiniu persekiojimu.
28 d. D. Trumpas priėmė V. Zelenskį Baltuosiuose rūmuose, kad pasirašytų susitarimą dėl retųjų žemių mineralų ir pasikalbėtų apie karo su Rusija nutraukimą. D. Trumpas V. Zelenskiui pasakė, kad Ukraina, siekdama paliaubų su Maskva, turės daryti kompromisus. V. Zelenskis primygtinai tvirtino, kad žudikui Rusijos vadovui jokių nuolaidų daryti nereikėtų. Netrukus V. Zelenskis stipriai susiginčijo su D. Trumpu, pastarasis apkaltino ukrainiečių lyderį nedėkingumu, pareiškė kad jis „neturi kortų“. JAV viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) apkaltino jį nepagarbiu elgesiu prezidento kabinete. Galiausiai Baltieji rūmai pranešė, kad spaudos konferencija, planuota po lyderių susitikimo, atšaukta, o susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų nepasirašytas.
Kovas
3 d. Tragikomiška Pelenės istorija „Anora“, kurios veiksmas vyksta tamsiame šiuolaikiniame Niujorko striptizo šokėjų, rusų milijardierių ir nevykusių gangsterių pasaulyje, sekmadienį pelnė geriausio filmo „Oskarą“. Pergalę taip pat šventė latviai, pelnę „Oskarą“ už geriausią animacinį filmą „Potvynis“.
4 d. Į JAV importuojamoms Kanados ir Meksikos prekėms įsigaliojo dideli muitai, pasibaigus D. Trumpo nustatytam terminui, per kurį valstybėms nepavyko sudaryti susitarimo. Vasarį D. Trumpas paskelbė ir vėliau atidėjo muitus importui iš svarbių prekybos partnerių Kanados ir Meksikos, kaltindamas jas nesugebėjimu sustabdyti nelegalios imigracijos ir prekybos narkotikais.
5 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paskelbė, kad svarsto galimybę išplėsti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams ir užsiminė apie galimybę siųsti europiečių karius į Ukrainą kaip taikdarius, kurie užtikrintų galimo taikos susitarimo laikymąsi.
13 d. Azerbaidžanas pranešė, kad baigė taikos derybas su Armėnija, kuriomis siekta išspręsti dešimtmečius trunkantį Kaukazo kaimynių konfliktą, ir kad šalys susitarė dėl galimos sutarties teksto. Baku ir Jerevanas du kartus kariavo dėl armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho regiono – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje. 2023-iųjų rugsėjį Azerbaidžanas per 24 valandas trukusį puolimą atgavo seniai ginčijamo regiono kontrolę. Rugpjūtį per Baltuosiuose rūmuose surengtą ceremoniją Armėnija ir Azerbaidžanas įsipareigojo užtikrinti ilgalaikę taiką.
16 d. Naktiniame klube Šiaurės Makedonijoje, kuriame į koncertą buvo susirinkę daugiau kaip tūkstantis žmonių, kilus gaisrui, žuvo 63 žmonės, bent 193 sužeisti. Manoma, kad gaisro priežastis – ant scenos naudotos pirotechnikos priemonės, nuo kurių užsidegė stogas.
18 d. Izraelis pradėjo intensyviausią kampaniją Gazos Ruože nuo sausį įsigaliojusių paliaubų. Premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) biuro pareiškime teigiama, kad suduoti smūgius įsakyta po to, kai „Hamas“ atsisakė paleisti grupuotės rankose dar esančius įkaitus ir atmetė visus JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo (Stivo Vitkofo) ir tarpininkų pasiūlymus. Vėlesniais mėnesiais nuolat skelbta apie Izraelio apšaudymus Gazos Ruože, kurie pareikalavo šimtų aukų.
19 d. Turkijos policija, pareiškusi, kad atlieka tyrimą dėl įtariamos korupcijos ir ryšių su terorizmu, sulaikė Stambulo merą ir opozicijos veikėją Ekremą Imamoglu (Ekremą Imamohlu). Jis laikomas svarbiu Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) varžovu. Vėliau Stambulo teismas leido jį suimti, o tai sukėlė didžiausias gatvės demonstracijas šalyje per daugiau nei dešimtmetį. Lapkritį jam pateikti kaltinimai 142 nusikaltimais, už kuriuos jam gresia šimtų metų laisvės atėmimo bausmė. E. Imamoglu bylą daugelis vadina politiniu veiksmu.
20 d. Zimbabvietė Kirsty Coventry (Kirsti Koventri) išrinkta Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidente. Ji – pirmoji moteris, užėmusi šį postą. Taip pat TOK iki šiol dar neturėjo prezidento iš Afrikos. Ji pakeitė po 12 metų darbo postą palikusi Thomas Bachą (Tomą Bachą).
26 d. Žurnalas „The Atlantic“ atskleidė, kad jo vyriausiasis redaktorius netyčia buvo įtrauktas į pokalbį „Signal“, kuriame JAV pareigūnai, įskaitant gynybos sekretorių Pete'ą Hegsethą (Pitą Hegsetą), aptarinėjo prieš Jemeno husius nukreiptos atakos planus. Pentagono vadovas siuntė žinutes apie smūgių laiką likus kelioms valandoms iki jų pradžios ir informaciją apie dalyvaujančius orlaivius ir raketas.
28 d. Mianmarą ir Tailandą supurtė 7,7 balo žemės drebėjimas, nusinešęs daugiau kaip 3 tūkst. gyvybių. Drebėjimas įvyko į šiaurės vakarus nuo Sagaingo miesto centriniame Mianmare, o po kelių minučių sekė 6,7 balo pakartotinis smūgis, sugriovęs pastatų, kelių ir sunaikinęs gerai žinomą Avos tiltą. Geologų teigimu, tai buvo didžiausias drebėjimas Mianmare per pastaruosius dešimtmečius, o drebėjimas buvo pakankamai stiprus, kad smarkiai apgadintų pastatus Bankoke, esančiame už šimtų kilometrų nuo epicentro.
31 d. Prancūzijos teismas nuteisė kraštutinių dešiniųjų lyderę M. Le Pen byloje dėl įtariamo sukčiavimo fiktyviomis darbo vietomis Europos Parlamente (EP). Ji buvo kaltinama naudojusi Europos Sąjungos (ES) lėšas partijos veiklai Prancūzijoje finansuoti. Teismas jai taip pat uždraudė eiti viešąsias pareigas. M. Le Pen nutartį apskundė, sprendimo laukiama prieš 2027 metų rinkimus.
Balandis
2 d. D. Trumpas paskelbė importą iš ES apmokestinantis vidutiniu 20 proc. tarifu. Tąkart jis taip pat nustatė 34 proc. tarifus prekėms iš Kinijos ir 24 proc. muitus Japonijai. Likusioms šalims, įskaitant JK, prezidentas teigė nustatysiantis 10 proc. bazinį tarifą. D. Trumpas, skelbdamas apie muitus įvairioms pasaulio šalims, tai pavadino „Išlaisvinimo diena“. Vėliau balandį D. Trumpas šiuos muitus sustabdė 90 dienų.
8 d. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariai paėmė į nelaisvę du Kinijos piliečius, kovojusius išvien su Rusijos pajėgomis. Kremlius šiuos pranešimus atsisakė komentuoti, o Kinija juos laiko nepagrįstais. Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Maskva ir Pekinas sustiprino politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą. Kinija save laiko neutralia karo Ukrainoje klausimu šalį ir teigia, kad nesiunčia letalinės pagalbos nė vienai pusei, priešingai nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys.
8 d. Dominikos sostinėje Santo Dominge įgriuvus naktinio klubo stogui žuvo daugiau kaip 200 žmonių. Viena iš nelaimės aukų buvo garsus šalies dainininkas Rubby Perezas (Rubis Peresas), kuris buvo scenoje.
10 d. JAV įvedė Kinijai papildomus tarifus, sieksiančius 145 procentus. Tuo tarpu Kinija padvigubino naujus muitus, taikomus į JAV importuojamoms Kinijos prekėms, iki 125 procentų. Šis skaičius papildo anksčiau šiais metais nustatytus papildomus 20 proc. muitus Kinijos importui dėl jos numanomo vaidmens neteisėtoje fentanilio tiekimo grandinėje. Gegužę jos susitarė 90 dienų laikotarpiui smarkiai sumažinti savo viena kitai taikomus muitus. Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos bendrame pareiškime nurodė, jog susitarė sumažinti triženklius muitus iki dviženklio skaičiaus.
10 d. Rusija ir Jungtinės Valstijos surengė apsikeitimą kaliniais – tai buvo antrasis toks sandoris nuo D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. JAV valstybės sekretorius pranešė, kad Maskva paleido JAV ir Rusijos pilietybes turinčią baleriną Kseniją Kareliną. Rusija ją buvo nuteisusi 12 metų kalėti dėl kaltinimų išdavyste. Rusų valstybinė žiniasklaida, remdamasi Rusijos saugumo tarnyba FSB, nurodė, kad Maskva mainais paleido Arturą Petrovą. Rusijos ir Vokietijos pilietybes turinčiam vyrui grėsė iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė už eksporto kontrolės pažeidimus.
13 d. Per Rusijos balistinių raketų ataką prieš Ukrainos šiaurės rytinio Sumų miesto centrą žuvo mažiausiai 35 žmonės, dar virš 100 – sužeisti.
14 d. Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas ir Peru rašytojas Mario Vargasas Llosa (Marijus Vargasas Ljosa). Jam buvo 89 metai. Vidurinės Peru klasės šeimoje gimęs M. Vargasas Llosa buvo vienas didžiųjų Lotynų Amerikos 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių literatūrinio „bumo“ atstovų, kaip ir kolumbietis Gabrielis Garcia Marquezas (Gabrielis Garsija Markesas) bei argentinietis Julio Cortazaras (Chulijas Kortasaras).
16 d. Saeima galutiniu svarstymu priėmė įstatymo projektą dėl Latvijos pasitraukimo iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, saugojimą ir gamybą. Kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija bei Ukraina.
21 d. Vatikanas pranešė apie 88 metų popiežiaus Pranciškaus mirtį. Pontifikas mirė nuo insulto, sukėlusio komą ir negrįžtamą širdies ir kraujotakos nepakankamumą. Pranciškus, kuris sirgo lėtine plaučių liga ir kuriam jaunystėje buvo pašalinta dalis vieno plaučio, vasario 14 dieną buvo paguldytas į Gemelli (Džemelio) ligoninę dėl kvėpavimo takų krizės, kuri išsivystė į pneumoniją, apėmusią abu plaučius. Ligoninėje jis praleido 38 dienas, kol kovo 23-iąją buvo išleistas. Dar Velykų sekmadienį popiežius sveikino minias Vatikane. Iš Šventojo Petro bazilikos balkono jis palinkėjo miniai „Laimingų Velykų“, o tradiciniame palaiminime „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“) paragino siekti minties laisvės ir tolerancijos.
28 d. Ispanijoje ir Portugalijoje, įskaitant jų sostines, bei Pietų Prancūzijoje pranešta apie didelius elektros tiekimo sutrikimus. Ispanijos elektros tinklų operatorius atmetė kibernetinės atakos galimybę. Po kelių mėnesių paskelbta, kad sutrikimus lėmė viršįtampis tinkle, dėl kurio kilo grandininė reakcija. Esant viršįtampiams tinkluose, apsauginės sistemos išjungia tam tikras tinklo dalis, todėl gali masiškai nutrūkti elektros tiekimas.
Gegužė
4 d. Rumunijos prezidento rinkimų pirmąjį turą laimėjo kraštutinių dešiniųjų kandidatas George’as Simionas (Džordžė Simionas), surinkęs beveik 41 proc. balsų – dvigubai daugiau nei proeuropietiškas nepriklausomas kandidatas, Bukarešto meras Nicusoras Danas (Nikušoras Danas). Visgi po dviejų savaičių vykusiame antrajame ture jis įveikė savo varžovą.
6 d. F. Merzas per antrąjį balsavimo ratą parlamente paskirtas Vokietijos kancleriu. Jo kandidatūrai pirmajame balsavimo rate pritrūko šešių balsų. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos joks kandidatas į kanclerius dar nė karto nebuvo patyręs pralaimėjimo per pirmąjį balsavimą.
7 d. Kilo trumpas ginkluotas konfliktas tarp Indijos ir Pakistano. Naujasis Delis surengė raketų atakas Pakistane, teigdamas, kad tai – atsakas į išpuolį Indijos administruojamoje ginčijamo Kašmyro dalyje, per kurį žuvo 26 civiliai gyventojai. Indija apkaltino Pakistaną tarpvalstybinio terorizmo rėmimu, o šis tai neigė. Po kelių dienų mirtinų naikintuvų, raketų, dronų ir artilerijos atakų Indija ir Pakistanas susitarė dėl paliaubų. Indija sakė, kad konflikto metu žuvo apie dvi dešimtis civilių ir aštuoni kariai, o Pakistanas pranešė apie 40 civilių ir 13 karių žūtį.
8 d. Amerikiečių kardinolas Robertas Francis Prevostas (Robertas Frensis Prevostas) konklavoje per ketvirtąjį balsavimą išrinktas popiežiumi ir pasivadino Leonu XIV. Jis tapo Katalikų Bažnyčios 267-uoju popiežiumi. R. F. Prevostas, kilęs iš Čikagos, yra pirmasis popiežius iš Jungtinių Valstijų.
10 d. Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Lenkijos lyderiai su precedento neturinčiu bendru vizitu atvyko į Ukrainą derybų su V. Zelenskiu, kur išreiškė spaudimą Rusijai, kad sutiktų sudaryti paliaubas. E. Macronas, F. Merzas ir Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) kartu atvyko traukiniu iš Lenkijos, o vėliau prie jų prisijungė Donaldas Tuskas. Kartu su V. Zelenskiu jie telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu D. Trumpu.
16 d. Stambule įvyko pirmosios Ukrainos ir Rusijos derybos per trejus metus: šalys susitarė apsikeisti po 1 tūkst. karo belaisvių, tačiau ne dėl paliaubų, ir aptarė galimą V. Zelenskio bei V. Putino susitikimą. Pasibaigus deryboms, kurios truko kiek ilgiau nei 90 minučių, Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos, JK, Prancūzijos ir Lenkijos vadovai telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu D. Trumpu.
17 d. „Eurovizijos“ dainų konkurso Šveicarijoje nugalėtoju tapo austras JJ (Džei Džei) su daina „Wasted Love“.
18 d. Lenkijos prezidento rinkimų pirmajame ture daugiausia balsų gavo ir į antrąjį turą pateko liberalusis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis) ir konservatyvių pažiūrų istorikas Karolis Nawrockis (Karolis Navrockis). Galiausiai po dviejų savaičių surengtame antrajame ture po įtemptos rinkimų kovos pergalę šventė K. Nawrockis. Darbą jis pradėjo rugpjūtį.
18 d. Portugalijos valdančioji centro dešiniųjų partija laimėjo daugiausia vietų trečiuosiuose per trejus metus šalies parlamento rinkimuose, tačiau nesugebėjo užsitikrinti daugumos. Tuo metu kraštutinių dešiniųjų partija „Chega“ užėmė antrą vietą. Portugalijos ministras pirmininkas Luisas Montenegro (Luišas Montenegru) išsaugojo postą.
20 d. ES oficialiai priėmė 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, nukreiptą prieš jos šešėlinį naftos tanklaivių laivyną. ES taip pat pagrasino Maskvai imtis dar griežtesnių sankcijų, jei ji nesutiks sudaryti paliaubų su Ukraina. Į 17-ąjį paketą įtraukta dar beveik 200 Rusijos šešėliniam laivynui priklausančių tanklaivių, siekiant apriboti Maskvos galimybes eksportuoti naftą. Be to, numatyta įšaldyti turtą ir uždrausti išduoti vizas dar kelioms dešimtims Rusijos pareigūnų.
21 d. Prie žydų muziejaus Vašingtone šaulys, sulaikomas šaukęs „laisva, laisva Palestina“, nušovė du Izraelio ambasados darbuotojus. Sostinės žydų muziejuje Vašingtono centre vyko Amerikos žydų komiteto (AJC) rengtas priėmimas, skirtas jauniems žydų kilmės profesionalams ir Vašingtono diplomatų bendruomenei.
21 d. Šių metų Kanų tarptautinio kino festivalio pagrindinį apdovanojimą – „Auksinę palmės šakelę“ – už juostą „It Was Just an Accident“ pelnė iranietis režisierius disidentas Jafaras Panahi (Džafaras Panahis).
26 d. Liverpulyje per paradą, skirtą Liverpulio futbolo klubo „Liverpool“ „Premier“ lygos nugalėtojo titului švęsti, į minią rėžėsi automobilis, sužeisti mažiausiai 79 žmonės. Vėliau pareigūnai pareiškė šio incidento nelaikantys terorizmu. Metų pabaigoje JK teismas skyrė 21 metų ir šešių mėnesių kalėjimo bausmę vyrui, įsirėžusiam į paradą.
28 d. Ukraina naktį surengė vieną didžiausių savo bandymų atakuoti Rusiją, pasiųsdama kone 300 dronų, įskaitant dešimtis Maskvos link skriejusių bepiločių. Keli Maskvos oro uostai buvo priversti sustabdyti skrydžius.
28 d. Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu pareiškė, kad šalies kariuomenė nukovė Mohammedą Sinwarą (Mohamedą Sinvarą), numanomą „Hamas“ lyderį Gazos Ruože ir nužudyto buvusio grupuotės vadeivos Yahyos Sinwaro (Jahjos Sinvaro) brolį.
28 d. Technologijų magnatas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad traukiasi iš JAV vyriausybės, kurioje keturis mėnesius vadovavo išlaidų mažinimo iniciatyvai – Vyriausybės efektyvumo departamentui (DOGE). Jis pareiškė esąs nusivylęs didžiuliu prezidento D. Trumpo išlaidų įstatymų paketu. Turtingiausiu planetos žmogumi laikomas E. Muskas buvo didžiausias D. Trumpo rėmėjas per 2024-ųjų rinkimų kampaniją ir iš pradžių beveik nuolat buvo matomas šalia naujai išrinkto prezidento.
Birželis
3 d. Pietų Korėjoje prezidento rinkimus laimėjo Lee Jae-myungas (Li Džemjungas), nugalėjęs konservatyvųjį varžovą Kim Moon-soo (Kim Munsu). Jo kadencija prasidėjo iškart – birželio 4-ąją. Naujasis Pietų Korėjos prezidentas pažadėjo tęsti dialogą ir gerinti ryšius su Pchenjanu.
7 d. JAV prezidentas D. Trumpas įsakė Los Andželo gatvėse dislokuoti 2 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių, Baltųjų rūmų teigimu, taip siekiant numalšinti „įstatymų nepaisymą“ dėl teisėsaugos įvykdytų imigrantų sulaikymų kilus neretai smurtiniams protestams. Apie tai pranešta po dvi dienas trukusių susirėmimų, per kuriuos federaliniai agentai pasitelkė granatas ir ašarines dujas prieš minią, pasipiktinusią dešimčių migrantų sulaikymais mieste, kuriame gyvena daug lotynų kilmės amerikiečių. Vėliau prezidentas karius pasiuntė į Vašingtoną, Memfį bei Ilinojų.
10 d. Grace, antrajame pagal dydį Austrijos mieste, per šaudynes mokykloje žuvo 10 žmonių, įskaitant užpuoliką. Tai laikytas daugiausiai gyvybių nusinešusiu išpuoliu per visą šalies istoriją po Antrojo pasaulinio karo. Užpuolikas – buvęs mokyklos mokinys, 21 metų austras, gyveno netoli Graco ir nebuvo baigęs mokslų.
10 d. Liūdnai pagarsėjęs Holivudo filmų prodiuseris Harvey Weinsteinas (Harvis Veinsteinas) per pakartotinį bylos nagrinėjimą buvo pripažintas kaltu dėl vieno iš dviejų lytinių nusikaltimų. H. Weinsteinas stojo prieš teismą dėl seksualinio priekabiavimo prie buvusios asistentės Mimi Haley (Mimi Heili) 2006-aisiais ir pradedančiosios aktorės Jessicos Mann (Džesikos Man) išžaginimo 2013-aisiais.
12 d. Indijos vakariniame Ahmadabado mieste sudužo į Londoną skridęs lėktuvas, kuriame buvo 242 žmonės, įskaitant du pilotus ir 10 keleivių salono įgulos narių. Tik vienas žmogus išgyveno, žuvo mažiausiai 279 laineryje ir ant žemės buvę žmonės.
13 d. Izraelis pradėjo plataus masto bombardavimo kampaniją Irane, kurios metu atakuoti branduoliniai objektai, žuvo aukščiausio rango kariuomenės vadai ir branduolinės srities mokslininkai. Per 12 dienų besitęsusį karą tarp Irano ir Izraelio, Teherano duomenimis, Irane per Izraelio smūgius žuvo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Į atakas Iranas Izraeliui atsakė dronų ir raketų ugnimi, per kurią žydų valstybėje, jos duomenimis, žuvo 28 žmonės. Vėliau JAV prisijungė prie Izraelio karinės kampanijos ir atakavo tris branduolinius objektus Irane: Fordo, Natanzo ir Isfahano. Iranas atsakydamas į amerikiečių smūgius atakavo JAV bazę Katare. Karas tarp Irano ir Izraelio sužlugdė balandį prasidėjusias Teherano ir Vašingtono branduolines derybas. JAV prezidentas D. Trumpas tvirtino, kad JAV smūgiai Irano branduoliniams objektams juos visiškai sunaikino, tačiau tikrieji padarytos žalos mastai nėra žinomi.
21 d. Iš kalėjimo Baltarusijoje paleistas Siarhejus Cichanouskis, vienas iš Baltarusijos opozicijos judėjimo lyderių, po to, kai jam buvo suteikta malonė. 46 metų S. Cichanouskis kalėjime praleido daugiau nei penkerius metus. Jis planavo per 2020 metų rugpjūčio rinkimus varžytis su Baltarusijos lyderiu A. Lukašenka dėl prezidento posto, tačiau likus kelioms savaitėms iki balsavimo buvo suimtas. Jo vietą rinkimuose užėmė jo žmona Sviatlana, kuri politikoje tuomet buvo naujokė. Visgi jos vyras teigė, kad ji lieka baltarusių opozicijos lydere.
25 d. NATO lyderiai viršūnių susitikime Hagoje įsipareigojo iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), patvirtino tvirtą įsipareigojimą kolektyvinei gynybai bei ilgalaikę paramą Ukrainai. Lyderiai gynybos išlaidų didinimą vadino istoriniu. Hagoje taip pat įvyko V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas.
28 d. Budapešte įvyko didžiausias Vengrijos istorijoje „Pride“ paradas, nepaisant premjero V. Orbano draudimo. Organizatorių skaičiavimais, 30-osiose eitynėse Vengrijos sostinėje dalyvavo iki 200 tūkst. žmonių. V. Orbano valdančioji koalicija anksčiau 2025-aisiais pakeitė įstatymus ir konstituciją, kad uždraustų kasmetinę šventę, o ilgus metus stiprėjantį LGBTIQ teisių suvaržymą teisina „vaikų apsauga“.
Liepa
2 d. Muzikos magnatas Seanas Combsas (Šonas Kombsas) pravarde „Diddy“, buvo pripažintas nekaltu dėl reketo ir prekybos žmonėmis, tačiau po septynias savaites trukusio rezonansinio teismo proceso Niujorke buvo nuteistas dėl prostitucijos – ne tokio sunkaus kaltinimo. Spalį jam paskirta daugiau nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
4 d. JAV Teksaso valstijoje įvyko mirtinas potvynis, smarkiai pakilus Gvadalupės upės vandens lygiui. Dėl to žuvo mažiausiai 135 žmonės.
8 d. ES finansų ministrai suteikė galutinį leidimą Bulgarijai nuo 2026-ųjų sausio 1-osios įsivesti eurą. Anksčiau šiais metais šalyje vyko protestai, siekiant išlaikyti Bulgarijos levą. Tačiau kampanijose buvo pasinaudota visuomenės baime dėl kainų augimo ir neigiamu daugumos gyventojų požiūriu į eurą. Šalininkai tvirtina, kad euro įvedimas sustiprins ne tik Bulgarijos ekonomiką, bet ir šalies ryšius su Vakarais bei geriau apsaugos valstybę nuo Rusijos įtakos.
10 d. Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) laimėjo Europos Parlamento (EP) balsavimą dėl pasitikėjimo. Balsavimą dėl nepasitikėjimo inicijavo Rumunijos kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjas Gheorghe Piperea (Georgė Piperia), kuris kaltino U. von der Leyen neskaidrumu dėl tekstinių žinučių, kurias ji siuntė farmacijos milžino „Pfizer“ vadovui derantis dėl COVID-19 vakcinų.
11 d. Italijos sostinėje baigėsi dvi dienas trukusi ketvirtoji Ukrainos atstatymo konferencija, kurioje dalyvavo 100 oficialių delegacijų ir 40 tarptautinių organizacijų bei plėtros bankų. Pasak ukrainiečių pareigūnų, tai buvo veiksmingiausia konferencija iš visų, kurios iki šiol buvo surengtos Ukrainos atstatymui skatinti. Konferencijoje Ukrainos gynybai stiprinti skirta dešimtys milijardų eurų ir sudaryta daugiau kaip 200 tarptautinių sandorių, kurių bendra vertė siekia 10 mlrd. eurų.
15 d. D. Trumpas ir NATO generalinis sekretorius M. Rutte pristatė susitarimą, pagal kurį Aljansas iš Jungtinių Valstijų pirks ginklų, įskaitant priešraketinių sistemų „Patriot“ baterijas, ir perduos juos Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija. Susitarimu siekiama sumažinti ilgalaikį D. Trumpo nepasitenkinimą, kad Jungtinės Valstijos už pagalbą Ukrainai moka daugiau nei Kyjivo sąjungininkės Europoje ir NATO.
17 d. Ukrainos parlamentas patvirtino naująją Julijos Svyrydenko vyriausybę. Ministro pirmininko kėdėje ji pakeitė Denysą Šmyhalį, dirbusį nuo 2020-ųjų. Pastarajam pavesta vadovauti Gynybos ministerijai. Prezidentas ėmėsi pertvarkų ministrų kabinete, siekdamas įkvėpti karo išvargintą tautą ir paskatinti vidaus ginklų gamybą, ketvirtus metus tęsiantis Rusijos invazijai.
22 d. Mirė legendinis sunkiojo metalo grupės „Black Sabbath“ lyderis Ozzy Osbourne'as (Ozis Ozbornas). Jam buvo 76 metai. Muzikantas, kuriam 2019 metais buvo diagnozuota Parkinsono liga, mirė praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms po atsisveikinimo koncerto gimtajame Birmingamo mieste Anglijoje. Liepos 30 dieną Birmingame tūkstančiai gerbėjų atidavė jam paskutinę pagarbą.
23 d. Stambule prasidėjo dar vienas Rusijos ir Ukrainos taikos derybų ratas. Rusija ir Ukraina per šias derybas susitarė apsikeisti po 1,2 tūkst. karo belaisvių, pranešė rusų derybininkas. Maskva pasiūlė Kyjivui 24–48 valandų trukmės paliaubas. Kyjivo derybininkai savo ruožtu pasiūlė surengti tiesioginį Ukrainos prezidento V. Zelenskio ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino susitikimą.
23 d. Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiosios instancijos teismas klimato kaitą pavadino „neatidėliotina ir egzistencine grėsme“ ir priėmė svarbų sprendimą dėl šalių teisinių įsipareigojimų užkirsti jai kelią. Jame išdėstyti teisiniai sprendimai, kurių šalys turi imtis, kad užkirstų kelią klimato kaitai. Tai didžiausia kada nors Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) nagrinėta byla. Ekspertai teigia, kad teisėjų nuomonė gali pakeisti teisingumą klimato srityje ir padaryti didelę įtaką įstatymams visame pasaulyje.
24 d. Teritorinis ginčas tarp Kambodžos ir Tailando peraugo į tiesioginę ginkluotą konfrontaciją palei abiejų šalių sieną. Nors keliomis dienomis vėliau jos susitarė dėl besąlyginių paliaubų, karo veiksmai atsinaujino gruodžio mėnesį. Žuvo dešimtys žmonių, o daugiau kaip milijonas buvo priversti palikti namus. Konfliktas kilo dėl teritorinio ginčo dėl kolonijinių laikų demarkacijos jų 800 km ilgio sienoje ir senovinių šventyklų griuvėsių, esančių pasienyje.
29 d. Per Rusijos atakas Ukrainos Zaporižios, Charkivo, Dnipropetrovsko srityse žuvo mažiausiai 25 žmonės, tarp jų – nėščia moteris ir keliolika kalinių. Antskrydžiai surengti netrukus po to, kai JAV prezidentas D. Trumpas nustatė naują 10–12 dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti.
31 d. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasirašė įstatymo projektą, kuriuo pakeičiamas teisės aktas, apribojęs kovos su korupcija institucijų įgaliojimus. Ankstesnis įstatymas, prastumtas keliomis savaitėmis anksčiau, Ukrainos nacionalinį antikorupcijos biurą (NABU) ir Specialiąją antikorupcinę prokuratūrą (SAP) buvo padaręs tiesiogiai pavaldžiais generaliniam prokurorui, kurį skiria prezidentas. Kritikai išėjo į gatves protestuoti, baimindamiesi, kad tas žingsnis prezidentui galėjo palengvinti kišimąsi į korupcijos tyrimus.
Rugpjūtis
7 d. Dešimtims valstybių įsigaliojo didesni Jungtinių Valstijų muitai, drebinantys pasaulio prekybos tvarką. Liepą įsigaliojus D. Trumpo pasirašytam vykdomajam įsakui, padidinti JAV muitai siekia nuo 10 iki 41 procento įvairiems prekybos partneriams, įskaitant ekonomikas, su kuriomis sudaryti susitarimai, leidžiantys išvengti didesnių muitų, pavyzdžiui, ES ir Japoniją.
9 d. Armėnija ir Azerbaidžanas įsipareigojo užtikrinti ilgalaikę taiką po dešimtmečius trukusių konfliktų, pareiškė D. Trumpas, priimdamas Pietų Kaukazo lyderius Baltuosiuose rūmuose surengtai pasirašymo ceremonijai. Armėnija ir Azerbaidžanas „įsipareigoja amžinai nutraukti visus karo veiksmus, atverti prekybą, keliones ir diplomatinius santykius bei gerbti viena kitos suverenumą ir teritorinį vientisumą“, sakė D. Trumpas renginio metu. Tačiau smulkesni susitarimo tarp ilgamečių priešininkių punktai liko neaiškūs.
15 d. D. Trumpas ir V. Putinas Aliaskoje surengė derybas dėl 2022 metais Maskvos pradėto niokojančio karo Ukrainoje užbaigimo. Tai pirmosios pareigas einančių JAV ir Rusijos prezidentų derybos nuo 2021 metų ir vyko D. Trumpui bandant tarpininkauti, kad baigtųsi beveik pusketvirtų metų trunkantis Rusijos puolimas Ukrainoje. Tačiau JAV ir Rusijos prezidentai vykusiame susitikime nepasiekė jokio akivaizdaus proveržio karo Ukrainoje klausimu: nors atkreipė dėmesį į sutarimo sritis ir atnaujino draugystę, tačiau nenuskambėjo jokių naujienų apie paliaubas.
16 d. Pakistano šiaurėje smarkios musoninės liūtys, sukėlusios staigius potvynius, per kelias paras nusinešė mažiausiai 350 žmonių gyvybes.
17 d. Šimtai tūkstančių demonstrantų išėjo į gatves visame Izraelyje, reikalaudami nutraukti karą Gazos Ruože ir susitarti dėl įkaitų, kuriuos vis dar laikė islamistų kovotojai, paleidimo. Po poros savaičių įvyko dar vienas didelis protestas, buvo blokuojami keliai.
18 d. JAV prezidentas D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė V. Zelenskį, kurį į Vašingtoną atlydėjo JK, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Suomijos, EK ir NATO lyderiai. Su Ukrainos prezidentu ir Europos lyderiais susitikęs D. Trumpas, atrodo, pakeitė nuomonę dėl paliaubų Ukrainoje būtinybės, teigdamas, kad „akivaizdu, jog visiems mums labiau tiktų neatidėliotinos paliaubos, kol dirbsime dėl ilgalaikės taikos“. D. Trumpas taip pat pareiškė, kad Vašingtonas dalyvaus teikiant saugumo garantijas Ukrainai, kurios būtų taikos susitarimo dėl karo šalyje nutraukimo dalis.
22 d. Jungtinės Tautos (JT) oficialiai paskelbė badą Gazos mieste ir aplink jį, o ekspertai pareiškė, kad 500 tūkst. žmonių susiduria su katastrofišku badu. Tai pirmas kartas, kai Artimuosiuose Rytuose skelbiamas badas. Aukščiausio rango JT pareigūnai dėl to kaltino Izraelį ir teigė, kad jis „sistemingai trukdo“ teikti pagalbą į karo nuniokotą Gazos Ruožą. Izraelis šią ataskaitą pavadino sufabrikuota.
28 d. Per masinį Rusijos išpuolį prieš Kyjivą žuvo mažiausiai 25 žmonės, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti. Rusija į Ukrainą paleido apie 600 dronų ir per 30 raketų. Per šią ataką taip pat buvo apgadintas ES diplomatinės atstovybės bei Britų tarybos pastatai mieste.
30 d. JAV apeliacinis teismas nusprendė, kad daugelis D. Trumpo muitų pasaulio šalims yra neteisėti, bet leido kol kas juos taikyti, suteikdamas prezidentui laiko kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą. Apeliacinis teismas patvirtino žemesnės instancijos teismo išvadą, kad D. Trumpas viršijo savo įgaliojimus, kai pasinaudodamas ypatingiems atvejams skirtomis galiomis įvedė plačius muitus.
30 d. Ukrainos vakaruose esančiame Lvive buvo nušautas ukrainiečių įstatymų leidėjas, buvęs parlamento pirmininkas Andrijus Parubijus. Jo nužudymu kaltinamas vyras prisipažino įvykdęs žmogžudystę, tačiau neigė dirbęs Rusijai ir apibūdino išpuolį kaip asmeninio keršto aktą.
Rugsėjis
1 d. Afganistaną supurčius 6 balų stiprumo žemės drebėjimui, žuvo 2,2 tūkst. žmonių, dar apie 4 tūkst. buvo sužeisti. Dėl Talibano sugrįžimo į valdžią nutrūko didelė dalis užsienio paramos, o tai tik silpnina šios skurdžios šalies pajėgumus veiksmingai reaguoti į gamtines katastrofas.
2 d. JAV prezidentas D. Trumpas pranešė, kad amerikiečių pajėgos smogė laivui, plaukusiam į Jungtines Valstijas ir esą gabenusiam narkotikus. Žuvo 11 žmonių. Vašingtonas stiprina spaudimo kampaniją prieš Venesuelos kairiųjų pažiūrų prezidentą Nicolas Maduro (Nikolą Madurą), kuris apkaltino D. Trumpą siekiu jo šalyje pakeisti režimą. Nuo rugsėjo JAV pajėgos surengė daugybę smūgių Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, taikydamosi į, Vašingtono teigimu, narkotikų kontrabandos laivus. Tarptautinės teisės ekspertai ir teisių gynimo grupės teigia, kad šie smūgiai greičiausiai yra neteisminiai nužudymai, o Vašingtonas šį kaltinimą neigia.
3 d. Vienoje populiariausių turistinių vietų Portugalijos sostinėje nuo bėgių nuvažiavus Lisabonos funikulieriui ir įsirėžus į pastatą, žuvo mažiausiai 16, sužeista apie 20 žmonių. Oficialus nelaimės tyrimas atskleidė, kad incidentą nulėmė nutrūkęs lynas.
4 d. Eidamas 92-uosius mirė italų mados legenda Giorgio Armani (Džordžijas Armanis), žvaigždžių dizaineris ir vienas žinomiausių mados pasaulio veikėjų.
6 d. Venecijos kino festivalyje „Auksinis liūtas“ atiteko Jimo Jarmuscho (Džimo Džarmušo) filmui „Tėvas motina sesuo brolis“ (Father Mother Sister Brother). Be to, festivalio metu tūkstančiai žmonių protestavo prieš Izraelio karą Gazos Ruože, siekdami dėmesį nuo kino dramų atkreipti į realaus pasaulio traumas.
9 d. Nepale po didelių protestų prieš vyriausybės draudimą naudoti socialinius tinklus ir prieš korupciją atsistatydino ministras pirmininkas. Šie antikorupciniai protestai ir demonstracijos dar vadinami „Z kartos protestais“. Po kruvinų represijų demonstrantai atakavo vyriausybės pastatus, politikų rezidencijas, prekybos centrus ir kitus pastatus. Žuvo mažiausiai septynios dešimtys žmonių. Galiausiai laikinąja premjere tapo buvusi Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Sushila Karki (Sušila Karki), pirmoji moteris šiame poste.
9 d. Pasitraukus vos devynis mėnesius dirbusiam ministrui pirmininkui Francois Bayrou (Fransua Bairu), E. Macronas į jo vietą paskyrė Sebastieną Lecornu (Sebastjeną Lekorniu). Spalio pradžioje jis pristatė savo kabinetą, tačiau kitą dieną atsistatydino. Opozicijos lyderiai reikalavo, kad E. Macronas atsistatydintų pats arba surengtų pirmalaikius rinkimus. Tačiau prezidentas paprašė S. Lecornu vadovauti „paskutinėms deryboms“ su kitomis partijomis, siekiant nustatyti, ar vis dar įmanoma sudaryti stabilią vyriausybę, o vėliau vėl paskyrė jį ministru pirmininku.
10 d. Lenkijos kariuomenė pareiškė, kad naktį į rugsėjo 10-ąją apie 20 rusų dronų pažeidė šalies oro erdvę, kai Maskva vykdė didelio masto ataką prieš Ukrainą. Dėl šio incidento, kurį Varšuva pavadino provokacija, Lenkija ir jos NATO sąjungininkės pakėlė savo aviaciją ir numušė kelis dronus, kurie pripažinti kėlusiais potencialią grėsmę. Po incidento NATO pranešė, kad sustiprins savo rytinio flango gynybą, siekiant padėti atremti Maskvos keliamą grėsmę.
10 d. JAV Jutos valstijoje nušautas dešiniųjų pažiūrų jaunimo aktyvistas ir nuomonės formuotojas Charlie Kirkas (Čarlis Kirkas), uolus prezidento D. Trumpo palaikytojas. Tai sukėlė konservatorių nepasitenkinimo bangą ir prezidento grasinimus susidoroti su „radikaliaisiais kairiaisiais“. Po didelio masto paieškos nužudymu įtariamas Tyleris Robinsonas (Taileris Robinsonas) buvo suimtas kitą dieną po žmogžudystės. Jam gresia mirties bausmė.
11 d. Iš Baltarusijos buvo paleisti 52 politiniai kaliniai, tarp jų ir šeši Lietuvos piliečiai. Tiesa, ne visi išlaisvintieji paliko Baltarusiją, vienas baltarusių opozicijos lyderių Mykola Statkevičius pasienyje atsisakė išvykti ir dingo. Pranešta, kad derybose dėl kalinių paleidimo tiesiogiai dalyvavo JAV prezidentas D. Trumpas. Nors tvirtinta, kad jų išlaisvinimas nėra vykdomas mainais už Vakarų sankcijų Baltarusijai panaikinimą, JAV panaikino sankcijas baltarusių oro bendrovei „Belavia“.
12 d. Rusija ir Baltarusija pradėjo karines pratybas „Zapad“. NATO rytinės narės dėl „Zapad“ padidino budrumo lygį, ypač po to, kai Lenkijoje buvo numušti Rusijos dronai ir tai Varšuvą paskatino laikinai uždaryti sieną su Baltarusija.
13 d. Londone kilo susirėmimai, o policija sulaikė 25 asmenis, kai iki 150 tūkst. žmonių susirinko į vieną didžiausių kada nors JK vykusių kraštutinių dešiniųjų protestų, kurį organizavo aktyvistas Tommy Robinsonas (Tomis Robinsonas). Tuo pat metu apie 5 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse „Pasipriešink rasizmui“, kurios prasidėjo maždaug už pusantro kilometro į šiaurę. Apie 1 tūkst. policininkų buvo dislokuoti tam, kad atskirtų abi grupes.
17 d. JAV tinklas ABC paskelbė, kad Jimmy Kimmelio (Džimio Kimelio) vėlyvo vakaro pokalbių laida nutraukiama, praėjus kelioms valandoms po to, kai vyriausybė pagrasino atšaukti transliavimo licencijas dėl vedėjo komentarų apie Ch. Kirko nužudymą. Kritikai šį žingsnį įvertino kaip vyriausybės cenzūrą. Po savaitės pertraukos jo laida grįžo į eterį, o D. Trumpas dėl to liejo pyktį.
19 d. Trys Rusijos naikintuvai MiG-31 pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos ir ten išbuvo 12 minučių. Talinas sako, kad Rusijos pilotai ignoravo į pažeidimą reagavusius NATO naikintuvus. Estija pasmerkė tokį Kremliaus pajėgų elgesį ir paprašė surengti konsultacijas pagal NATO 4-ąjį straipsnį. Maskva neigia pažeidusi Baltijos šalies oro erdvę.
