Šiugždinienė karantino metu per mėnesį galimai nuvažiuodavo tūkstančius kilometrų, o pačiose ataskaitose nemažai klaidų: pavyzdžiui, nurodomas neegzistuojančios datos, tokios kaip birželio 31-oji arba rugsėjo 31-oji. Tiesa, premjerės pasitikėjimo ministrė neprarado.
Skandalas ir Vilniaus savivaldybėje dėl galimo pinigų grobstymo: politikai už valdiškus pinigus pirko kompiuterius, Ipadus, iš savęs nuomojasi automobilius.
„Viską pateikiau savo atskaitoje, labai atvirai, skaidriai, teikiau ataskaitą savivaldybei pagal reglamentą, tai tikrai neturiu daugiau ką papildyti. Pateikiau tikrai detalią ataskaitą, visiems žmonėms, viešai ir skaidriai, dėkui“, – kalba J. Šiugždinienė.
Penkios minutės iki dešimtos valandos ministrė Jurgita Šiugždinienė atvyksta į vieną iš sostinės viešbučių, kur vyksta Švietimo mainų paramos fondo konferencija. Ministrė antradienį pateikė savo veiklos išlaidų ataskaitas, kurias anksčiau kaip tarybos narė pridavė Kauno miesto savivaldybei, tačiau plačiau ataskaitų turinio ryte nekomentavo. O klausimų kyla daug.
„Ministrei dabar turbūt reikėtų rūpintis pasižiūrėjus į tas ataskaitas nebe kėdės išsaugojimu, o potencialiai baudžiamąją byla. Todėl, kad tai yra klaiki raštvedyba“, – tvirtina visuomenininkas, žurnalistas Andrius Tapinas.
Ministrės ataskaitose yra klaidų, dalis nurodytų kalendoriaus dienų net neegzistuoja, tokios kaip birželio 31-oji, ar rugsėjo 31-oji.
„Arba taip skubėta, arba toks požiūris yra į bet kokią raštvedybą, bet kokią atskaitomybę“, – sako A. Tapinas.
Klausimų kelia ne tik klaidos, bet ir sumos. Ministrė vienoje eilutėje rašo, kad per ketvirtį išleido 1100 mokesčių mokėtojų eurų transporto paslaugoms. Jei visi šie pinigai išleisti degalams, ministrė per mėnesį karantino metu nuvažiuodavo po 4000 kilometrų.
„Kur jūs per karantiną galėjot nuvažiuoti apie 4000 kilometrų pagal tas ataskaitas? – Mieli kolegos, visą informaciją pateikiau savo „Facebook'e“ ir parašiau socialiniuose tinkluose labai atvirai. <...> Transporto išlaidos nėra vien benzinas, tai yra ir draudimas, ir remontas, ir kiti dalykai“, – tikina J. Šiugždinienė.
Čekių, kurie įrodytų šiuos teiginius, ministrė neturi. Buvo ir tokių mėnesių, kai Šiugždinienė kanceliarinėms ir ryšio priemonėms išleisdavo po 400 eurų per mėnesį. Arba ateidavo 80 eurų mėnesinė sąskaita už telefoną, internetą.
Į Vyriausybės posėdį atvykusi Šiugždinienė bandė pasiaiškinti ir dėl neegzistuojančių kalendoriaus dienų.
„Kaip ten taip išėjo su tais mėnesiais? – Turbūt suprantant, kad tai galėjo būti techninė klaida. – Palaukit, nepabėkit“, – sako J. Šiugždinienė.
Ministrė nenori atsakinėti į žurnalistų klausimus. Nors pateiktos ataskaitos sukėlė nemažai abejonių, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė toliau demonstruojama pasitikėjimą Šiugždiniene.
„Aš ir toliau pasitikiu švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene, kaip ir visais savo Vyriausybės kolegomis. <...> Neužtenka ant skaidrumo laužo deginti Jurgitą Šiugždinienę, nes ji, tiesą sakant, nieko neslėpė. Jos darbo Vyriausybėje metu nematau išvis nieko, kas keltų įtarimą, kad bandyta „švaistyti”. <...> Dabar, kai jos savo valia paviešinti duomenys kelia kitus klausimus, turbūt derėtų tuos klausimus užduoti ir kitiems“, – teigia I. Šimonytė.
Toliau pasitiki ir konservatoriai.
„Po partijos prezidiumo sprendimo, dabar pasirodžius toms ataskaitoms, kokybiškai niekas nepasikeitė, todėl, kad, kaip minėjau, jeigu miestas pasitvirtina ydingą tvarką, tarybos nariai ydingai ta tvarka atsiskaitinėja“, – tvirtina Seimo narys, konservatorius Paulius Saudargas.
„Ką ministrė bepadarytų, jokie argumentai premjerės neįtikina, kad ministras ką nors blogo padarė“, – sako Seimo narys Saulius Skvernelis.
Dalis Seimo opozicijos nori, kad ministrė pasitrauktų iš savo pareigų. Šiuo metu opozicija ruošia klausimus ministrei, kuriuos Šiugždinienė turėtų atsakyti iš Seimo posėdžių salės tribūnos.
„Klausimas apie išlaidas, jų pagrįstumą ir atskaitomybę“, – kalba S. Skvernelis.
„Geriausiai galėtų atsakyti Ministrė Pirmininkė, aš prisimenu kadencijos pradžioje, ji labai aiškiai suformulavo savo skaidrumo nuostatas. Labai aiškiai pasakė: jeigu kils bent menkiausių klausimų dėl kažkurio ministro skaidrumo, ji nedelsiant pareikalaus to ministro trauktis, dabar mes matome visiškai kitokią poziciją. Akivaizdu, kad klausimų dėl skaidrumo yra“, – teigia Seimo narys Andrius Mazuronis.
Net ir dalis valdančiųjų pataria ministrei išsamiau papasakoti, ką, kada pirko.
„Ką aš daryčiau tokiu atveju, peržiūrėčiau internetinėje bankininkystėje savo kreditinių kortelių istoriją, aš tikrai atsekčiau, kur pirkau, kada“, – sako Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Andriaus Tapino savivaldybių skaidrinimo iniciatyva, kurios metu yra tikrinama, kaip savivaldybių tarybų nariai naudojo išmokas, skirtas už politinės veiklos metu naudojamus degalus, telefono ryšį bei kitas paslaugas, palietė ir Vilniaus savivaldybę. Ten taip pat netrūksta skandalingų istorijų.
Pavyzdžiui, prodiuseris ir dabar jau buvęs tarybos narys Gediminas Jaunius per kadenciją įsisavino 13 250 eurų, tai yra beveik maksimali suma. Visi pinigai – automobilio nuomai. Vienintelė problema: Jaunius pirko šią paslaugą iš jam pačiam priklausančios bendrovės. O buvusi Lenkų rinkimų akcijos vicemerė Edita Tamošiūnaitė degalus pirko su 8 skirtingomis kuro kortelėmis.
„Visi čekiai vardiniai, bet, pasirodo, galima taip padaryti degalinėje. Tiesiog prisipili kuro, susimoki savo kortele ir pasakai kito žmogaus pavardę, asmens kodą. Tai reiškia jos artimi žmonės šeimos nariai, kurie žino asmens kodą, gali labai tvarkingai tuos čekiukus išrašyti. <...> Po to, kad ji pylėsi kurą atostogaudama, jau čia yra neginčijamas įrodymas“, – teigia A. Tapinas.
Viename čekyje pasikeičia vicemerės vardas ir pavardė, ji tampa „Edyta Benzina“. Su Šimašiumi į praėjusią kadenciją į tarybą patekusi Dileta Nenėnė už vilniečių pinigus per vieną kadenciją įsigijo 2 brangius telefonus, kompiuterį ir dvi planšetes.
O Artūras Zuokas kas tris mėnesius nuolat suskubdavo įsisavinti vilniečių pinigus. Pavyzdžiui, gruodžio 31-ąją „Senukuose“ pirko standžiųjų diskų už 270 eurų.
„Metai baigėsi, failus reikia susikelti, frakcijos referentas turėjo pavedimą tą padaryti prieš mėnesį, jis tą padarė gruodžio 31-ą dieną. <...> Aš esu plėtros komiteto narys, pas mane yra daug brėžinių, daug yra nuotraukų, daug didelės talpos dokumentų“, – tikina A. Zuokas.
Vilniaus politikus pradėjo tirti ir sostinės prokurorai. Nors skaidrinimo iniciatyva meta šešėlį ant visų Lietuvos savivaldybių politikų, yra tokių, kurie iš viso nesinaudoja išmokomis. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybės tarybos narė, kavinės-baro savininkė Diana Starkutė-Kriukovė per praeitą kadenciją nepaėmė nė cento.
„Darbas mano yra šalia savivaldybės, realiai 15 metrų, man kurui tikrai nereikia, o kanceliarinėms taip pat nereikia. <...> Man tiesiog nereikėjo, turiu namie tris kompiuterius, darbe turim du kompiuterius“, – sako tarybos narė Diana Starkutė-Kriukovė.
Į situaciją reaguoja ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis planuoja susipažinti su Šiugždinienės išlaidų ataskaitomis ir, jeigu bus poreikis, pasikalbėti su Ingrida Šimonyte.
