Vaikų antsvoris pasaulyje ir Lietuvoje tampa vis grėsmingesne problema, kuri gali turėti skaudžių padarinių. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad daugelis anstvorio turinčių vaikų dėl to kenčia ir vėlesniame amžiuje, o tai kelia riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ar net kai kuriomis vėžio formomis. Pasak ekspertų, anstvorio problemą didele dalimi lemia nėštumo laikotarpiu ir pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio gaunamos maistinės medžiagos.
Mityba vaikystėje programuoja visą gyvenimą
Vilniuje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „1000 pirmųjų dienų įtaka mūsų ilgalaikei sveikatai. Perinatalinės mitybos svarba“ buvo pristatyti „Nestlé mitybos instituto“ naujausi moksliniai tyrimai, pagrindę keltas prielaidas apie per greito kūdikio augimo pirmaisiais gyvenimo metais galimas pasekmes – nutukimo, diabeto ir kitų lėtinių ligų atsiradimą vėlesniame amžiuje.
„1000 dienų – tai laikotarpis nuo vaisiaus užsimezgimo iki 2 metų amžiaus. Valgydamas žmogus gauna ne tik maisto medžiagas, bet ir maisto produktų genetinę informaciją, kuri gali patekti į žmogaus ląsteles ir jas paveikti. Tad maistas yra ne tik maisto medžiagų šaltinis, bet ir žmogaus genų modifikatorius“, – sakė Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas, biomedicinos mokslų daktaras doc. Vaidotas Urbonas.
Jam pritaria ir „Nestlé mitybos instituto“ sveikatos direktorius Europai dr. Mike‘as Possneris. Pasak jo, tyrimai patvirtina, kad laikotarpiu nuo vaisiaus užsimezgimo iki dviejų metų amžiaus gaunamos maistinės medžiagos turi ilgalaikį poveikį viso gyvenimo kokybei. Tai įrodo ir naujausi moksliniai tyrimai.
„Ankstyvoje vaiksytėje žmogaus organizmo savybės dar tik formuojasi, todėl tinkama mityba yra tokia svarbi jo ateičiai. Mityba programuoja kūdikio fizinį augimą, metabolizmą, imunitetą, net nulemia galimą ligų pasireiškimą vėlesniais gyvenimo etapais“, – pažymėjo M. Possneris.
Svarbu ir tai, ką valgo mamos
Lietuvos dietologų draugijos prezidentė gydytoja doc. Edita Gavelienė pabrėžė, kad ne mažiau svarbu ne tik jau gimusio kūdikio mityba, bet ir tai, kokį maistą renkasi besilaukiančios moterys.
„Nors mitybos vaidmuo sveikatai yra neabejotinas, pasaulyje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad gyventojai, įskaitant ir besilaukiančias moteris, maitinasi nesveikai: nesilaikoma mitybos režimo, aprūpinimas būtinomis maistinėmis medžiagomis yra netinkamas ir dažnai nepakankamas“, – sakė E. Gavelienė.
Gydytojos dietologės teigimu, svarbu, kad besilaukianti moteris gautų pakankamą energijos ir baltymų, taip pat vitaminų ir mineralų kiekį, vartototų joduotos druskos, optimaliai priaugtų svorio ir, žinoma, atsisakytų alkoholio bei tabako. Tiesa, kaip ir visur reikia jausti saiką, nes naujausios mokslinės studijos, tiriančios mitybos įtaką nėštumo periodu, įrodė ne tik mitybos nepakankamumo, bet ir perteklinės mitybos svarbą.
Ligų gydymui – milžiniškos išlaidos
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 43 mln. vaikų visame pasaulyje turi antsvorio, 14 mln. iš jų gyvena Europoje. Visame pasaulyje antsvorio turi maždaug 10 proc. vaikų, Lietuvoje – apie 5 proc. Mūsų šalies medikai pastebi, kad pastaraisiais metais šis vaikų skaičius sparčiai auga, o su nutukimu ir antsvoriu susijusių ligų gydymui kasmet išleidžiama apie 10 proc. sveikatos apsaugai skiriamų lėšų.
„1000 pirmųjų dienų įtaka mūsų ilgalaikei sveikatai. Perinatalinės mitybos svarba“ – pirmoji Lietuvoje rengiama konferencija bendradarbiaujant su pasaulinio „Nestlé mitybos instituto“ mokslininkais, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, Lietuvos vaikų gastroenterologų mitybos draugijos, Lietuvos dietologų draugijos bei Lietuvos neonatologų asociacijos specialistais. Renginyje taip pat buvo aptartos tokios temos kaip probiotikų ir prebiotikų reikšmė kūdikių virškinimo sistemos veiklai, mažo gimimo svorio kūdykių mityba, dietų įtaka virškinimo ligų terapijai.
