Užkasimo vieta buvo surasta pagal šio kaimo gyventojų parodymus.
Neeilinis radinys
Ji buvo pažymėta ant pušies kamieno išpjaustytu kryžiumi, kurį, manoma, išpjaustė palaikus užkasę kaimo žmonės.
Kartu su palaikais buvo aptiktas labai jautrus radinys – auksinis vestuvinis žiedas, kurio viduje išgraviruotas vardas ir dvi datos: „16.10.36 – 3.7.37“, trys identifikaciniai žetonai, medicininių žirklučių bei audinių fragmentai ir uniforminių sagų. Prie palaikų rasta kulkų, kurios patvirtina liudininkų informaciją, kad kareiviai buvo sušaudyti.
Šiuose kasinėjimuose dalyvavo Kultūros vertybių globos tarnybos specialistas ekshumatorius Mantas Trinkūnas, jam talkino tarnybos savanoriai Gabrielius Narušis ir Norbertas Vilkickij, o tyrimams vadovauja Kultūros vertybių globos tarnybos vadovas, archeologas, Linas Kvizikevičius.
Anot šią vietą archeologams parodžiusių kaimo gyventojų Žilvino ir Arvydo, 1944-ųjų liepą vokiečių karius čia nušovė šiose apylinkėse buvę Armijos Krajovos kareiviai ir kaimo gyventojams kūnus liepė užkasti.
Žilvinas sakė, kad apie sušaudytus ir užkastus vokiečių karius jam papasakojo šviesaus atminimo kaimynas Pranas, kurio tėvas šiuos palaikus su kitais kaimo vyrais užkasinėjo.
Dabar gyvų liudininkų kaime jau nėra.
Pasidarbavo „juodieji archeologai“
Ekshumatorius Mantas Trinkūnas papasakojo, kaip sekėsi surasti užkasimo vietą ir atlikti darbus:
„Pagal liudininkų pateiktą informaciją į Karaviškes atvykome iškelti vokiečių kareivių palaikų. Tikslią užkasimo vietą suradome pagal senas pušis. Surasti ir atidengti ketveri palaikai, kurie buvo užkasti vietinių gyventojų.
Labai džiugu, kad pavyko aptikti tris identifikacinius žetonus. Tai labai vertinga informacija vykdant paieškas, nes ant žetono rašomas dalinio, kuriame kareivis tarnavo, numeris, kareivio numeris ir kraujo grupė. Pagal rastus medicininių žirklių fragmentus ir vieną identifikacinį medicinos dalinio žetoną galima spėti, kad kariai galėjo būti medikai. Kitas žetonas priklausė pėstininkų atsargos bataliono kariui.
Deja, trečias žetonas yra pažeistas taip vadinamų „juodųjų archeologų“, kurie greičiausiai sovietmečiu šią užkasimo vietą suardė. Jie suardė, sudarkė ir dvejus palaikus. Matome, kad tik keletas centimetrų skiria jų kasinėjimus ir kitus dvejus palaikus, užtat jie yra nepažeisti. Pagal kojų ir pėdų kaulus labai gerai matyti, kad palaikai buvo suguldyti šalia vienas kito. Taip pat radome auksinį vestuvinį žiedą, uniformines sagas ir audinių fragmentus.
Žiedas taip pat šiek tiek deformuotas, galbūt „juodieji archeologai“ jo ir ieškojo, bet nerado. Ant žiedo išgraviruotas vardas ir dvi datos – turbūt viena sužadėtuvių, kita vestuvių. Manome, kad kareiviai buvo užkasti be batų. Juos įprastai pasiimdavo arba rusų kariai arba vietiniai gyventojai. Kad palaikus užkasė kaimo žmonės, liudija tai, jog žetonai neperlaužti.
Vokiečiai, kai laidodavo savo žuvusius karius, žetoną perlauždavo per pusę. Vieną pusę palikdavo prie palaikų, kitą atiduodavo į kariuomenės raštinę ir užrašydavo, kad karys žuvęs. Šie kareiviai vokiečių kariuomenės archyvuose yra kaip dingę be žinios“.
Jaučiasi atlikęs pilietinę pareigą
Jis taip pat sakė, kad ir šiuos, ir kitus palaikus atkasus lydi dvilypiai jausmai: „Apima gailestis, kad karas nusinešė tiek daug gyvybių, kad daug žmonių atgulė svetimose žemėse, užkasti nežinomose vietose. Bet tuo pačiu ir džiaugiamės, kad dar keturių karių palaikai bus perlaidoti į Vilniaus Vingio parko karių kapines ir amžinojo poilsio atguls šalia savo kovos draugų“.
Liudininkas Žilvinas sakė, kad pranešdamas apie užkastus vokiečių kareivių palaikus archeologui Linui Kvizikevičiui jaučiasi atlikęs pilietinę pareigą: „Apie kaime sušaudytus ir užkasus vokiečių kareivius jau maždaug penkiolika metų žinojau iš savo amžinatilsį kaimyno Prano.
Šį pavasarį apie tai pranešiau archeologui Linui Kvizikvičiui ir dabar štai palaikai jau surasti. Labai geras jausmas apėmė, kad jie atguls amžinojo poilsio ten, kur ir turi gulėti – kapinėse“.
Kultūros vertybių globos tarnybos specialistas ekshumatorius Mantas Trinkūnas pažymėjo, kad tyrimus dėl „juodųjų archeologų“ padaryto vandališko darbo komplikavo suardyti ir ne anatomine tvarka aptikti palaikai, todėl kasinėjimai užtruko ilgiau nei įprastai.
Autorė: Rūta Averkienė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
