REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, galima ne tik įvertinti, kaip savo pinigus paskirsto Lietuvos gyventojai, bet ir kuo skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Skirtumams įtakos turi ne tik kainų požymiai, bet ir kultūriniai įpročiai.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, galima ne tik įvertinti, kaip savo pinigus paskirsto Lietuvos gyventojai, bet ir kuo skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Skirtumams įtakos turi ne tik kainų požymiai, bet ir kultūriniai įpročiai.

REKLAMA

„Eurostatas“ paskelbė, kad Lietuvoje žmonės – vieni mažiausiai išleidžiančių būstui, įskaitant ir vandens, elektros, dujų mokesčius – 15,8 proc. visų savo išlaidų . Mažiau skiria tik Maltos gyventojai. Palyginimui, danai išleidžia daugiausiai 29,4 proc. visų išlaidų.

Tačiau, jei didžioji dalis lietuvių pinigų keliauja ne būsto išlaikymui, tai kur? Pasirodo, lietuviai yra vieni daugiausiai ES išleidžiančių maistui bei nealkoholiniams gėrimams ir transportui. Net 23,4 proc. išlaidų keliauja šiam sektoriui. Daugiau maistui išleidžia tik rumunai – 29,4 proc. išlaidų. O štai mažiausiai, apie 9 proc. visų išlaidų, maistui skiria britai, liuksemburgiečiai ir airiai.

Pirmaujame ne tik išlaidų dalimi maistui bei gėrimams. Transportui skiriame 14,6 proc.. Daugiau skiria Slovėnijos ir Liuksemburgo gyventojai. Tuo tarpu mažiausiai transportui išleidžia ispanai, čekai ir slovakai, tarp 7–10 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Priklausomai nuo to, kiek gyventojai išleidžia skirtingoms kategorijoms, Eurostatas pritaiko svorius išlaidoms ir išskiria procentinę dalį. Daugiau duomenų – lentelėse.

REKLAMA

Dauguma Lietuvos gyventojų gyvena privačiuose namuose

Ekonomistai komentuodami tokią statistinę informaciją sutaria, kad išlaidas būstui labiausiai lemia tai, jog dauguma gyventojų turi nuosavus namus. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pastebi, kad nors Vilniuje ir daugėja besinuomuojančių būstą, tai pakankamai maža dalis žvelgiant į visa Lietuvą. Tuo tarpu kitose ES šalyse vyrauja skirting įpročiai.

„Taip jau susidarė, kad posovietinių laikų, vienaip ar kitaip tie būstai buvo privatizuoti. Būsto nuoma sąlyginai nėra Lietuvoje tiek paplitusi, kiek kitose šalyse. Dėl to tos išlaidos sąlyginai mažesnės, nes kitose šalyse apskritai daug žmonių, kurie visą gyvenimą nuomoja. Pas mus Lietuvoje nuosavo būsto turėjimas, kaip ir nuosavo automobilio turėjimas, yra vos ne būtinybė. Tai ir statuso, ir prestižo klausimas“, – sako ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka paantrina, kad Lietuvoje nuosavo būsto turėjimas – vienas aukščiausių rodiklių ES.

„Natūralu, kai nurodai tik komunalinius mokesčius, kad jie sudaro mažesnę dalį išlaidų. Vakarų pasaulyje nurodai ir nuomą, ir komunalinius – tai suvalgo gerokai didesnę dalį tavo pajamų ir išmokų. Kitas faktorius, kad, deja, pas mus gyventojai išleidžia gerokai daugiau maistui, drabužiams, avalynei, transportui nei kitose šalyse. Ta struktūra nėra pakankamai subalansuota. Atitinkamai būsto dalis neatrodo tokia didelė palyginti su kitomis, bet kita vertus, yra tikrai gyventojų, kurie negali sau leisti geresnio buto“, – svarsto ekonomistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didelis išlaidas maistui lemia ir aukštesnės kainos

Jog daug išleidžiama maistui, toli gražu nereiškia tik tai, kad lietuviai įpratę daug pirkti. Nors tai viena priežasčių, ryški ir kita – produktų kainos.

J. Rojaka sako, kad įvairių apklausų duomenimis matyti, kad lietuviai maistui išleidžia iki 15 proc. savo išlaidų, tačiau atskiruose renginiuose net iki 40 proc. Apklausos rodo, kad mažesnes pajamas turinčios šeimos iki pusės visų išlaidų skiria vien tik maistui. Nors statistika skelbia, kad maisto produktų kainų lygis Lietuvoje mažas, ekonomistės pabrėžia, kad tai galioja tikrai ne visų maisto grupių kategorijoms.

„Jei pažiūrėtume pagal perkamosios galios standartus, įvertintume kainas pagal atskiras kategorijas, tai maistas pas mus pigesnis apie 10 proc. nei Europoje. Tačiau atskiros maisto grupės net brangesnės. Pigesnio maisto kategorijoje atsiliekame nuo Vokietijos ar Lenkijos, kur didesnis asortimentas, ir gyventojai gali sau leisti daug daugiau pirkti iš tos prekių kategorijos. Už avalynę ir drabužius panašiai mokame ar net šiek tiek daugiau, nes yra transportavimo sąnaudos, masto ekonomikos nebuvimas ir tam tikros rinkos ribotumo veiksnys. Perpus mažiau mokame už paslaugas negu standartiniai Europos vidurkiai. Paslaugos apima gerokai didesnį spektrą: ir komunalinės, ir remonto, ir aptarnavimai, ir visa kita“, – komentuoja ji.

REKLAMA

Tačiau tendencijos gali keistis, nes paslaugų įkainiai sparčiai auga. Sparčiausiai iš visų kategorijų. Ekonomistas R. Grajauskas pastebi, kad tai ir mentaliteto klausimas – tikra tiesa, jog lietuviai pratę pirkti daugiau.

„Mes galbūt perkame mažiau nei vakariečiai, kurie uždirba daugiau. Bet santykinai su mūsų pajamomis, esame vieni didžiausių išlaidautojų, nes taupome tai labai mažai. Taupymo norma Lietuvoje vos keli procentai ir ji viena mažiausių Europoje. Šiais metais atlyginimai augo pakankamai sparčiai, apie 7–8 proc. ir praeitais metais apie 5 proc., tai panašiai augo ir vartojimas. Žodžiu, ką papildomai uždirbame viską ir išleidžiame, nieko nesutaupome“, – teigia jis.

REKLAMA

Pasak R. Grajausko yra ir kita priežastis. Įsiliejus į ES rinkos erdvę, maisto kainos susilygino, nes beveik visas maistas lengvai pervežamas. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų atlyginimai mažesni, maistas ir sudaro didesnę procentinę dalį.

Žinoma, statistika gali parodyti ir tuos kurie daugiau išleidžia alkoholiui. Tai rodo ne tik kiekį, kiek vartojama, bet ir akcizų įtaką kainoms. Dėl to didžiausios išlaidos alkoholiui ir tabakui fiksuojamos Estijoje, Liuksemburge, Vengrijoje.

Turėti automobilį – būtinybė

Kaip ir nuosavo būsto turėjimas, taip ir automobilio, lietuviams yra prestižas. Ekonomisto R. Garajausko teigimu, Vakaruose, ypatingai Skandinavijos šalyse, turėti savo automobilį nėra būtinybė. Jo daug kas ir neturi, nes tai ir brangu, ir nepatogu, o viešasis transportas išvystytas gerai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Privačių automobilių skaičius tūkstančiui gyventojui patenka į aukščiausių rodiklių ES trejetuką. O vidutinis amžius lengvųjų automobilių yra apie 15 metų. Tai pats blogiausias rodiklis ES. Tokią statistiką pateikia J. Rojaka.

„Turime daug senų automobilių, kurie reikalauja tam tikrų paslaugų, aptarnavimo, ir tas aptarnavimas iš esmės suvalgo daugiau nei kainuoja lengvasis automobilis. Išlaidos pačiam transportui, degalams kartais sudaro net ir mažesnę dalį.

Antra priežastis, kol kas dar nepajudėjome link tokio kultūrinio pokyčio, kad važinėtumėmės bent dviese viename automobilyje. Šiuo atžvilgiu irgi yra kur tobulėti“, – sako ekonomistė.

REKLAMA

Ar tokia lietuvių išlaidų struktūra – problematiška?

Ekonomistas R. Grajauskas atsako, kad viskas priklauso nuo pajamų lygio. Augant Lietuvos gyventojų pajamoms, šiek tiek keisis ir išlaidų struktūra. Vakaruose daugiau skiriama pramogoms, meninei veiklai. Tai gali grįžti ir į Lietuvą.

„Lietuviai irgi tą mato, kai per krizę krito atlyginimai, pramogos buvo pirmoji kategorija, kuri užsidarė. Lygiai taip pat, kai pradeda augti pajamos, tai žmonės labiau ir pramogoms nori skirti, ir kultūrinei veiklai. Augant pajamoms vis daugiau pinigų skirsime ne pirmo būtinumo veikloms, bet toms kurios teikia malonumą, praturtina. Natūraliai maisto išlaidų dalis keisis, nes jo per daug ir nesuvartosi, kai pajamos paaugs. Tada procentinė dalis maistui mažės ir augs kiti dalykai.

REKLAMA

Aišku, norėtųsi palinkėt, kad ir alkoholiui mažesnės išlaidos būtų. Gal atėjus naujajai valdžiai ir tie įpročiai bei išlaidos keisis, jei bus imamasi permainų“, – komentuoja ekonomistas.

Kita vertus, jei bus keliami akcizai ir didinamos alkoholio kainos, tai tikrosios vartojimo statistikos šiame Eurostato tyrime nepamatysime, nes procentinė išlaidų skirtų alkoholiui dalis gali padidėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų