Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Europos Sąjungos (ES) pirmadienį paskelbtos naujos sankcijos Maskvai turėtų būti pradėtos įgyvendinti artimiausiu metu.
Jis taip pat teigė suprantantis sprendimą, kad sankcijos dar gali neįsigalioti keletą dienų.
„Stengiamasi visais būdais išsaugoti trapias paliaubas, nes tuomet galima sustabdyti kraujo praliejimą, bet, žinoma, tai neišsprendžia visų problemų. Tai iš tikrųjų labai svarbu, nes svarbu, kad žmonės nežūtų, bet reikia ilgalaikių priemonių, kad vis dėlto situacija stabilizuotųsi, o tam jau reikia visų konfliktuojančių pusių sutarimo. Turiu omeny, kad Rusija pagaliau pripažintų, jog yra šito konflikto dalis, nes ji šitą neigia“, – BNS antradienį sakė ministras.
Naujos sankcijos įsigalios, kai apie jas bus paskelbta ES oficialiame leidinyje, o tai gali užtrukti kelias dienas.
„Tokiu būdu liks laiko įvertinti, kaip įgyvendinamas susitarimas dėl paliaubų ir taikos planas“, – ES sprendimą aiškino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy.
L. Linkevičius sakė, kad svarbus yra ne pats susitarimas dėl paliaubų, o jo įgyvendinimas: „Kad mes matytume tą įgyvendinimą realybėje, gyvenime, kol kas to nematome, tokių įrodymų neturime“.
„Aš taip nemanau, bet aš įsivaizduoju ir suprantu tuos, kurie mano, kad jeigu mes dabar, tarkime, įvestume sankcijas, tai sustabdytume tas trapias paliaubas. Aš suprantu tą būdą (atidėjimą), bet mes pasisakome už sankcijas ir turime tam pagrindimą, jos yra sutartos ir tikiuosi, kad artimiausiu metu jos bus pradėtos įgyvendinti“, – sakė ministras.
Anot jo, kad naujos sankcijos nebūtų įvestos, reikia aiškių konflikto Ukrainoje deeskalavimo požymių. Kaip teigiamą jau įvykusį paliaubų žingsnį jis įvertino per 1 tūkst. įkaitų paleidimą.
„Turėtų tikrai būti labai aiškūs deeskalavimo požymiai, kad situacija tikrai stabilizuojasi, turėtų aiškiai matytis pajėgų atitraukimas ir tų nesankcionuotų, neteisėtų karinių grupuočių numalšinimas. Aš labai sunkiai įsivaizduoju, kad tai gali įvykti. Bet turi būti aiškūs deeskalavimo požymiai, kurių iki šiol nebuvo“, – aiškino ministras.
Pasak diplomatų, nauji suvaržymai užkirstų kelią didžiausioms Rusijos valstybinėms naftos ir gynybos įmonėms gauti lėšų Europos rinkose kasdienėms operacijoms ir būtinoms investicijoms.
Tai būtų ypač skaudus smūgis Rusijos naftos milžinei „Rosneft“, kuriai vadovauja artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir kurios skolos, atsiradusios vykdant įsigijimus, dėl kurių ji tapo viena didžiausių pasaulyje biržinių naftos gavybos įmonių, siekia dešimtis milijardų JAV dolerių.
Suvaržymai taip pat būtų taikomi Rusijos valstybinei magistralinių naftotiekių monopolininkei „Transneft“.
28 valstybių blokas taip pat išplėtė sąrašą asmenų, kuriems įvesti kelionių suvaržymai ir kurių turtas įšaldytas. Šiame „juodajame sąraše“ yra pareigūnai, kurie prisidėjo prie krizės Ukrainoje arba atlieka svarbų vaidmenį formuojant Kremliaus politiką.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