21 d. JK, Australija, Kanada ir Portugalija pareiškė, kad nuo šiol oficialiai pripažįsta Palestinos valstybę. Keliomis dienomis vėliau tai padarė ir Prancūzija ir kelios kitos valstybės. Tai lūžio taškas palestiniečiams ir jų dešimtmečius puoselėjamoms ambicijoms sukurti valstybę. Izraelis piktai sureagavo į šių valstybių sprendimą, o ministras pirmininkas B. Netanyahu pareiškė, kad Palestinos valstybės niekada nebus.
24 d. Aktyvistai iš flotilės, kuri siekė pralaužti Izraelio vykdomą Gazos Ruožo blokadą, pranešė, kad kai kurie iš jų laivų, plaukusių į pietus nuo Graikijos, naktį buvo atakuoti dronų. „Global Sumud Flotilla“, kurią sudarė dešimtys laivų iš kelių šalių, gabeno simbolinį kiekį humanitarinės pagalbos, įskaitant maistą ir vaistus, Gazos Ruožo palestiniečiams. Tačiau Izraelis perėmė šiuos laivus, o aktyvistus deportavo. Tarp jų – ir švedų aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg).
25 d. Paryžiaus teismas penkeriems metams kalėjimo nuteisė buvusį prancūzų prezidentą Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) dėl nusikalstamo sąmokslo, susijusio su kaltinimais, kad jis, 2007 metais kandidatuodamas į prezidentus, priėmė neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą iš dabar jau mirusio Libijos diktatoriaus Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio). Buvęs prezidentas kalėjime praleido daugiau nei dvi savaites, bet buvo paleistas, kol bus išnagrinėtas skundas. Anksčiau jis jau buvo nuteistas dviejose kitose bylose. Vienoje iš jų jam buvo skirtas namų areštas ir uždėta elektroninė apykojė, kuri po kelių mėnesių buvo nuimta.
28 d. Moldovoje vyko parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo valdančioji proeuropietiška partija. Šie rinkimai buvo laikomi labai svarbiais nedidelei šaliai, siekiančiai tęsti ES integracijos siekį, pradėtą po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Rusija buvo kaltinama bandymu kištis į balsavimą, ji pati šiuos kaltinimus atmetė.
Spalis
1 d. JAV įstatymų leidėjams ir prezidentui D. Trumpui nepavykus rasti išeities iš aklavietės dėl biudžeto, vyriausybė sustabdė veiklą. Lapkritį Kongresas balsavo už ilgiausio istorijoje vyriausybės uždarymo nutraukimą, leisdamas vėl atidaryti federalines agentūras po 43 dienas trukusio sustabdymo, kuris paralyžiavo Vašingtoną ir paliko šimtus tūkstančių darbuotojų be atlyginimų. Tai buvo ilgiausias per visą Jungtinių Valstijų istoriją vyriausybės uždarymas.
1 d. Mirė garsi britų gamtosaugininkė, primatų tyrinėtoja Jane Goodall (Džein Gudal), kuri transformavo šimpanzių tyrimus ir tapo viena autoritetingiausių gamtosaugininkų pasaulyje. Jai buvo 91 metai.
4 d. Japonijos valdančioji Liberalų demokratų partija (LDP) savo naująja lydere išrinko ultrakonservatyvių pažiūrų Sanae Takaichi (Sanaję Taikači). Ji galiausiai tapo pirmąja moterimi Japonijos premjero poste. Tarp daugybės iššūkių jai – Japonijos gyventojų skaičiaus mažėjimo sustabdymas ir postūmis smunkančiai ekonomikai.
6 d. Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta trims mokslininkams už atradimus, susijusius su periferine imunine tolerancija, kuri neleidžia imuninei sistemai pakenkti organizmui.. Premiją pasidalino amerikiečiai Mary E. Brunkow (Meri E. Brankau), Fredas Ramsdellas (Fredas Ramsdelas) ir japonas Shimonas Sakaguchi (Šimonas Sakagučis).
7 d. Nobelio fizikos premija paskirta JAV dirbantiems amerikiečiams Johnui Clarke'ui (Džonui Klarkui) ir Johnui M. Martinisui (Džonui M. Martinisui) bei prancūzų kilmės mokslininkui Micheliui H. Devore (Mišeliui H. Devorė) už makroskopinio kvantinės mechanikos tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėje atradimą.
8 d. Nobelio chemijos premija paskirta japonui Susumu Kitagawai (Susumu Kitagavai), australui Richardui Robsonui (Ričardui Robsonui) ir Omarui M. Yaghi (Omarui M. Jagiui) iš JAV už metalų ir organinių junginių struktūrų sukūrimą.
9 d. Nobelio literatūros premija buvo paskirta vengrui Laszlo Krasznahorkai (Laslui Krasnahorkajui) „už įtaigią ir vizionierišką kūrybą, kuri apokaliptinio teroro įkarštyje dar kartą patvirtina meno galią“.
9 d. Izraelis ir islamistų grupuotė „Hamas“ sudarė susitarimą dėl paliaubų Gazos Ruože, kuriam tarpininkavo Vašingtonas ir jo sąjungininkai regione. Pirmasis šio plano etapas numato paliaubas Gazos Ruože ir likusių įkaitų paleidimą. Antruoju paliaubų plano etapu Izraelis turėtų pasitraukti iš savo pozicijų Gazos Ruože, šią palestiniečių teritoriją vietoj „Hamas“ valdytų laikinoji valdžia, būtų dislokuotos tarptautinės stabilizavimo pajėgos. Derybos vyko antrųjų „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį metinių fone. Per tą ataką žuvo 1 219 žmonių, daugiausia civilių. Islamistai taip pat paėmė 251 įkaitą. Iki šiol visi įkaitai buvo grąžinti pagal susitarimą, išskyrus vieno Izraelio karininko kūną. Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 70 tūkst. žmonių. Paliaubos išlieka trapios, nes abi pusės praneša apie pažeidimus, o tarpininkai baiminasi, kad ir Izraelis, ir „Hamas“ vilkina procesą.
9 d. Kilo Afganistano ir Pakistano konfliktas, kai sprogimai supurtė Kabulą ir pietrytinę Paktikos provinciją. Afganistano Talibano vyriausybė dėl to apkaltino Pakistaną. Tada Afganistano Talibano pajėgos užpuolė Pakistano pasienio postus, pavadindamos tai „atsakomuoju veiksmu“. Nuo to laiko įvyko daugybė apšaudymų ir incidentų, per kuriuos abiejose sienos pusėse žuvo dešimtys žmonių. Tolesnėmis savaitėmis abi šalys sutarė dėl paliaubų, bet vėliau būta paaštrėjimų.
10 d. Nobelio taikos premija atiteko Venesuelos politikei, opozicijos lyderei Mariai Corinai Machado (Mariai Korinai Mačado). Premija demokratijos aktyvistei paskirta už „jos nenuilstamą darbą propaguojant demokratines teises Venesuelos žmonėms ir už jos kovą siekiant teisingos ir taikios pereigos nuo diktatūros prie demokratijos“. Gruodį ji pirmąkart per 11 mėnesių pasirodė viešumoje Norvegijoje, o iki tol slapstėsi. Į Oslą ji atvyko pernelyg vėlai, kad pati galėtų dalyvauti Nobelio premijos įteikimo ceremonijoje. Apdovanojimą atsiėmė jos dukra.
18 d. Britų princas Andrew (Endrius), pasirodžius naujiems pranešimams apie jo ryšius su liūdnai pagarsėjusiu JAV finansininku Jeffrey Epsteinu (Džefriu Epsteinu) ir spaudžiant broliui, JK karaliui Charlesui III (Karoliui III), atsisakė Jorko kunigaikščio titulo. Vėliau buvo panaikinti visi likę jo karališkieji titulai ir apdovanojimai.
19 d. Keturių žmonių gauja vidury baltos dienos įsiveržė į Luvrą ir per septynias minutes pavogė brangių juvelyrinių dirbinių, o po to pabėgo motoroleriais. Bėgdami jie pametė deimantais ir smaragdais nusagstytą karūną, tačiau sugebėjo pavogti aštuonis kitus dirbinius, tarp jų – smaragdų ir deimantų vėrinį, kurį Napoleonas Bonapartas padovanojo savo žmonai, imperatorienei Marijai Luizai. Brangenybių vertė siekia apie 102 mln. JAV dolerių (88,3 mln. eurų). Pavogtos brangenybės vis dar nesurastos, kaltinimai kol kas pateikti penkiems įtariamiesiems.
23 d. ES paskelbė 19-ąjį sankcijų paketą Maskvai dėl karo Ukrainoje, o pokalbiais su Kremliaus šeimininku nepasitenkinimą išreiškęs JAV prezidentas D. Trumpas įvedė sankcijas, nukreiptas prieš dvi didžiausias Rusijos naftos bendroves.
24 d. Airijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose pergalę šventė nepriklausoma kairiųjų pažiūrų politikė Catherine Connolly (Ketrin Konoli). Pareigas ji pradėjo eiti lapkritį. Kai kurie apžvalgininkai prognozuoja, kad charizmatiškos prieš isteblišmentą nusiteikusios politikės ryžtingos kairiosios pažiūros į užsienio politiką, socialinį teisingumą ir būsto klausimus gali sukelti trintį su vyriausybe.
29 d. Rumunija pranešė, kad Jungtinės Valstijos informavo ją ir jos sąjungininkes, jog Vašingtonas ketina sumažinti savo karių, dislokuotų rytiniame NATO flange, gretas. Tuo metu Aljansas pabrėžė, kad čia nėra nieko neįprasta. Jungtinės Valstijos patikino, kad šis žingsnis nereiškia amerikiečių pasitraukimo iš Europos.
29 d. Nyderlanduose vyko pirmalaikiai rinkimai, juos nedideliu skirtumu aplenkusi kraštutinius dešiniuosius laimėjo centristinė partija D66. Jos lyderis Robas Jettenas (Robas Jetenas) pripažino, kad bus sunku suformuoti veiksmingą vyriausybę. Pagal Nyderlandų politinę sistemą nė viena partija negauna pakankamai vietų 150 narių parlamente, kad galėtų valdyti viena, todėl kompromisas ir derybos yra labai svarbu.
Lapkritis
3 d. Būdamas 84 metų mirė buvęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney (Dikas Čeinis). Buvęs kongresmenas ir gynybos sekretorius D. Cheney mirė dėl plaučių uždegimo ir širdies bei kraujagyslių ligų komplikacijų, teigiama jo šeimos pareiškime. D. Cheney buvo 46-asis viceprezidentas, dirbęs respublikonų prezidento George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) kadencijos laikotarpiu nuo 2001 iki 2009 metų.
4 d. Niujorko gyventojai savo naujuoju meru išrinko jaunąjį kairiųjų pažiūrų Zohraną Mamdani, o demokratai laimėjo dvejose svarbiose valstijose gubernatorių rinkimuose. Z. Mamdani pergalę pasiekė po aršių verslo elito, konservatyvios žiniasklaidos komentatorių ir paties D. Trumpo išpuolių prieš jo politiką ir musulmonišką kilmę. JAV prezidentas po jo pergalės pareiškė, kad Jungtinės Valstijos prarado „suverenitetą“. Nepaisant priešingų lūkesčių, lapkričio pabaigoje įvykęs D. Trumpo ir Z. Mamdani susitikimas Ovaliajame kabinete buvo draugiškas ir ramus. Z. Mamdani pareigas pradės eiti sausio 1 dieną.
9 d. JK televizijos korporacijos BBC generalinis direktorius Timas Davie (Timas Deivis) paskelbė apie atsistatydinimą po ginčo dėl dokumentinio filmo apie JAV prezidentą D. Trumpą montažo. Taip pat atsistatydino transliuotojo naujienų vadovė Deborah Turness (Debora Ternes). Nors transliuotojas atsiprašė, Donaldas Trumpas gruodį padavė BBC į teismą, reikalaudamas mažiausiai 10 mlrd. dolerių kompensacijos. BBC žadėjo gintis.
12 d. Atsistatydino Ukrainos energetikos ministrė Svitlana Hrynčuk ir teisingumo ministras Hermanas Haluščenka, V. Zelenskiui paraginus juos žengti šį žingsnį dėl didelio masto korupcijos schemos šalies energetikos sektoriuje. H. Haluščenka figūruoja tyrime dėl vieno iš pagrindinių V. Zelenskio sąjungininkų, kaltinamo organizavus 100 mln. dolerių (86,39 mln. eurų) vertės korupcijos schemą energetikos sektoriuje.
13 d. ES finansų ministrai susitarė panaikinti visame bloke taikomą muitų lengvatą mažos vertės siuntoms iš Kinijos platformų, tokių kaip „Temu“ ir „Shein“. Gruodį nuspręsta, kad nuo kitų metų liepos 1 dienos visoms į bloką importuojamoms mažos vertės siuntoms iš Kinijos platformų bus taikomas trijų eurų mokestis.
19 d. D. Trumpas pasirašė teisės aktą, kuriuo reikalaujama paviešinti vyriausybės dokumentus apie nuteistą seksualinį nusikaltėlį Jeffrey Epsteiną (Džefrį Epsteiną). Vidiniai šaltiniai įspėja, kad net ir prezidentui pasirašius įstatymą, jo administracija gali pasinaudoti redagavimu, procedūriniais vilkinimais ar užsitęsusiais federaliniais tyrimais, kad sensacingos detalės nepatektų į viešumą. Gruodį šie dokumentai pradėti skelbti, tačiau daug jų yra smarkiai cenzūruoti.
20 d. Jungtinės Valstijos pateikė Ukrainai naują taikos planą, kuriame numatyta, kad Kyjivas galėtų padaryti dideles nuolaidas jį užpuolusiai Rusijai, jei nori karo pabaigos. Daugelio nuomone, šis JAV taikos pasiūlymas atitinka ankstesnius Maskvos reikalavimus ir peržengia Ukrainos raudonas linijas. Vėliau buvo paskelbta, kad šis planas atnaujintas, vyko derybos. V. Zelenskis pareiškė neišduosiantis Ukrainos ir pasiūlysiantis alternatyvų JAV planui dėl karo užbaigimo.
25 d. Brazilijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad buvusio prezidento Jairo Bolsonaro (Žairo Bolsonaru) nuosprendis dėl perversmo yra galutinis ir daugiau apeliacijų nebegalima pateikti, taip atverdamas kelią jam pradėti atlikti 27 metų laisvės atėmimo bausmę.
25 d. Aukščiausios instancijos ES teismas nusprendė, kad Bendrijos narės privalo pripažinti kitose valstybėse narėse įregistruotas tos pačios lyties asmenų santuokas.
26 d. Honkonge daugiabučių komplekse kilo gaisras, nusinešęs mažiausiai 161 gyvybę. Miesto vadovas pranešė, kad kai kurie išoriniai pastolių tinklai šiame pastatų komplekse neatitiko atsparumo ugniai standartų. Sulaikyta keliolika žmonių.
27 d. Popiežius Leonas XIV atskrido į Turkiją pradėti pirmosios savo popiežiškosios užsienio kelionės. Iš Turkijos, kur viešėjo keturias dienas, Leonas XIV išvyko į Libaną.
28 d. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu. Nepaisydamas ES pozicijos, jis pažadėjo ir toliau pirkti rusišką naftą. Savo ruožtu V. Putinas gyrė Vengrijos ministro pirmininko „subalansuotą poziciją“ Ukrainos atžvilgiu.
28 d. Ukrainos kovos su korupcija agentūros pranešė atliekančios kratas prezidento V. Zelenskio administracijos vadovo Andrijaus Jermako biuruose. Netrukus po to A. Jermakas paliko savo pareigas. A. Jermako oponentai teigia, esą jis naudojosi tarnyba, kad užkulisiuose kauptų galią ir įtaką, sprendė, kas galės susitikti su prezidentu ir ignoravo kritiškus balsus.
Gruodis
2 d. Aukščiausio rango JAV derybininkai, siekiantys užbaigti karą Ukrainoje, susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kremlius pareiškė, kad po kelias valandas trukusių derybų su JAV pasiuntiniais S. Witkoffu ir D. Trumpo žentu Jaredu Kushneriu (Džaredu Kušneriu) kol kas nepasiektas kompromisas dėl pagrindinio klausimo – okupuotų Ukrainos teritorijų. Europa iš esmės liko D. Trumpo siekio nutraukti karą nuošalyje.
4 d. Nyderlandai, Ispanija ir Airija pranešė, kad boikotuos 2026 metų „Euroviziją“, organizatoriams leidus dalyvauti Izraeliui. Izraeliui bus leista dalyvauti 2026 metų „Eurovizijos“ dainų konkurse, nusprendė organizatoriai, paskelbę virtinę priemonių, skirtų reaguoti į kritiką dėl šalies dalyvavimo.
5 d. D. Trumpo administracija ilgai lauktoje naujoje strategijoje teigė, kad Jungtinės Valstijos nuo savo pasaulinio vaidmens pereis prie didesnio dėmesio Lotynų Amerikai ir kovai su migracija. Nacionalinio saugumo dokumentas, skirtas įtvirtinti JAV prezidento šūkį „Pirmiausiai – Amerika“, rodo staigų perorientavimą nuo ilgalaikių JAV raginimų sutelkti dėmesį į Aziją, nors jame Kinija vis dar įvardijama kaip pagrindinė konkurentė.
9 d. Australijoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis socialiniais tinklais. Australija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, priėmusia tokias griežtas priemones. Populiariausios socialinių tinklų platformos, tokios kaip „YouTube“, „Instagram“ ir „TikTok“, rizikuoja susidurti su 49,5 mln. Australijos dolerių (28,12 mln. eurų) baudomis, jei nesiims deramų žingsnių draudimui įgyvendinti.
9 d. Čekijos milijardierius ir JAV prezidento D. Trumpo šalininkas Andrejus Babišas grįžo į ministro pirmininko pareigas. Būgštaujama, kad tai gali reikšti Prahos pagalbos Ukrainai nutraukimą ir potencialų santykių su ES pablogėjimą.
10 d. Britų rašytoja Sophie Kinsella (Sofi Kinzela), parašiusi didelio populiarumo sulaukusių romanų, įskaitant „Parduotuvių maniakės“ (Shopaholic) seriją, mirė būdama 55 metų. Jai buvo diagnozuotas smegenų vėžys.
11 d. Žurnalas „Time“ paskelbė „DI architektus“ 2025 metų žmogumi. Šiuos metus žurnalas įvardijo kaip metus, kai išryškėjo dirbtinio intelekto (DI) potencialas. Žurnalas sako, kad sąmoningai pasirinko žmones – „asmenis, kurie įsivaizdavo, suprojektavo ir sukūrė dirbtinį intelektą“ – o ne pačią technologiją, nors tam jau buvo precedentų.
13 d. Prestižiniame JAV Browno (Brauno) universitete šaulys nužudė du žmones ir sunkiai sužeidė dar devynis. Vyras, kuris, kaip manoma, surengė šaudynes, po kelių dienų rastas negyvas. JAV krašto saugumo departamento vadovė Kristi Noem po šio incidento nurodė sustabdyti įvairovės vizų loteriją, pareiškusi, kad ja pasinaudojo įtariamasis.
13 d. Baltarusijos valdžia pagal tarpininkaujant JAV pasiektą precedento neturintį susitarimą paleido protestų lyderę Maryją Kalesnikavą, Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį ir dar 121 politinį kalinį. Vašingtonas savo ruožtu panaikino sankcijas šalies kalio pramonei.
14 d. Du užpuolikai, tėvas ir sūnus, per žydų Chanukos šventę garsiame Sidnėjaus Bondajaus paplūdimyje nušovė 15 ir sužeidė dar dešimtis žmonių. Tai vienos didžiausių šaudynių Australijoje. Pareigūnai sako, kad išpuoliu siekta skleisti paniką tarp Australijos žydų. Vienas iš užpuolikų buvo nukautas, o kitas – suimtas. Vėliau pranešta, kad užpuolikai veikė vieni.
15 d. Honkongo prodemokratinės žiniasklaidos magnatas Jimmy Lai (Džimis Lajus) buvo pripažintas kaltu dėl trijų kaltinimų nacionaliniu saugumu, o teisių gynimo grupės šį nuosprendį pasmerkė kaip mirties nuosprendį spaudos laisvei. Prokurorai teigė, kad J. Lai vadovavo dviem sąmokslams, kuriais buvo prašoma užsienio šalių imtis veiksmų prieš Honkongą arba Kiniją, ir kaltino jį leidus medžiagą, kuri, anot jų, „kurstė nepasitenkinimą“ vyriausybe. J. Lai, kuris savo kaltės nepripažino, dabar gresia maksimali laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Jis gali apskųsti nuosprendžius.
18 d. „TikTok“ pranešė, kad su investuotojais pasirašė bendros įmonės sutartį, kuri leis bendrovei toliau vykdyti veiklą Jungtinėse Valstijose ir išvengti draudimo grėsmės dėl kinų savininkų. Kaip pranešama, naujo subjekto pagrindiniai investuotojai yra „Oracle“, „Silver Lake“ ir Abu Dabyje įsikūrusi MGX. Šie veiksmai – tai atsakas į D. Trumpo pirmtako J. Bideno priimtą įstatymą, pagal kurį „ByteDance“ buvo priversta parduoti „TikTok“ veiklą JAV arba susidurti su draudimu didžiausioje įmonės rinkoje. JAV politikos formuotojai, įskaitant D. Trumpą jo pirmosios kadencijos laikotarpiu, perspėjo, kad Kinija gali naudoti „TikTok“ amerikiečių duomenims išgauti arba daryti įtaką pasitelkdama moderniausią algoritmą. D. Trumpas atidėliojo įstatymo vykdymą priimdamas įvairius vykdomuosius įsakus, o paskutinį kartą terminą pratęsė iki sausio.
19 d. ES lyderiai pasiekė susitarimą suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą biudžeto spragoms užkaišyti, tačiau nesugebėjo susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo šioms lėšoms gauti. Skubiai ieškodami išeities, Bendrijos šalių vadovai nusprendė per ateinančius dvejus metus suteikti paskolą, garantuojamą bendru bloko biudžetu. Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen pažymėjo, kad Kyjivui paskolą reikės grąžinti tik tada, kai Maskva atlygins padarytą žalą. V. Zelenskis teigė, kad agresorės turto panaudojimas būtų buvęs teisingesnis, tačiau palankiai vertino ir alternatyvų finansavimą.
19 d. Metinėje konferencijoje Vladimiras Putinas gyrė savo pajėgų pasiekimus Ukrainoje, neprisiimdamas atsakomybės už karą ir žmonių žūtis. Maskvoje kalbėjęs V. Putinas tikino, kad jo kariuomenė sėkmingai žygiuoja „palei visą sąlyčio liniją“, o priešas esą traukiasi visomis kryptimis. Beveik ketverius metus vykstant rusų invazijai, V. Putinas taip pat pareiškė neprisiimantis jokios atsakomybės už karą ir žmonių žūtis. Jis grasino likusias Rytų Ukrainos dalis užimti jėga, jei nepavyks susitarti diplomatiškai.
22 d. Būdamas 74 metų mirė britų dainininkas Chrisas Rea (Krisas Rėja), geriausiai žinomas dėl devintojo dešimtmečio šventinio hito „Driving Home for Christmas“.
28 d. Būdama 91-erių mirė prancūzų kino legenda Brigitte Bardot (Brižit Bardo).
28 d. D. Trumpas priėmė savo rezidencijoje Floridoje „Mar a Lago“ Ukrainos vadovą V. Zelenskį ir teigė, kad derybose dėl Rusijos invazijos pabaigos buvo padaryta didelė pažanga. Ukrainos lyderis pabrėžė, kad jau dėl daug ko sutarta, bet teritorijų klausimas lieka sudėtingas. Kitą dieną jis pranešė, kad Jungtinės Valstijos siūlo Ukrainai tvirtas saugumo garantijas pratęsiamam 15 metų laikotarpiui, tačiau Kyjivas nori ilgesnio laikotarpio.
29 d. Kinija pranešė pradėjusi karines pratybas aplink Taivaną, kuriose, jos teigimu, imituos pagrindinių salos uostų blokadą. Jėgos demonstravimas prasidėjo po to, kai D. Trumpo administracija patvirtino naują svarbų ginklų paketą Taivanui.
29 d. JAV prezidentas D. Trumpas, pristatydamas vieningą frontą su Izraelio ministru pirmininku B. Netanyahu, perspėjo Iraną apie naujų smūgių galimybę ir pareiškė, kad Gazos Ruožo islamistų judėjimui „Hamas“ teks brangiai sumokėti, jei nenusiginkluos. B. Netanyahu teigė, kad jo susitikimas su D. Trumpu buvo labai produktyvus, ir paskelbė, kad Izraelis įteiks JAV lyderiui aukščiausią civilinį apdovanojimą. D. Trumpas, save vadinantis „taikos prezidentu“, nori pereiti prie kito Gazos Ruožo paliaubų etapo.
30 d. Eidama 81-uosius metus mirė buvusi Bangladešo ministrė pirmininkė Khaleda Zia (Chaleda Zija), kuri, daugelio nuomone, turėjo šansų triuškinamai laimėti kitų metų rinkimus ir vėl vadovauti šaliai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
