– Kas pastaruoju metu vyksta Pietų Kinijos jūroje ir dėl ko Jungtinės Valstijos ginčijasi su Kinija?
– Pietų Kinijos jūra yra viena svarbiausių jūrų pasaulyje. Per šią jūra plaukia trečdalis visų pasaulio prekybinių laivų, pervežama pusė metinio tonažo prekių. Ten yra dideli naftos ir dujų telkiniai. Kinai tvirtai kad 90 proc. jūros priklauso Kinijos teritoriniams vandenims, nepaisant to, kad pietinė jūros dalis nuo Kinijos žemyno nutolusi net 2000 km. Dabar Kinija pradėjo statyti dirbtines salas, stiprina savo karinį pajėgumą regione. Tuo Amerika, kaip ir kiti kaimynai – Vietnamas, Tailandas, Filipinai, Malaizija – nuogąstauja, kad Kinija šitaip mėgina įsitvirtinti. Ir įsitvirtinusi, mėgins išstumti ne tik JAV, bet ir visas kaimynines šalis.
– Kodėl ši teritorija vadinama ginčytina? JAV sako, kad į tas salas pretenduoja Filipinai, Vietnamas, Malaizija ir kitos kaimynės, tuo metu Kinija teigia, kad reikšti pretenzijas šias šalis kursto Amerika.
– Pretenzijų šios šalys turėjo jau anksčiau, nes ta jūra yra arčiau jų teritorinių vandenų ir žemyninės dalies, lyginant su Kinija. Tai ilgalaikis ginčas. Kinija jau 50-60 metų tvirtina, kad ši jūra priklauso jai. Tačiau anksčiau ji neturėjo galios išreikšti savo pretenzijas. Pastaruoju metu Kinija skiria daug pinigų gynybai, kuria įvairius ginklus. Manoma, kad jais bus siekiama sukelti grėsmę JAV lėktuvnešiams bei juos lydintiems laivams. O ilgainiui Kinija sieks išstumti JAV iš Ramiojo vandenyno ir įsitvirtinti pati. Toks įvykių scenarijus kelia pavojų ir kitoms šalims. Antra vertus, JAV padėtis tokia pati. Jeigu Amerika nusileis ir nieko nedarys – Kinijos įtaka didės. Todėl Jungtinės Valstijos bando sutelkti šiokios tokios paramos. Jau susitaikė su Vietnamu. Reikia prisiminti, kad Vietname vyko labai ilgas karas. Ir Japonija pradeda didinti gynybos išlaidas. Ši teritorija tampa rimto konflikto židiniu.
– Kinai tvirtina, kad jie kuria ekonominę infrastruktūrą. Kuo būtų pavojinga, jeigu už tūkstančių kilometrų nuo žemyninės Kinijos būtų išvystyta šiuolaikiška ūkinė infrastruktūra?
– Labai abejojama kokiais tikslais statomos dirbtinės salos. Kai kuriose vietose steigiami oro uostai, manoma, kad jie bus naudojami naikintuvų ir kitos karinės technikos reikmėms.
– Ar Amerikos raginimai kinams sumažinti savo aktyvumą yra realūs? Ar galima tikėtis, kad Kinija atsisakys savo planų, kai jau ten yra investavusi šimtus milijonų dolerių?
– Šimtai milijonų dolerių Kinijai nėra dideli pinigai. Jų ūkiui tai mažmožis, daugiau prestižo reikalas. Kinai turbūt nuogąstauja, kad JAV bando primesti savo sąlygas Kinijai. Ir jeigu jie nusileistų, tai ir kitos šalys jų atžvilgiu taptų drąsesnės. Kinija jau seniai laikosi nuostatos, kad jos interesus liečiančius nacionalinius klausimus gina nepaprastai atkakliai. Žinoma, reikia ieškoti kažkokio kompromiso. JAV gynybos ministras neseniai lankėsi Vietname. Jis teigė kalbėjęsis su vietnamiečiais, kad šie irgi nestatytų dirbtinių salų. Vietnamiečiai tvirtino tik sustiprinę senąsias, jau anksčiau įrengtas salas, nestatydami naujų. Dar bus daug kalbų, daug ginčų. Esama priežasčių potencialiems kariniams konfliktams. Pavyzdžiui, JAV lėktuvai, skrendantys virš tų Kinijos salų. Kinija teigia, kad JAV neturi teisės to daryti ir ragina lėktuvus pasitraukti. Tuo metu Amerika sako, kad to nedarys. Padėtis panaši, kaip su Rusijos lėktuvais virš Baltijos jūros.
– Kokios perspektyvos šią įtampą suvaldyti? Matome, kad ir su mažesniu oponentu Iranu sunku susitarti. O čia – Kinija...
– Sunku prognozuoti. Čia potencialus ilgalaikės politinės įtampos, karo židinys. Problema, matyt, išliks artimiausius 40-50 metų, kol bus išspręsta. Kinija nepasiryžusi nusileisti. Ji pabrėžtinai tvirtina, kad Pietų Kinijos jūra yra jos. Ir tai verčia ją tvirtai laikytis šios pozicijos. Tuo metu JAV nuogastauja, kad Kinija ilgainiui išstums ją iš vakarinių Ramiojo vandenyno dalių. Amerika laiko save Ramiojo vandenyno galybe. Todėl taip pat lengvai nenusileis.
Visą pokalbį klausykite čia.
