REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt

Anksčiau Premjeras yra sakęs, kad maži viešojo sektoriaus atlyginimai yra didžiausias vyriausybės rūpestis, tačiau jie, kaip ir minimali mėnesinė alga galėtų būti didinami tik kitais metais.

REKLAMA
REKLAMA

Beje, dėl MMA didinimo nėra sutarimo ir Trišalėje taryboje, todėl pirmas klausimas šią savaitę 25 metų sukaktį minėjusios pramonininkų konfederacijos prezidentui Robertui Dargiui apie MMA.

REKLAMA

– Prieš pusmetį sakėte, kad, kai nedidelio restoranėlio savininkui pasakėte, kad MMA kils iki 1500 litų, jam šaukštas iškrito iš rankų. Dabar vėl atgijo kalbos apie MMA didinimą nuo kitų metų. Ar metas tinkamas?

– Aš visą laiką klausydamasis valdžios sprendimų suprantu, į kur tie kalbėjimai yra nukreipti. Be abejonės, į pačią sunkiausiai gyvenančių žmonių grupę. Iš esmės reikėtų galvoti kita linkme, kuria mūsų bent jau dabartinė koalicija mažai diskutuoja – kaip gerinti verslo sąlygas, kaip didinti dirbančiųjų skaičių iš esmės arba tų kūrybingų žmonių atėjimą į verslą, kad kuo daugiau būtų jų, o ne didinti mokesčius tiems, kurie realiai veikia. Bet, be abejonės, kad viešoje erdvėje žymiai gražiau atrodo, kai tu pasakai „aš noriu, kad jūs uždirbtumėte daugiau“. O kas nori, kad uždirbtume mažiau?

REKLAMA
REKLAMA

Tai toje vietoje, aš manau, kad trūksta tokių fundamentalių procesų judinimo, kurie turi ilgalaikes pasekmes ekonomikai. Jūs pažiūrėkite dar kitą momentą. Juk yra nemaža dalis, beveik ketvirtadalis, kurie net negauna minimalaus atlyginimo. Tai kas čia vyksta? „Šešėlis“. Nes pažiūrėkite kas darosi. Tikrinamos dažniausiai įmonės, kurios veikia, realiai dirba, skaidriai, moka mokesčius ir pateikinėja savo ataskaitas. Ar jūs daug girdėjote sulaikytų įmonių, kurios veikia nelegaliai, o tokių tikrai yra. Tai aš manyčiau, kad akcentai giluminiai mąstant dedami ne ten.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Kad jau pradėjote apie tas skaidrias įmones, tai kokia jūsų nuomonė apie Finansų ministerijos pateiktas PVM įstatymo pataisas, kai už PVM mokėjimą „solidariai atsakingais“ tampa ir pirkėjas, ir pardavėjas?

– Aš kalbėjau ir su Finansų ministru. Vėlgi iš ministro varpinės žiūrint, skamba gražiai: nusiramink, sako, Robertai, viskas bus tvarkoje, mes turėsime įrodyti faktą tą, kad būtent, kad ta dalis, kuri pareiškė, kad tu turėjai žinoti, pateikia ir faktus. Bet verslininkai gyvenimą supranta taip, kaip jis vyksta regionuose. Ateis mokesčių inspektorius, ir tu pabandyk jam įrodyti, kad tu nežinojai. Tas kaltumo prezumpcijos klausimas jau dabar yra akyse tų mažų verslininkų, ir iš tikrųjų mes, sako, kentėsim vėl, iš mūsų vėl atiminės pinigus. Beje, mūsų įmonė yra patyrusi tokius dalykus. Praktika parodys, kaip yra iš tikrųjų. Jeigu parodys, kad bus bent keli atvejai, kai bus išieškoma iš nekaltų žmonių papildomai mokesčio, aš tada manau, kad verslas labai rimtai kels klausimą, kad tą įstatymą reikėtų padaryti tokį, kad tie, kurie dirba nebūtų kalti.

REKLAMA

– Nekilnojamo turto, automobilių ir progresiniai mokesčiai vis ant valdančiųjų darbo stalo, o ir TVF pataria įvesti naujus mokesčius. Jūs sakytumėte, kad jie šiandien gali atstumti investuotojus, jie nekurs darbo vietų ir konkurencingumo šalies nedidins?

– Negalėčiau taip teigti. Klausimas yra į mokesčius visada dvejopas. Pas mus daugiausia dominuoja mokesčiai – kaip biudžeto pajamų šaltinis. Aš visada esu šalininkas, kad mokesčiai – ne patys savaime yra instrumentas biudžetą surinkti, bet jie yra ilgalaikės valstybės politikos įrankis. Ir per ją galima susidėlioti tuos žingsnius, kurie būtini šiandien tam, kad mes galėtume šnekėti apie kažkokią tvarią sistemą ir tada, kai europinių pinigų suma sumažės. Juk mums reikia pasikloti ekonominį pagrindą, kai po 2020 metų mes gausim mažiau išmokų pagal konvergencijos sutartį. Kaip valstybė vykdys savo konstitucinius įsipareigojimus švietimui, sveikatos apsaugai, socialinėms išmokoms, pensijoms. Tai, man atrodo, kad tai tie klausimai, kurie apskritai valstybės gyvavimo ir egzistencinius klausimus kelia. Tai, aš manyčiau, kad šiandien tikrai turime ką veikti.

REKLAMA

– Klausydama jūsų aš prisiminiau dar vieną sritį – finansavimas gynybai.

– Taip, pridėkite ir jį.

– Jis reikalauja didelių lėšų, mes nevykdome savo įsipareigojimų NATO, pinigų vis papildomai reikia, bet aš suprantu, kad jūs esate iš tų verslininkų, kurie neprieštarautų, jeigu būtų toks mokestis arba būtų sukurtas toks fondas, kuris būtų skirtas tiesiogiai krašto gynybos finansavimui?

– Aš tikrai palaikyčiau idėją. Ir aš esu kalbėjęs, kad gynyba, visų pirma, yra mūsų pačių reikalas. Kada mes girdime viešoje erdvėje iš labai aukštų pareigūnų, kad nesirūpinkite, NATO mus apgins, aš visada pagalvoju, ar žmogus suvokia, ką šneka. Jeigu mes patys nesiginame, tai kas gali mus ginti? Ir tada man kyla tokie klausimai, ar mes pakankamą dėmesį skiriame, turiu galvoje techniškąja prasme, apie ką jūs labiausiai kalbate, ar pakanka pinigų įrangai įsigyti ir t.t.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kitas klausimas, kurį mes dažnai pamirštame, bet kuris labai akivaizdžiai parodė Ukrainoje pasekmes – žmonės nesuvokia, ką gina. Pasimeta, ar čia ta valstybė iš tikrųjų yra jų ideologinis kūrinys, stiprybės visuomenei pritrūksta. Ir, aš manyčiau, kad čia mums labiausiai reikia galvoti apie visą viešąją erdvę, apie ką mes diskutuojame. Tie mūsų veiksmai, kurie stiprina valstybę, stiprina bendruomenes, čia juk bus bazė apginti savo valstybei. Ne vien tik šautuvais mes ją ginsim iš tikrųjų. Stiprybe, visų pirma, dvasine stiprybe mes galime priešintis priešui. Ir, jeigu Vakarai, tas pats NATO, mato, kad šita visuomenė bėga iš tos valstybės, kad jai pačiai viduje, ir aristokratijai valstybės, valstybė nėra esminis kūrinys, dėl ko žmogus iš viso yra, tai jiems tada klausimas irgi kyla, ką mes čia giname. Sutikite. Ir aš manau, kad mums patiems, pradedant mokyklomis, reikia pradėti kalbėti, reikia ten diegti patriotizmą. Mane šokiruoja tokie dalykai, kai mes susitinkame su švietimo specialistais, kurie važinėja po Lietuvą, klausosi, kalbasi su mokiniais...

Sutikite, kai pareina mokinys ir klausia, tėveli, mamyte, ar tikrai prie ruso buvo geriau... Tai kur jis išgirdo tą? Mokykloje. Ar tikrai mes ten padarėme viską, kad augintume stiprų, kūrybingą, atsakingą, patriotišką lietuvį? Nuo čia prasideda krašto gynyba, o ne nuo to, kiek mes procentų atiduosime BVP. Bet, jeigu grįžtant prie jūsų klausimo, aš tikrai įsitikinęs, kad šiandien reikia susirūpinti tuo dalyku.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų