REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Reikalauja ūkininkų kraujo

Kaimui gresia mokesčių prievaizdų rimbas

Ūkininkai įtariami nemokantys mokesčių

Ūkininkai įtariami nemokantys mokesčių

REKLAMA

Tyrimų ir statistikos duomenys rodo, kad žemės ūkyje šešėlinės ekonomikos mastai greičiausiai ne ką mažesni negu mieste, todėl politikams ir valdininkams siūloma peržiūrėti bei sugriežtinti mokesčių politiką.

REKLAMA
REKLAMA

Kitą savaitę į Seimą renkasi dalies žemės ūkio bendrovių vadovai. Tarp aktualių žemdirbiams klausimų politikams bus pateiktas ir vienas skaudžiausių: kodėl juridiniai asmenys valstybės biudžetą papildo gausiau negu eiliniai ūkininkai? Panašų klausimą antrina ir neseniai auditą atlikusi Valstybės kontrolė – neįmanoma nustatyti, ar pajamas iš žemės ūkio veiklos gaunantys asmenys sąžiningai sumokėjo mokesčius.

REKLAMA

Aptiko šešėlį

Valstybės kontrolieriai domėjosi, kiek efektyviai taikomos žemės ūkio srities mokesčių lengvatos, o įvairiuose įstatymuose jų numatyta net 25. Analizės tikslas – išsiaiškinti, kiek pajamų ir dėl kokių priežasčių negauna valstybė ir ar tikslinga taikyti mokesčių lengvatas.

Konstatuota, kad informacija apie žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis kaupiama trijuose registruose, kuriuos valdo ir tvarko skirtingos institucijos. Visų registrų paskirtis ir registravimui taikomi reikalavimai yra skirtingi. Pavyzdžiui, viename registre įregistruota 197 tūkst. fizinių asmenų valdų, o kitame žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis nustatytas 259 tūkst. fizinių asmenų. Be to, dviejuose iš trijų registrų registracija neprivaloma, o viename gali būti užregistruoti ir asmenys, kurie iš tikrųjų nevykdo žemės ūkio veiklos. Todėl, pasak auditorių, nustatyti, kiek Lietuvoje yra subjektų, realiai vykdančių žemės ūkio veiklą, sudėtinga. Beje, premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė, nagrinėjusi mokesčių mokėjimo problemas, nustatė, kad 2012 m. buvo 176 tūkst. fizinių asmenų, gavusių pajamų iš žemės ūkio veiklos.

REKLAMA
REKLAMA

Valstybiniai auditoriai taip pat konstatavo, kad deklaruojamos ne visos iš žemės ūkio veiklos gaunamos pajamos, nors tokia prievolė numatyta. Neturint tikslių duomenų apie šias pajamas, susidaro situacija, kai mokesčių lengvatomis gali naudotis asmenys, kuriems jos nepriklauso. Pajamų dydis lemia trijų žemės ūkio srities mokesčių lengvatų, skirtų juridiniams asmenims, ir 12 lengvatų, skirtų fiziniams asmenims, taikymą.

Per ketverius pastaruosius metus patikrinę 37 fizinių asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktas pajamų mokesčio deklaracijas ir palyginę jas su Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, auditoriai nustatė, kad net 31 asmens metinėse pajamų deklaracijose nurodyti 8,7 mln. Lt prastesni žemės ūkio veiklos rezultatai. Priežastis greičiausia paprasta: norėdami pasinaudoti ES parama, fiziniai asmenys turi atitikti ekonominio gyvybingumo rodiklius, taigi NMA pateikiamose ataskaitose jie gali būti suinteresuoti parodyti pelningą veiklą. O siekdami išvengti mokesčių VMI teikiamose gyventojų pajamų deklaracijose gali nurodyti mažesnes pajamas arba net nuostolingą veiklą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi pagal valstybinio audito ataskaitą vienas pajamų iš žemės ūkio veiklos gaunantis fizinis asmuo per metus nuslėpė per 70 tūkst. litų. Aklai pritaikius šį auditorių mokesčių nemokėjimo atradimą, galima teigti, kad neatmestina galimybė, jog statistiniai fiziniai asmenys galėjo per metus nuslėpti per 10 mlrd. litų pajamų. Žinia, tai – matematiniai paskaičiavimai, tačiau juos sumažinus net ir dešimt kartų vis dėlto susidarytų milžiniška suma.

„Netikslūs duomenys apie žemės ūkio veiklos subjektus ir jų pajamas turi įtakos ūkio veiklos subjektų mokamų mokesčių administravimui, VMI vykdomų veiksmų kontrolės pagrįstumui ir reikšmingumui, todėl šie subjektai gali būti netinkamai kontroliuojami ir nemokėti mokesčių“, – rėžė valstybės auditoriai. Supainiota, netiksli žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų apskaita, pasak kontrolierių, yra svarbiausia priežastis, dėl kurios negalima teisingai įvertinti žemės ūkio srities mokesčių lengvatų taikymo tikslingumo, poveikio žemės ūkiui, biudžeto pajamoms.

REKLAMA

Mokesčiai skiriasi penkiskart

Nors į Seimą besirinksiančių bendrovių atstovų galvos skausmas bus, jų manymu, neteisinga ir bendroves diskriminuojanti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo naujoji redakcija, ribojanti įsigyti nuosavybės teise vienam juridiniam ar fiziniam asmeniui daugiau kaip 500 ha žemės, pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, dėstant motyvus pirmiausia bus remiamasi ekonominį naudingumą atspindinčiais skaičiais.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2013 m. šalyje buvo įregistruoti 844 juridiniai asmenys, deklaravę žemės ūkio veiklą. Jie iš viso valdė (nuomojo arba buvo įsigiję privačios nuosavybės teise) 382,6 tūkst. ha žemės. Tarp šių juridinių asmenų buvo 224 bendrovės, valdžiusios daugiau negu 500 ha – vidutiniškai beveik po 1 400 ha. Iš viso jos valdė per 312,6 tūkst. ha.

REKLAMA

Statistikos duomenimis, šiuo metu deklaruota 2,8 mln. ha žemės. Taigi visi juridiniai asmenys valdo vos 13,6 proc. žemės ūkio naudmenų. „Ar logiška drausti bendrovėms įsigyti žemės daugiau negu 500 ha? Pavojaus nematau, nes pastarųjų aštuonerių metų statistika rodo, kad šalyje bendrovių nedaugėjo, nedidėjo ir jų naudojami žemės plotai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė J.Kraujelis. Pasak jo, padidinus leidžiamą bendrovei įsigyti žemės plotą, finansinę naudą pajustų valstybės biudžetas – gerokai padidėtų įplaukos, produkcijos eksportas. Nauda būtų ir žemės ūkyje dirbantiems žmonėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak J.Kraujelio, maždaug dešimtadalį visos dirbamos žemės naudojančios bendrovės kasmet realizuoja produkcijos maždaug už 1,6–1,8 mlrd. litų. Tai yra 30–35 proc. visų ūkių gaunamų pajamų. Šiose bendrovėse dirba 10–11 tūkst. žmonių. Į valstybės bei savivaldybių biudžetus bendrovės, pavyzdžiui, 2012 m., sumokėjo 106 mln. litų. Dar 63 mln. litų už jų nuomojamą žemę – per 209 tūkst. ha gavo ūkininkai.

Ūkininkų indėlis į valstybės biudžetą įvairus: gyventojų pajamų mokestį moka vienoks, sveikatos draudimo – kitoks, žemės – dar kitoks ūkius deklaravusiųjų skaičius. Sudėjus visus jų sumokėtus mokesčius, per metus būtų apie 132 mln. litų. „Plika akimi žiūrint, mokesčių suma apylygė, ūkininkai sumoka net šiek tiek daugiau. Tačiau paskaičiuokime, kas valstybei naudingiau – ar ūkininkų, ar žemės ūkio veikla užsiimančių juridinių asmenų įnašas?“ – J.Kraujelio teigimu, reikia pabrėžti vieno hektaro naudą valstybei.

REKLAMA

Bendrovių atstovo paskaičiavimais, iš fizinių asmenų valdomo hektaro valstybė šiandien gauna maždaug 55 litus mokesčių, o iš juridinių asmenų valdomo hektaro – 265 litus mokesčių. „Žinant, kad statistinis ūkininko ūkis – iki trijų hektarų, daugelis kaimo žmonių verčiasi natūraliu ūkiu, valstybei mokami mokesčiai turi skirtis. Bet ne penkis kartus. Nenorime konfrontuoti su ūkininkais, tačiau valstybė privalo tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims būti vienodai teisinga“, – sakė J.Kraujelis.

Jis siūlė atkreipti dėmesį ir į dar kitus statistinius skaičius. Antai ūkininkai už samdomus darbuotojus mokesčių valstybei sumoka trečdaliu arba perpus mažiau negu juridiniai asmenys, nors pastarieji darbuotojų samdo trečdaliu mažiau negu ūkininkai. O kaime įprasta manyti, kad samdiniui ūkininkas už darbą sumokės riebiau negu bendrovė. „Gal tai – ir vėl šešėlinės ekonomikos elementas?“ – svarstė J.Kraujelis.

REKLAMA

Statistika stebina

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius prisipažino pirmą kartą išgirdęs apie Valstybės kontrolės atliktą auditą ir sakė esąs nustebęs žinia, kad dėl netikslios statistikos valstybė galbūt netenka milijoninių mokesčių. „Gal tai – ne vien politikų problema? Gal mes turėtume klausti ir vykdančiosios valdžios, ką ir kaip keisti mokesčių administravimo srityje?“ – svarstė Seimo narys.

Politikas neneigė, kad ir apie skirtumą tarp juridinių bei fizinių asmenų sumokėtų mokesčių jis pirmą kartą girdi. „Gal, norint tiksliau paskaičiuoti juridinių bei fizinių asmenų indėlį, reikėtų atskirti šeimos ūkį – jis kaime dar dominuoja. Tačiau ir taip padarius neįsivaizduoju, kokių argumentų reikėtų griebtis norint pateisinti tokį didžiulį – beveik penkių kartų skirtumą“, – kalbėjo S.Bucevičius ir sakė neturintis argumentų svarstyti, ar kartais tai nėra šešėlinės ekonomikos požymiai.

Kitą savaitę Seime planuoja lankytis buvusi valstybės kontrolierė, dabar – Lietuvos atstovė Europos audito rūmuose Rasa Budbergytė. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas vylėsi, kad ji greičiausiai norės informuoti ne tik apie pažeidimus žemės ūkyje, turėsime galimybę pasvarstyti ir apie mokesčių bazę, kokia ji reikalinga Lietuvai. „Manau, kai Europos Parlamentas priims vienodas žaidimo taisykles visoms ES valstybėms, kai kiekvienos valstybės žemdirbiams išmokos bus suvienodintos, dings būtinybė slėpti pajamas, o galbūt ir gražinti gamybos rezultatus, kas neretai atsitinka norint gauti europinę paramą“, – sakė politikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų