REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
5
NATO naikintuvai (nuotr. SCANPIX)

Krašto apsaugos ministerija kiekvieną savaitę skelbia statistiką apie NATO oro policijos naikintuvų atliekamas užduotis, kai tenka reaguoti į tvarką pažeidusių orlaivių priartėjimus prie Baltijos šalių sienų.

5

Krašto apsaugos ministerija kiekvieną savaitę skelbia statistiką apie NATO oro policijos naikintuvų atliekamas užduotis, kai tenka reaguoti į tvarką pažeidusių orlaivių priartėjimus prie Baltijos šalių sienų.

REKLAMA

Vieša paslaptis, kad didžiąją dalį tokių pažeidimų padaro Rusijos Federacijai priklausantys orlaiviai. Reagavimų skaičiai kalba patys už save. Jei 2013-siais tokių atvejų buvo tik 47, tai nuo 2014 metų reagavimo atvejų kiekis gerokai perkopia 100 ribą.

2014-siais NATO naikintuvams teko reaguoti 140 kartų, 2015-siais – 160, 2016-siais – 110 ir 2017-siais – 130 kartų. Šiais metais taip pat jau užregistruota apie 130 tokių atvejų. Matematika paprasta – tokie skaičiai parodo, kad NATO naikintuvus iš bazių Šiauliuose ir Amaryje tenka kelti kas tris dienas, o būna laiko atkarpų, kai tą daryti tenka ir dažniau.

Krašto apsaugos ministerijos atstovai patvirtino, kad naikintuvai yra pasitelkiami dėl trijų pagrindinių priežasčių:

REKLAMA
REKLAMA

„NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujantys naikintuvai iš karinių oro bazių Šiauliuose ir Amaryje, reaguojant į priartėjimus prie Baltijos valstybių sienų, yra keliami tais atvejais, kai nevykdomas 1 iš 3 reikalavimų. Pirma, kai orlaiviai neskrenda pagal iš anksto patvirtintus skrydžių planus. Antra, kai nėra palaikomas ryšys su regioniniu skrydžių valdymo centru. Trečia, kai nėra įjungtas atsakiklis.“

REKLAMA

Kiek toks dažnas NATO naikintuvų panaudojimas kelia grėsmę Baltijos regiono saugumui? Apie tai, pokalbis su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku.

Įvertinkite itin dažnus Baltijos oro erdvės pažeidimus. Ką tai reiškia?

Šie skaičiai atspindi regiono militarizavimo mastus. Ir reikėtų kalbėti ne tik apie lėktuvus, bet ir apie dislokuotus karius, karinę įrangą. Tas itin pastebima Kaliningrado srityje. Tas militarizavimo lygis didėja ir tai dar toli gražu nėra pabaiga.

Mes saugome vieną ilgiausių Europoje NATO išorės sienų. Be abejo, į oro erdvės pažeidimus reaguoja ne tik Baltijos šalys, bet ir Lenkija, kitos NATO šalys. Kartu kuriame gynybos planus, kurie būtų adekvatūs esamai situacijai. Natūralu, kad anksčiau naudotos strategijos per ilgą laiką paseno, todėl šioje srityje reikia dirbti nuolat.

REKLAMA
REKLAMA

Neseniai teko bendrauti su Prancūzijos atstovais su kuriais aptarėme Rusijos keliamą grėsmę. Jų surengtos pratybos parodė, kad Rusija yra pajėgi per 48 val. mobilizuoti nuo 12 iki 16 tūkst. karių. Nenoriu nieko gąsdinti, tiesiog yra tokie duomenys. Ir Rusija eskaluoja įtampą šioje srityje. Be abejo, Rusijos karinės pajėgos militarizuojamos ne tik prie Lietuvos, bet ir prie Ukrainos sienų.

Kokių konkrečių veiksmų, kalbant apie nacionalinį saugumą, imasi Lietuva?

Visų pirma yra priimami teisingi sprendimai dėl krašto apsaugos sistemos finansavimo didinimo. Turime rodyti ženklų augimą šioje srityje. Todėl Lietuva pasisako ir palaiko papildomas sankcijas Rusijai. Taip pat kartu su NATO partneriais siekiame užtikrinti aukštą pasirengimo lygį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar grėsmė kyla tik iš Rusijos pusės?

Visada stengiamės žvelgti plačiai. Taip, Rusijos atitinkami veiksmai kartais kelia nerimo. Bet, pavyzdžiui, per vienas mūsų pratybas Baltijos jūroje buvo atplaukę laivai iš Kinijos. Tačiau politiniu lygmeniu bijome apie tai kalbėtis su Kinija. Žmonės, kurie vyksta į oficialius susitikimus aptaria ekonominio bendradarbiavimo niuansus, o saugumo klausimai lieka nuošaly.

Žinoma, Europoje iš Kinijos investicijų yra net daugiau nei iš JAV. Net pačioje JAV kinų investicijos yra tikrai įspūdingos. Norime patekti į jų rinkas, tas yra normalu. Bet visada reikia pasakyti partneriams, nieko neslepiant ir nepataikaujant, kad jei vystome santykius, tai jie turi būti itin skaidrūs.

REKLAMA

Akcentuojama, kad NATO naikintuvai tik palydi pažeidimą padariusius orlaivius. Ar visada apsiribojama tik tokiais veiksmais?

Dialogas dėl karinių veiksmų, oro erdvės pažeidimų vyksta tik tarp NATO, ES ir Rusijos. Tarp Lietuvos ir Rusijos tiesiogiai jis nevyksta. NATO formatuose tik apie tai kalbame. Įprastai Rusija neigia, kad buvo pažeista oro erdvė arba bando pateikti, kad pažeidimas yra mažareikšmis.

Kokią grėsmę tokie skrydžiai kelia nacionaliniam saugumui?

Tokiu būdu yra renkama reikšminga žvalgybinė informacija. Taip galima fiksuoti karinių pajėgų judėjimą. Bet plačiau apie tai komentuoti negaliu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų