(17.06) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaudamas televizijos laidoje „Tiesioginė linija“ ir atsakydamas į klausimą, kada šalis išvys savo pirmąją ponią, atsakė, kad pirmiausia jam reikia ištekinti buvusią žmoną.
„Žinote, ką? Man pirmiausia reikia savo buvusią žmoną Liudmilą Aleksandrovną už vyro išleisti, o paskui galėsiu ir apie save pagalvoti“, – pareiškė V.Putinas.
Kremlius balandžio pradžioje patvirtino, kad V.Putinas baigė tvarkyti skyrybų su žmona Liudmila dokumentus. 30 metų santuokoje išgyvenusi pora apie skyrybas netikėtai pranešė praėjusią vasarą.
V.Putino oficialioje biografijoje, kurioje dar kovo 27 dieną buvo rašoma „Vedęs. Žmona – Liudmila Aleksandrovna Putina“, dabar paprasčiausiai nurodoma, kad jis turi dvi dukras, o pirmoji šalies ponia neminima.
Apie privatų 61 metų V.Putino gyvenimą jau seniai sklando įvairūs gandai, kurių kai kurie sieja jį su gimnaste, olimpiete ir parlamentare Alina Kabajeva. Tačiau tie gandai buvo paneigti, o vienas tai parašęs leidinys 2008 metais buvo uždarytas.
(16.13) Rusijos prezidentas Vladirimas Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nesieks atsiskirti nuo išorinio pasaulio sovietų laikų Geležine uždanga.
„Geležinė uždanga – tai sovietiškas išradimas, – sakė jis atsakinėdamas į visuomenės klausimus per televiziją. – Tai (šalies) vidaus įvykis. Mes nesiruošiame nuo nieko uždengti savo šalies, savo žmonių, visuomenės. To nebus“.
Paklaustas, ar visą gyvenimą norėtų likti prezidentu, V.Putinas atsakė: „Ne“.
Kalbėdamas apie galimybę apsilankyti JAV prezidentas atsakė: „Kolegos amerikiečiai priėmė sprendimą sustabdyti tokius kontaktus, bet tikiuosi, kad viskas savo laiku stos į savo vietas“.
V.Putinas pripažino, kad Jungtinės Valstijos neabejotinai yra tarp pasaulio lyderių, nors „kažkuriuo metu pasirodė, kad jos – vienintelės lyderės“.
„Šiandien paaiškėja, kad taip nėra. Viskas pasaulyje yra susiję. Ir jeigu bandoma ką nors nubausti, parklupdyti į kampą ant žirnių kaip išdykavusius vaikus, kad jiems skaudėtų, tai galų gale jie nupjaus šaką, ant kurios patys sėdi. Ir kada nors tai bus tikrai suprasta“, – kalbėjo prezidentas apie Vakarų įvestas sankcijas Rusijai.
Anksčiau ketvirtadienį kalbėdamas kasmetinėje televizijos „tiesioginės linijos“ laidoje V.Putinas sakė, kad Rusija neketina savęs izoliuoti, tačiau taip pat primygtinai nesieks narystės tarptautinėse organizacijose.
„Mes dažnai susiduriame su tuo, kad mūsų pozicija yra nesuprantama, o kartais net nenorima ją suprasti. Mes primygtinai nereikalausime išlikimo kai kuriose tarptautinėse struktūrose, ypač jeigu jos negali pademonstruoti savarankiškumo ir suformuluoti, koks yra jų pačių požiūris į esminius tarptautinės plėtros klausimus“, – pareiškė V.Putinas.
(15.28) Prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos prarado tarpusavio pasitikėjimą dar prieš Ukrainos krizę, tačiau jis norėtų atnaujinti šalių bendradarbiavimą.
Pasak V.Putino, norint to pasiekti, Jungtinės Valstijos turėtų gerbti kitų interesus ir tarptautinę teisę.
„Tam tikras pasitikėjimas yra prarastas, bet mes nemanome, kad kalti dėl to esame mes, – sakė jis per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus. – Jungtinės Valstijos gali imtis veiksmų Jugoslavijoje, Irake, Afganistane ir Libijoje, bet Rusijai neleidžiama ginti savo interesų“.
„Žinote, reikalas ne tas, kad tai („perkrovimas“) dabar baigėsi dėl Krymo. Aš manau, kad tai baigėsi žymiai anksčiau, tai įvyko iš karto po įvykių Libijoje“, - kalbėjo V.Putinas.
Jis priminė, kad tuomet, priimant rezoliuciją dėl Libijos, Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas palaikė Vakarų partneres. „Bet apie ką joje buvo kalbama? Joje buvo kalbama apie Libijos vyriausybės oro pajėgų skrydžių uždraudimą. O iki ko tai realiai atvedė? Iki teritorijos bombardavimo, iki paties (Muamaro) Kadhafi (Kadafio) nuvertimo, jo nužudymo, o vėliau JAV pasiuntinio nužudymo ir šalies griūties“, – pareiškė V.Putinas.
Pasak jo, „iš čia ir atsiranda nepasitikėjimas“. „Štai taip tada baigėsi perkrovimas“, – sakė V.Putinas.
(15.18) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Moldovos prorusiškos separatistinės Padniestrės respublikos gyventojai privalo turėti teisę apsispręsti dėl savo tolesnio likimo ir pabrėžė darybų būtinybę.
„Galiausiai žmonėms turi būtileista patiems nulemti savo likimą. To mes sieksime kartu su visais partneriais, žinoma, visų pirma remdamiesi tais žmonėmis, kurie gyvena Padniestrėje“, – pareiškė V.Putinas, „tiesioginėje linijoje“ atsakydamas į klausimą apie Padniestrės respublikos pripažinimo galimybę.
Rusijos prezidentas sakė, kad Padniestrė – „viena sudėtingiausių problemų, iškilusių mums po Sovietų Sąjungos žlugimo“.
Padniestrės gyventojai yra prorusiškai nusiteikę, jų didelę dalį sudaro Rusijos piliečiai, kalbėjo V.Putinas.
„Žmonės patys įsivaizduoja, kaip kurti savo ateitį, savo likimą. Ir tai ne kas kita kaip demokratijos išraiška, jeigu mes leisime tiems žmonėms padaryti taip kaip jie nori“, – pareiškė Rusijos vadovas.
Jis pridūrė, kad „žinoma, reikia nedelsiant panaikinti blokadą, kurios negatyvias pasekmes patiria Padniestrėje gyvenantys žmonės“.
Pasak V.Putino, blokadą vykdo Moldova ir Ukraina – „į Ukrainos ir Padniestrės pasienį jau pritraukta nacionalistinių ginkluotų grupuočių“.
„Tai turi kuo greičiau baigtis“, – pareiškė prezidentas.
Rusija ir Padniestrės valdžia sako, kad Ukraina blokuoja transporto kelius į šį regioną. Moldova įšaldė savo santykius su šiuo regionu po trumpo 1992 metų karo.
Savo ruožtu Ukraina baiminasi, kad Rusijos kariai gali pasinaudoti Padniestre kaip tramplinu invazijai į pietinį jos regioną surengti.
Rumuniškai kalbančios Moldovos rytiniame pasienyje esanti Padniestrė, kurios dauguma gyventojų yra rusakalbiai, nepriklausomybę paskelbė netrukus po to, kai 1991 metais subyrėjo Sovietų Sąjunga, tačiau jos valstybingumo kol kas nepripažino nė viena valstybė.
Rusija šiame regione yra dislokavusi savo kariuomenę.
„Reikia be sąlygų vesti dialogą su Moldova ir su Ukraina. Reikia suintensyvinti derybas „5+2“formatu“,– sakė V.Putinas.
Padniestrės respublikos Aukščiausioji taryba trečiadienį patvirtino kreipimąsi į Rusijos Federacijos prezidentą, Valstybės Dūmą ir Federacijos Tarybą, taip pat Jungtines Tautas (JT) bei Europos ir Saugumo Bendradarbiavimo Organizaciją (ESBO) dėl regiono nepriklausomybės pripažinimo.
Padniestrės įstatymų leidėjų paruoštame dokumente primenami 2006 metų rugsėjo 17 dienos referendumo rezultatai – 97 proc. balsavusiųjų pasisakė už respublikos nepriklausomybę ir prisijungimą vėliau prie Rusijos.
(14.42) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė nebijantis NATO plėtros.
„Baimės mes nejaučiame – nei aš nejaučiu, nei kas nors kitas turėtų to bijoti. Tačiau turime vertinti realią padėtį“, – V.Putinas sakė ketvirtadienį surengtoje kasmetinėje televizijos „tiesioginėje linijoje“, per kurią atsakinėjo į visuomenės užduodamus klausimus.
Šalies vadovas sakė, kad būtina blaiviai vertinti padėtį, susijusią su Vakarų šalių karinio aljanso tolesne plėtra.
V.Putinas pabrėžė, kad anksčiau NATO vadovybė tikino Maskvą neplanuojanti Aljanso plėsti į rytus. Tačiau vėliau prie jo prisijungė buvusio komunistinio bloko šalys ir buvusios Sovietų Sąjungos respublikos – Baltijos šalys.
„Savo laiku kalbėjau: „Kodėl tai darote? Kokia prasmė? Tų šalių saugumo užtikrinimas? Manote, jas kas nors užpuls?“ Gerai, tačiau pakanka sudaryti dvišalę sutartį dėl draugystės ir savitarpio pagalbos, įskaitant karinę – ir tų šalių saugumas bus užtikrintas“, – aiškino jis.
Tačiau V.Putinas sakė, kad iš Aljanso vadovų sulaukdavo atsakymų, kad tos šalys „turi teisę pačios rinktis, kaip užtikrinti savo saugumą“
„Tai tiesa. Tačiau taip pat tiesa, kad karinio bloko infrastruktūrai artejant prie mūsų sienų, tai mums sukelia tam tikrų nuogąstavimų ir klausimų. Turime imtis kokių nors atsakomųjų žingsnių. Tai juk irgi tiesa, ir mums taip pat niekas negali prieštarauti“, – pabrėžė Rusijos lyderis.
Tuo tarpu toje laidoje dalyvavusiam prieštaringai vertinamam Kremliaus politiką palaikančiam televizijos žurnalistui Dmitrijui Kiseliovui, kuris anksčiau sakė, jog Rusija yra šalis, galinti paversti Jungtines Valstijas „radioaktyviais pelenais“, pasiskundus, kad NATO plėtra jam sukelia „dusinimo pojūtį“, V.Putinas sarkastiškai atsakė: „Mes patys visus uždusinsim, todėl nebijokite.“
(14.28) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį suteikė Ukrainai mėnesio laikotarpį, per kurį turės būti išspręstas ginčas dėl įsiskolinimų už kaimyninės šalies tiekiamas gamtines dujas, perspėdamas, kad neišsprendus tos problemos Maskva pradės reikalauti iš Kijevo išankstinio apmokėjimo už dujas.
„Esame pasiruošę laukti vieną mėnesį. Jeigu po mėnesio nebus jokių mokėjimų, tuomet, vadovaudamiesi (dvišaliu) kontraktu, pereisime prie vadinamojo išankstinio apmokėjimo“, – V.Putinas sakė tiesioginėje televizijos laidoje.
Jis pridūrė, jog Kijevui vengiant mokėti už dujas, gali būti nutrauktas jų tiekimas Ukrainai, taip pat sutrikti energetikos išteklių eksportas į Europos šalis.
(14.25) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad sprendimas suvienyti Krymą su Rusija buvo priimtas pačią paskutinę akimirką – po to, kai paaiškėjo Krymo referendumo rezultatai.
„Iki paskutinio momento, dar daugiau, iki paskutinės dienos aš nerašiau tos frazės kalboje Kremliuje, kad teikiu Federaliniam Susirinkimui federalinį įstatymą dėl Krymo prijungimo, todėl, kad laukiau referendumo rezultatų“, – ketvirtadienį sakė V.Putinas per „tiesioginę liniją“.
Pasak jo, jam „labai svarbu buvo pamatyti, kokia gi ta pareikšta valia“.
„Ir kai tapo aišku, kad aktyvumas buvo 83 proc., o daugiau kaip 96 proc. pritarė prisijungimui prie Rusijos, tapo akivaizdu, kad tai – absoliuti, praktiškai visiška dauguma, jeigu nesakyti, (kad) visi Krymo gyventojai“, – pažymėjo V.Putinas.
„Tokiomis sąlygomis pasielgti kitaip mes negalėjome“, - pridūrė jis.
(13.53) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos prezidento rinkimų kampanija vykdoma nepriimtinai ir Rusija šių rinkimų rezultatų nelaikys teisėtais, jei kampanija tęsis tokiu pačiu būdu.
„Prezidentinės lenktynės (vyksta) absoliučiai nepriimtinomis formomis. Jeigu toliau viskas vyks tokiu būdu, mes, žinoma, negalėsime teisėtu (dalyku) pripažinti nieko, kas vyks po gegužės 25-osios (rinkimų)“, – sakė jis per „tiesioginę liniją“ su šalies gyventojais.
„Kokie gi tai teisėti rinkimai, jeigu kandidatus iš Rytų (Ukrainos) nuolat sumuša, aplieja kažkokiu rašalu ir taip toliau, neleidžia (jiems) susitikti su rinkėjais? Kas čia per rinkimų kampanija?“ – klausė jis.
„Griežtai kalbant, pagal Ukrainos konstituciją, jeigu ji nebus pakeista, naujų prezidento rinkimų esant juridiškai teisėtam prezidentui Viktorui Janukovyčiui surengti neįmanoma“, – pareiškė V.Putinas.
