Po tokių pinigų taškymo schemų Seime jau gimsta pirmosios pataisos, kurios leistų mažinti galimų korupcijos atvejų skaičių.
„Dėl tų tarybos narių išlaidų, gal metam kortas ant stalo ir paviešinam patys, kam laukti, kol gausim tą Andriaus Tapino raštą. Parodykim visuomenei, užbėkime įvykiam už akių. Duokim žurnalistams peno. Jie atliks patikrinimą“, – taip Kretingos rajono savivaldybės taryba reaguoja į visuomenininko Andrius Tapino savivaldybių išskaidrinimo iniciatyvą, kai tikrinami savivaldybėse sukaupti išlaidas pateisinantys dokumentai.
Savivaldybių tarybų nariai kiekvieną mėnesį gali gauti kompensacijas už politinės veiklos metu naudojamus degalus, telefono ryšį bei kitas paslaugas. Skirtingose savivaldybėse ši suma svyruoja nuo maždaug 50 iki daugiau nei 1000 eurų per mėnesį.
„Akivaizdžiausias piktnaudžiavimas yra tada, kai neturint teisės įsigyti kompiuterinę techniką arba mobiliuosius telefonus, šitie įsigijimai paslepiami po ryšio išlaidomis. <...> Antra dalis – kuro čekių klastojimas, fiktyvių čekių pateikimas“, – teigia visuomenininkas, žurnalistas Andrius Tapinas.
Pavyzdžiui, Pagėgių vicemerė liberalė Ligita Kazlauskienė kompensavimui 2022-aisiais pristatė čekius, kuriuose atsiskaityta 37 skirtingomis bankų kortelėmis. Tad arba vicemerė turi tiek kortelių, arba rinko svetimus čekius už degalus, juos nešė į savivaldybę kaip savo ir už juos gavo pinigus.
Antradienį dalis naujai išrinktų merų lankėsi pas Seimo pirmininkę ir ten teisinosi, kaip vienas politikas gali per kadenciją darbo tikslais nuvažiuoti 130 tūkstančių kilometrų už beveik 20 tūkstančių mokesčių mokėtojų eurų.
„Kaukes važiavau atvežti iš Vilniaus. Pats važiavau atvežti. Ne vieną kartą“, – sako Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius.
„Tie tokie kaukių ekspresai labai sunkiai tikėtina, aš suprantu, kad dabar visi bando paaiškinti tuos šimtus tūkstančių kilometrų. Pavyzdžiui, Druskininkų tarybos narys konservatorius Konstantinas Rečkovas pravažinėjo 13 tūkstančių eurų per kadenciją, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo“, – kalba A. Tapinas.
Rečkovas teisinasi, kaip jis be vairuotojo pažymėjimo per kadenciją tarybos reikalais nuvažiavo apie 90 tūkstančių kilometrų.
„Galėdavau naudotis tiek šeimos narių vairuojamas transporto priemones, taip pat buvau su keliais žmonėmis sudaręs panaudos sutartis, pagal kurias susitaręs galėdavau naudoti jų automobilius tiesiog atlyginant kurą“, – aiškina Druskininkų tarybos narys Konstantinas Rečkovas.
Seimo Antikorupcijos komisijos narys konservatorius Vilius Semeška siūlo keisti įstatymus: nustatyti viršutinę išmokų ribą savivaldybių tarybų nariams už jų veiklą. Politikas taip pat kalba apie reguliarų auditą savivaldybėse.
„Siūlome privalomą auditą, kad kartą į du metus būtų vykdomas auditas tų išlaidų, kurios tarybos nariui išmokamos, susijusios su jo veikla“, – tvirtina V. Semeška.
Tiesa, patys merai tiki, kad visos problemos išsispręstų, jei miestų tarybų nariai gautų ne išmokas, o atlyginimus.
„Pagal darbo krūvį turėtų būti nustatomas darbo atlyginimas, tai ar būtų vienas vidutinio dydžio atlyginimas, ar viena minimali alga, tikrai priklauso nuo tarybos sprendimų kiekio, darbo komitetuose, išdirbtų darbo valandų“, – kalba Lazdijų merė, savivaldybių asociacijos viceprezidentė Ausma Miškinienė.
„Dauguma tarybos narių dirba kituose darbuose, kai kurie net po pusantro etato. Dirba medikais, dirba mokytojais, dirba versle ir jie ateina į savivaldybės tarybą, todėl atlyginimui aš nelabai pritarčiau, manyčiau, kad savivalda turėtų kompensuoti tas išlaidas, kurias tarybos narys patiria tiesiogiai vykdydamas tarybos nario veiklą“, – sako V. Semeška.
Kad savivaldybėms reikia griežtesnės kontrolės, pritaria ir dalis Seimo opozicijos.
„Kad kontrolės savivaldybėse trūko ir galbūt reikėtų suvienodinti tą išmokų mokėjimo tvarką nustatant privalomus atsiskaitymus, kas mėnesį nurodant, kad auditas patikrina čekių validumą, to reikėtų“, – teigia Seimo narė Agnė Širinskienė.
„Tos tvarkos, kurios yra skirtingos kiekvienoje savivaldybėje, ir galimybė piktnaudžiauti turėtų būti sutvarkyta. Čia net kitos nuomonės negalėtų būti“, – tvirtina Seimo narė, socialdemokratė Orinta Leiputė.
Nors politinės valios keisti įstatymus kol kas netrūksta, Andriaus Tapinas pasigenda politinių partijų lyderių veiksmų. Mat šiuo metu partijų lyderiai neskuba teisti savo kolegų, pasakoja laukiantys teisėsaugos tyrimų rezultatų.
„Tik paaiškėjus tai situacijai, mes, kaip partijos valdyba, gavome politikų keturių prašymus sustabdyti narystę. Dabar tai yra tas momentas, kai yra aiškinamasi situacija, politikai atsako į klausimus, tame tarpe, ir teisėsaugos institucijoms“, – aiškina Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Partijos yra bailiai. Šiuo atveju, lyderiai, jie bijo pasisakyti griežčiau, nes supranta, kad jeigu jų skyriuose įvyks nepasitenkinimas. Jie gali pasakyti, žiūrėkit susipėduokite arba, pavyzdžiui, grąžinkit tuos pinigus į biudžetą. Įsivaizduokit tarybos nariui grąžinti 10 tūkstančių eurų į biudžetą, nėra variantų, kiltų labai didžiulis nepasitenkinimas. Kai kurios gali prarasti skyrius, o iki rinkimų Seimo liko pusantrų metų“, – sako A. Tapinas.
Generalinė prokuratūra balandį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Pagėgių ir Šilutės savivaldybių tarybų nariams, o Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pradėjusi tyrimą dėl šių išlaidų Neringos, Mažeikių bei Šiaulių miesto savivaldybėse.
