angelai merkel

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitikti deryboms dėl Donbaso ir Krymo ateities. Rusijos atstovai kol kas nesutiko atsakyti, ar tokio pobūdžio derybos įvyks, tačiau pripažino, kad svarstys šį siūlymą. Liepos 8-ąją V. Zelenskis kreipėsi į V. Putiną siūlydamas susitikti deryboms. Jis pažymėjo, kad Kijevas nekeičia ir neatsisako jokių dabartinių diplomatinių formatų.

Lygiai po mėnesio – balandžio 12 d. kino teatruose pasirodysiantis Donato Ulvydo filmas „Valstybės paslaptis“ – dar vienas režisieriaus žvilgsnis į savo valstybę. Po jautriausias patriotizmo stygas užgavusio „Tado Blindos. Pradžia” ir „Emilijos iš Laisvės alėjos”, kuriuose perteikta Lietuvos praeities stiprybė, naujajame filme režisieriaus dėmesio centre – stipriausia dabarties lyderė Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos laikmečio iššūkiai Lietuvai, rašoma pranešime spaudai.

Vokietijos kontržvalgybos agentūros vadovas penktadienį pareiškė abejojantis pranešimais apie praeitą mėnesį viename neramiame neonacių neva surengtą „užsieniečių medžioklę“, tiesiogiai prieštaraudamas kanclerei Angelai Merkel.

Pabėgėlių perkėlimas į Lietuvą stringa jau pusmetį, nes nesulaukiama migrantų anketų iš Graikijos ir Italijos, sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Jis BNS patvirtino, jog iš Italijos ir Graikijos migrantai nebesiunčiami jau nuo pernai gruodžio, tačiau Lietuva jau yra sulaukusi apie 20-ies pabėgėlių iš stovyklų Turkijoje. „Pagrindinės priežastys tokios: tiek Graikija, tiek Italija mums nepateikia emigrantų asmens bylų.

Vokiečių leidinio „Bild“ redakcija pavadino įžeidimu tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padovanojo Vokietijos kanclerei Angelai Merkel gėlių susitikimo Sočyje metu. Straipsnyje pavadinimu „Kodėl Putino puokštė Merkel yra įžeidimas“ žurnalistai abiejų lyderių susitikimą pavadino „diplomatine dvikova“. Anot žurnalistų, susitikimas atrodė kaip darbinis vizitas, tačiau iš tiesų tai buvo „apsikeitimas smūgiais“, kurie prasidėjo vos peržengus „Bočarov ručej“ rezidencijos Sočyje slenkstį.

Griežta politika ar dialogas – kaip Europai reikia reaguoti į Rusiją? Lenkijoje ir Baltijos šalyse atsakymas aiškus: Rusija šalia, ir ji yra laikoma priešiška. „Die Welt“ pakalbino Estijos užsienio politikos instituto direktorių, profesorių Andresą Kasekampą. „Estija, Latvija ir Lietuva šiandien itin gerai integruotos į Europos saugumo struktūras. Jos yra NATO ir ES šalys. Nuo 2017-ųjų NATO kariuomenė nuolat rotuojama Baltijos šalyse.

Europos Sąjunga pirmadienį pareiškė esanti įsitikinusi Vokietijos „stabilumu ir tęstinumu“, nepaisant žlugusių derybų suformuoti koalicinę vyriausybę ir kanclerei Angelai Merkel žūtbūt siekiant išgelbėti šalį nuo krizės. Praėjus daugiau nei mėnesiui sunkių derybų, nepadėjusių A. Merkel suburti naujos valdančiosios koalicijos, Europos didžiausios ekonomikos laukia pirmalaikiai rinkimai arba mėnesiai nežinomybės vadovaujant ankstesnei vyriausybei.

Vokietijos kanclerei Angelai Merkel sekmadienį sunkiai sekėsi išsaugoti koalicines derybas, kurių žlugimas gali reikšti pirmalaikius rinkimus ir destabilizuoti šalį bei Europą.

Didžioji Britanija pirmadienį patikino Berlyną, kad ir toliau bus „tvirta partnerė“, Vokietijos kanclerei Angelai Merkel kiek anksčiau pareiškus, jog Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos nebėra patikimos sąjungininkės.