(13.37) Svarbiausias klausimas situacijos Ukrainoje sureguliavimui yra ne referendumo ir rinkimų seka, o garantijos, kad bus laikomasi rusakalbių gyventojų teisių, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Klausimas net ne tas, kas bus pirma: referendumas dėl decentralizacijos ar federalizacijos, paskui – rinkimai ar rinkimai, o paskui – valstybės struktūros keitimas. Klausimas yra garantijos šiems žmonėms“, – pareiškė V.Putinas per „tiesioginę liniją“.
Jis pabrėžė, kad būtina paskatinti Kijevą duoti atsakymą į klausimą, kur garantijos.
„Klausimas tas, kad (reikia) užtikrinti teisėtas Pietryčių Ukrainos rusų ir rusakalbių piliečių teises ir interesus“, – pažymėjo jis.
V.Putinas priminė, kad caro laikais dalis tos teritorijos nepriklausė Ukrainos teritorijai ir kad 3-iajame dešimtmetyje ji buvo perduota administruoti Kijevui sovietų vyriausybės sprendimu. „Kodėl jie tai padarė, Dievas žino“, – pažymėjo jis.
Šiandien šioje teritorijoje gyvenantys žmonės yra Ukrainos piliečiai, bet „jie turi būti lygiateisiai savo šalies piliečiai“, pridūrė V.Putinas.
Rusijos prezidentas išreiškė viltį, kad atsakymas į klausimą dėl garantijų vis dėlto bus rastas.
(13.36) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos milicijos specialiųjų pajėgų dalinys „Berkut“, kurį išformavo naujoji Kijevo valdžia, kaltinanti pareigūnus protestuotojų žudymu, garbingai atliko savo pareigą.
Atsakydamas į vieno buvusio „Berkut“ pareigūno klausimą tiesioginėje televizijos laidoje, V.Putinas sakė, kad „neabejotina, kad jūs ir jūsų kolegos ... profesionaliai ir garbingai atlikote savo pareigą“.
Prezidentas pridūrė, kad sprendimas išformuoti šias pajėgas po protestų, per kuriuos buvo nuverstas Kremliaus palaikomas Ukrainos lyderis Viktoras Janukovyčius, „atsigręš prieš Ukrainos valstybę, nes negalima žeminti kovotojų ir versti atsiklaupti kovotojus, kurie gynė šalies interesus“.
(13.08) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakė, jog labai tikisi, kad jam neteks pasinaudoti savo „teise“ pasiųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą.
„Labai tikiuosi, kad nebūsiu priverstas pasinaudoti šia teise“, - sakė V.Putinas, primindamas, kad parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba - kovo 1 dieną suteikė jam mandatą pasiųsti karius į Ukrainos teritoriją.
(12.30) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmąkart viešai pripažino, kad jo šalies kariai buvo dislokuoti Krymo pusiasalyje prieš separatistinį referendumą, per kurį vietos gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos Federacijos.
„Už Krymo savigynos nugaros, aišku, stovėjo mūsų kariai“, – sakė V.Putinas, aiškindamas, kas buvo tie kariai, kurie vilkėdami uniformas be atpažinimo ženklų pasirodė Kryme vasario pabaigoje.
„Jie veikė labai korektiškai, tačiau, kaip jau sakiau – ryžtingai ir profesionaliai“, - pridūrė jis apie rusų karius, kurių daugelis jų laikė apsupę Ukrainos kariuomenės bazes.
„Reikėjo apsaugoti žmones net nuo galimybės panaudoti ginklą civilių gyventojų atžvilgiu“, – sakė jis.
„Kitaip surengti referendumą – atvirai, garbingai, oriai – ir padėti žmonėms pareikšti savo nuomonę buvo paprasčiausiai neįmanoma“, – nurodė jis.
Pasak prezidento, Kryme referendumo metu buvo maždaug 20 tūkst. ginkluotų ukrainiečių kariškių.
„Ten vien sistemų S300 – 38 paleidimo įrenginiai. Sandėliai su ginklais ir ešelonai šaudmenų“, – sakė jis.
„Per pokalbius su savo kolegomis užsienyje aš neslėpiau, jog mūsų užduotis buvo ta, kad būtų užtikrintos sąlygos krymiečiams laisvai pareikšti savo valią“, - sakė jis.
„Todėl mes turėjome imtis būtinų priemonių, kad įvykiai nesiklostytų taip, kaip jie šiandien klostosi Ukrainos pietrytinėje dalyje. Kad nebūtų tankų, kad nebūtų nacionalistų kovinių padalinių ir žmonių su kraštutinėmis pažiūromis, bet gerai ginkluotų automatiniais ginklais“, – sakė V.Putinas.
(12. 06) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apkaltino Ukrainos vyriausybę stumiant šalį prie bedugnės krašto, tačiau pareiškė, kad dialogas yra vienintelė galimybę išeiti iš besivystančios krizės.
„Tik dialogu, demokratinėmis procedūromis, o ne naudojant ginkluotąsias pajėgas, tankus ir aviaciją, galima įvesti tvarką šalyje“, – V.Putinas sakė dalyvaudamas kasmet Rusijos televizijos rengiamoje tiesioginėje laidoje, per kurią gyventojai gali užduoti klausimus šalies lyderiui.
V.Putinas pažymėjo, jog labai svarbus pradėti derybas, dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims.
„Šiandien labai svarbu kartu pagalvoti, kaip išeiti iš šios padėties, pasiūlyti žmonėms tikrą, o ne parodomąjį dialogą“, – sakė jis.
V.Putinas apkaltino naująją Kijevo vyriausybę, atėjusią į valdžią, kai buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, stumiant šalį „į bedugnę“.
Prezidentas aiškino, kad Kijevo valdžios atstovai nuolat važinėja į Ukrainos rytinius regionus, tačiau ten susitinka tik su savo „statytiniais“, o ne prorusiškos stovyklos atstovais.
„Dėl to nereikia važinėti į Donbasą – tam pakanka išsikviesti juos į Kijevą ir surengti pasitarimą. Reikia kalbėti su žmonėmis, su jų tikraisiais atstovais“, – ragino jis.
V.Putinas pareiškė, jog į vadovaujamus postus Rytų Ukrainoje būtina kelti tuos lyderius, kurie yra populiarūs tarp gyventojų, kad būtų pradėtas konstruktyvus dialogas dėl krizės įveikimo.
„Būtina kalbėtis su žmonėmis ir su jų realiais atstovas. Su tais, kuriais žmonės pasitiki“, – sakė jis.
„Reikia visus paleisti iš kalėjimų, padėti žmonėms organizuotis, iškelti papildomus lyderius ir pradėti dialogą“, – sakė jis.
„(Ukrainos) rytuose kalbama apie federalizaciją. Kijeve jau kalba, ačiū Dievui, apie decentralizaciją. Kas (slypi) už šių žodžių? Reikia sėsti prie derybų stalo ir suprasti, apie ką kalbama, ir rasti sprendimą“, – pabrėžė V.Putinas.
(11.58) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rytų Ukrainoje nėra rusų dalinių.
„Niekai visa tai“, – sakė V. Putinas tiesioginiame televizijos eteryje, pradėdamas klausimų ir atsakymų sesiją.
(11.57) Rusijos prezidentas ketvirtadienį pareiškė, kad Kijevo sprendimas pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į rytinę Ukrainą, užuot siekus dialogo su šio regiono rusakalbiais gyventojais, yra „labai rimtas nusikaltimas.“
„Užuot suvokę Ukrainos valstybėje vykstant kažką negera ir bandę siekti dialogo, pradėjo dar labiau grasinti jėga ir priėjo prie to, kad pasiuntė prieš civilius gyventojus tankus ir aviaciją“ – pareiškė V.Putinas per „tiesioginę liniją“.
„Tai dar vienas labai rimtas dabartinių Kijevo valdžios nusikaltimas“, – pridūrė jis.
(11.57) V. Putinas šį sykį jau nepuolė neigti „žaliųjų žmogeliukų“ buvimo Kryme. Į klausimą, kas yra tie jauni žmonės, „žalieji žmogeliukai“ jis atsakė: „Dar sykį kartoju, mūsų užduotis buvo užtikrinti laisvą Krymo žmonių pasirinkimą. Būtent tam, kad situacija nebūtų tokia, kokia dabar yra pietų ir rytų Ukrainoje. Todėl už Krymo savigynos būrių, be abejo, stovėjo mūsų kariai. Turėkite omenyje, kad Kryme buvo daugiau nei 20 tūkst. gerai ginkluotų karių. Ginklų ir šaudmenų sandėliai. Reikėjo apsaugoti žmonės netgi nuo galimybės panaudoti ginklus prieš civilius asmenis.“
V. Putinas ypač akcentavo „itin glaudžius santykius“ su Kinija. „Mes nekursime ginkluoto aljanso ar karinio bloko. Tačiau mes būtinai plėsime santykius su Kinija“, – teigė Rusijos prezidentas.
