• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
36
Die Welt: Rusija gali pradėti puolimą Baltijos regione (nuotr. SCANPIX) tv3.lt fotomontažas

Griežta politika ar dialogas – kaip Europai reikia reaguoti į Rusiją? Lenkijoje ir Baltijos šalyse atsakymas aiškus: Rusija šalia, ir ji yra laikoma priešiška. „Die Welt“ pakalbino Estijos užsienio politikos instituto direktorių, profesorių Andresą Kasekampą.

36

Griežta politika ar dialogas – kaip Europai reikia reaguoti į Rusiją? Lenkijoje ir Baltijos šalyse atsakymas aiškus: Rusija šalia, ir ji yra laikoma priešiška. „Die Welt“ pakalbino Estijos užsienio politikos instituto direktorių, profesorių Andresą Kasekampą.

REKLAMA

„Estija, Latvija ir Lietuva šiandien itin gerai integruotos į Europos saugumo struktūras. Jos yra NATO ir ES šalys. Nuo 2017-ųjų NATO kariuomenė nuolat rotuojama Baltijos šalyse. Tačiau konfliktas tarp JAV ir Rusijos Sirijoje gali sustiprėti greitai ir netikėtai. Tuomet Rusija galėtų pulti ten, kur ji turėtų aiškią karinę persvarą. Nepaisant to, kad Vakarų sąjungininkų pajėgos aiškiai galingesnės už Rusijos, to negalima pasakyti apie Baltijos jūros regioną. Jeigu Rusija užsimanytų tolimesnės konfrontacijos, tai galėtų įvykti būtent Baltijos jūros pakrantės valstybėse“, – aiškino politologas leidiniui.

Kalbėdamas apie D. Trumpo vaidmenį NATO, A. Kasekampas pažymėjo, kad iki pastarųjų dienų JAV prezidentas vengė kritikos V. Putino atžvilgiu. „Tai pavojinga, – mano ekspertas. – Jeigu Rusijoje nebus tikima tuo, kad D. Trumpas visiškai palaiko NATO susitarimus, ten gali kilti idėja išbandyti NATO“.

REKLAMA
REKLAMA

Į klausimą apie tai, kaip Baltijos šalys vertina Vokietijos politiką Rusijos atžvilgiu, leidinio pašnekovas atsakė: „Vokiečių politika dviprasmiška. Viena vertus, daro įspūdį tai, kaip Angelai Merkel pavyko sutelkti ES šalis sankcijų klausimu ir kaip ilgai ir stipriai ši vienybė Europoje yra išlaikoma. <…> Ukrainoje Vokietija taip pat padarė daug tam, kad demokratija ten, nepaisant Rusijos agresijos, išliktų. <...> Kitose srityse, rodosi, viršų ima ekonominiai interesai. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių čia yra „Nord Stream 2“. Aš esu tikras, kad Vokietijos valdžia labai gerai žino, jog šis projektas yra susijęs su politiniu saugumu, ir tą patį čia įžvelgia ir Maskva. Maskvai Ukrainos atplėšimas nuo Europos dujų eksporto srauto yra viena svarbiausių užduočių. Tačiau daugelis politikų Vokietijoje apsimeta, kad dujotekis yra išskirtinai ekonominis projektas“.

REKLAMA

„Vokietija estams yra puikus praeities įveikimo pavyzdys. (…) Tačiau kuomet kalbama apie dabartinius santykius su Rusija, Vokietija dažnai rekomenduoja Baltijos šalims neprisirišti prie praeities. Estų, latvių ir lietuvių baimės yra laikomos fobijomis. Kaip galim paprasčiausiai pamiršti tokių nusikaltimus žmonijai, kokius padarė Sovietų Sąjunga?“ – retoriškai klausė ekspertas.

Ko vokiečiai galėtų išmokti iš Baltijos šalių santykiuose su Rusija?

„Ryžto ir savikontrolės. Visų pirma, mūsų patirtis rodo, kad tie, kurie valdo Maskvoje, gerbia tik tą, kuris geba save apginti, ir engia tą, kuris yra silpnas. Iš silpnųjų Maskva tyčiojasi ir naudoja silpnąsias vietas pasitaikius menkiausiai galimybei. (…) Visų antra, reikia mokėti valdyti save. Tai gerai pavyko estams, latviams ir lietuviams, kuomet prieš 30 metų jie išsikovojo laisvę. (…) Tie kas valdė Maskvoje, darė viską, kad sukeltų konfliktą ir tuo pačiu pateisintų savo karinę intervenciją. Tačiau Baltijos šalys išsaugojo šaltą protą“, – pažymėjo A. Kasekampas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų