Valdas Kvedaras

Vilnietis verslininkas Mindaugas Skrebė jau kuris laikas įsuktas į teismų karuselę. Tai vyresnis brolis Saulius finansinius reikalus bando spręsti pasitelkdamas Temidę, tai jis pats, brolio apkaltintas neva šimtatūkstantine negrąžinta skola, teisybės teismuose bando ieškoti.

Beveik 7 mln. eurų skolą Europos Sąjungai už netinkamai panaudotą paramą teks padengti iš valstybės biudžeto. Su žemės ūkiu susiję verslininkai ne tik nesilaikė paramos gavimo sutarties, bet ir nesugrąžino valstybei ne pagal paskirtį panaudotų lėšų. Įmonėms bankrutavus, šios skolos išieškojimas tapo beprasmis. Nėra lašas jūroje Lietuvos žemdirbiai ir su žemės ūkiu susijęs verslas per pastaruosius keturiolika metų iš ES gavo maždaug 4 mlrd. eurų paramą.

Nors Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektas dar neužregistruotas Seime, politikai laužo ietis ginčydamiesi, koks jis turi būti, o svarbiausia – kas turėtų būti pašauktas į kariuomenę. Didžiajai daliai jaunųjų ūkininkų, regis, nereikės kabinti kareiviškos košės. Nežino kainos Briedis dar miške, o puodą jau kaičia. Taip galima apibūdinti politikų ir kariškių samprotavimus, kiek šalies biudžetui per metus atsieis 3 000–3 500 šauktinių kariuomenė.

 Vakar Valstybinėje miškų tarnyboje ietis kryžiavo Aplinkos ministerijos valdininkai ir visuomeninės organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovai – buvo ginčijamasi, kiek iš tikrųjų mūsų šalyje yra vilkų. Nutarė, kad yra mažiausiai 292 pilkiai, o tai 84 daugiau negu 2013 metais, kai buvo vykdyta jų apskaita. Tačiau tiek medžiotojai, tiek žemdirbiai šiais skaičiais netiki teigdami, kad vilkų daroma žala rodo mažiausiai dukart didesnę šių plėšrūnų populiaciją.

 Nutylėti savo biografijos faktus – tokios pozicijos laikosi finansų ministras Rimantas Šadžius, šiukštu, neprabylantis, ką po aukštosios mokyklos baigimo bene šešerius metus veikė Maskvoje. Išgryninti senelio biografijos faktus, kuriais galima didžiuotis, – tai vėlgi to paties ministro pozicija. Tačiau dokumentai rodo, kad ne viskas balta, kaip visuomenei teigia šis politikas. Didžiuojasi seneliu Praėjusios savaitės „Valstiečių laikraščio“ Nr.

 Antrąkart į finansų ministro kėdę atsisėdusio Rimanto Šadžiaus biografijoje – balta dėmė. Politikas nenori viešinti, ką ir kur jis veikė 1983–1989 m. Dar vasarą VL žurnalistas atsitiktinai aptiko kelias nuotraukas, kuriose užfiksuotas R.Šadžius, nufotografuotas pastatų, būdingų tik Maskvai, fone. Nusiuntus jas ministrui ir paprašius komentarų – ar tai kartais ne montažas, ministerijos klerkai atsakė: ministras nekomentuos.

Kelnių klešnės – atraitytos iki kelių, švarko skvernai – šluojantys žemę... Vienam iš Konservatorių partijos Druskininkų kuopelės lyderių Viliui Semeškai, panūdusiam užsivilkti savivaldybės mero kostiumą, jis, regis, – dar per didelis. Vieni iš svarbiausių reikalavimų merui – skaidrumas, sąžiningumas, atvirumas. Šių savybių žmogus privalėtų turėti net tada, kai už nugaros – ne itin skaidri praeitis, nes atgaila ir klaidų pripažinimas neretai rinkėjus paveikia labiau, negu siūlomas saldainis.

 Kieno viršenybė – įstatymo ar valstybinės institucijos vidinės nuostatos? Tokį rebusą neseniai sprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), nagrinėjusi „Valstiečių laikraščio“ prašymą. Išvada buvo stulbinanti – valstybinės institucijos, šiuo atveju VTEK, nuostatos nusveria Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Valdas Trinkūnas – šiuo metu vienas iš šešių kandidatų į Druskininkų merus. Miestelėnams šio verslininko, neseniai tapusio Liberalų sąjūdžio nariu, pavardė gerokai žinoma: jis dar neseniai vadovavo savo bendrovei „Raminora“, valdančiai SPA centrus Druskininkuose ir Anykščiuose. Tačiau kokiu būdu pasiekė svaiginančią karjerą – nuo sportininko iki milijonieriaus, kandidatas į merus savo rinkėjams nenori atskleisti. Svaiginanti karjera V.Trinkūnas – viešas asmuo.

Stambiausi šalies medienos perdirbėjai kartu su įvairaus rango politikais planavo perversmą valstybinių miškų sistemoje. Buvo pradėtas įgyvendinti ne vienus metus puoselėjamas planas medieną pirmiausia parduoti medienos perdirbimo pramonės banginiams. Jei užmačios būtų buvusios įgyvendintos, valstybė galėjo patirti milijoninių nuostolių ir gauti baudų.

Išsikraustydamas į Briuselį, buvęs ministras Valentinas Mazuronis Aplinkos ministerijoje paliko uždelsto veikimo bombą – ketinama patylomis reorganizuoti iš esmės visas ministerijai pavaldžias tarnybas. Prisidengiant optimizacija, dabar egzistuojančios savarankiškos tarnybos bus prijungtos prie vasarą įkurtos Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT). Tačiau tokia reorganizacija yra ne kas kita, kaip tik kita suknele aprengta mergelė.

 Lietuvos pašte vyksta paskutinieji darbai, susiję su euro įvedimu. Gruodžio 30 d. – sausio 1 d. paštai nedirbs, tuo metu bus atnaujinama Lietuvos pašto informacinė sistema, atliekami kiti būtiniausi parengiamieji darbai. Nuo sausio 2 d. iki kovo 1 d. gyventojai litus į eurus nemokamai galės pasikeisti 330 paštų. „Lietuvos paštas yra viena iš keturių organizacijų, kur nuo kitų metų litai bus nemokamai keičiami į eurus.

Viešojoje erdvėje vykstančių konfliktų laimėti neįmanoma, mat rezultatu suinteresuotos ne tik konfliktuojančios pusės, bet ir begalė kitų žmonių. Šiems konfliktinė situacija atneša ir nemenką finansinę naudą. Konfliktuojančios pusės patiria neretai milžiniškų nuostolių, o kova anksčiau ar vėliau baigiasi taikos sudarymu.

Lietuvoje su pirmu oficialiu vizitu lankėsi už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Vytenis Povilas Andriukaitis. Seime susitikęs su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene aptarė teisėkūros iniciatyvas, o su Kaimo reikalų komiteto nariais – dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) kilusias problemas. Šioje diskusijoje taip pat dalyvavo žemės ūkio viceministras Saulius Cironka bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

Ką tik iš užsienio parsivežti nauji garsių dizainerių modeliuoti kostiumai, prašmatnios vakarinės suknios, iš tolo lenkiamos galvos pasisveikinant, damų šypsniai ir padėkos išgirdus, kaip jos „šauniai ir jaunai“ atrodo, bokalų skambesys – tai eilinis verslo elito vakarėlių vaizdas. Tačiau išsivadėjus šampanui neretai atsitinka taip, kad dar vakar vienas kitam draugiškai per petį tapšnoję verslininkai suremia ietis ir ilgam, o neretai ir visam laikui tampa aršiais priešininkais.

5 tūkst. nesulaukusių išsvajotųjų atostogų. Maždaug 20 mln. litų, patekusių į kelionių organizatorių kišenes, bet nežinia kur išgaravusių. Tokia yra pastarųjų metų statistika bankrutavus keliones organizavusioms bendrovėms. Tačiau dėl to galvos neskauda šio pelningo verslo prievaizdams – Ūkio ministerijai ir jai pavaldžiam Valstybiniam turizmo departamentui (VTD). Savaitraštis „Balsas.lt savaitė“ šiais metais buvo juodu pranašu į šiltus kraštus poilsiui išsiruošusiems lietuviams.

Užsienio reikalų ministerija (URM) praėjusiais metais pasirašė susitarimą su Indijoje įsikūrusios bendrovės „VFS Global“ padaliniu Rusijoje vizų centrų paslaugoms Rusijoje ir Ukrainoje teikti. Tačiau ši bendrovė paslaugų neteikia, įgaliojimus ji yra perdavusi keturioms Rusijoje veikiančioms įmonėms, kurių steigėjos – Kipre bei Londone registruotos bendrovės. Pastarųjų vienas iš pagrindinių akcininkų – sovietiniais laikais KGB globotiniu buvęs Rusijos pilietis. Praėjusiame „Balsas.

5 tūkst. nesulaukusių išsvajotųjų atostogų. Maždaug 20 mln. litų, patekusių į kelionių organizatorių kišenes, bet nežinia kur išgaravusių. Tokia yra pastarųjų metų statistika bankrutavus keliones organizavusioms bendrovėms. Tačiau dėl to galvos neskauda šio pelningo verslo prievaizdams – Ūkio ministerijai ir jai pavaldžiam Valstybiniam turizmo departamentui (VTD). Savaitraštis „Balsas.lt savaitė“ šiais metais buvo juodu pranašu į šiltus kraštus poilsiui išsiruošusiems lietuviams.

 Užsienio reikalų ministerija (URM) praėjusiais metais pasirašė susitarimą su Indijoje įsikūrusios bendrovės „VFS Global“ padaliniu Rusijoje vizų centrų paslaugoms Rusijoje ir Ukrainoje teikti. Tačiau ši bendrovė iš tikrųjų paslaugų neteikia, o savo įgaliojimus yra perdavusi keturioms Rusijoje veikiančioms bendrovėms, kurių steigėjai – Kipre bei Londone registruotos įmonės. Pastarųjų vienas iš pagrindinių akcininkų – sovietiniais laikais KGB globotiniu buvęs Rusijos pilietis.

Buvusiam aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui pasirašius įsakymą, kuriuo nuo kitų metų sausio uždraudžiama verslinė žūklė visuose ežeruose, išskyrus specializuotąją seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žūklę, politikai pasišiaušė. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas su bendraminčiais iš pradžių buvo pasišovę priversti atšaukti ministro įsakymą, o įsakymui nepaklusus ėmėsi gudrybės.

Nuo darbo saugos bendrovėje – iki Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo pareigų. Ir – staigus krytis žemyn pasirinkus oresnį išėjimo būdą: atsistatydinti, o ne būti atstatydintam. Toks skandalų persekiojamo 43-ejų metų Žydrūno Plytniko karjeros „šuolis“.   Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) spalio 22 dieną priėmė neskundžiamą nutartį, kuria galutinai patvirtino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pernai gegužę priimtą sprendimą.

Druskininkuose – netikėta žinia. Vietos milijonierius Valdas Trinkūnas viešai pareiškė įstojęs į Lietuvos liberalų sąjūdį, tapęs Druskininkų skyriaus pirmininko pavaduotoju, metęs verslą ir drauge su bendraminčiais prasišluosiantis kelią į valdžią savivaldybėje. Neslepia – planuoja išbandyti mero kėdės kietumą.

Ar vasarą bankrutavusios kelionių agentūros „Go Planet Travel“ pėdomis nepaseks kuri nors kita išvykstamojo turizmo organizatorių? Tokį klausimą laikraščio redakcijai pateikė vienas iš skaitytojų.

2011 m. spalio 23-iosios pavakarę šalį apskriejo liūdna žinia: Druskininkuose rastas negyvas verslininkas, koncerno „Achemos grupė“ įkūrėjas ir pagrindinis savininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys. Nepriklausomybės Akto signataro, 1992–1993 m. vadovavusio Vyriausybei, širdis staiga sustojo važinėjantis dviračiu. Redakcija turi įrodymų, kad, velionio kūno dar nepašarvojus, našlė Lyda Lubienė suskubo po visą Lietuvą ieškoti vyro turtų.

 2011 metų spalio 23-iosios pavakarę šalį apskriejo liūdna žinia – Druskininkuose rastas negyvas verslininkas, koncerno „Achemos grupė“ įkūrėjas ir pagrindinis savininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys. Nepriklausomybės Akto signataro, 1992–1993 metais vadovavusio Vyriausybei, širdis staiga sustojo besivažinėjant dviračiu. Redakcija turi įrodymų, kad, velionio dar nepašarvojus, našlė Lyda Lubienė suskubo po visą Lietuvą ieškoti vyro turtų.

 Šimtatūkstantinis kreditas iš kelių fizinių asmenų bei vieno juridinio – ir pusė namo prestižiniame Vilniaus rajone, priklausančiam Pavilnio regioniniam parkui. Po derybų su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo Lietuvai – teisminis ginčas tarp „Achemos“ akcininkų. Tokį šleifą galima aptikti premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjos ekonomikai, šiaip jau kuruojančios energetikos klausimus Irinos Urbonavičiūtės biografijoje.

Išvarė pro duris – galima įlipti pro langą. Ir ypač tada, kai iki palangės pakelia politikai. Toks išvarytasis – vilnietis nekilnojamuoju turtu prekiaujantis verslininkas Saulius Skrebė, pretenduojantis į milijoninės vertės 8 hektarų sklypą Lazdynuose, Vilniuje.

Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos užsakymu valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ rengia Kuršių nerijos kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus. Gamtosaugininkų teigimu, teritorijos tvarkymo plane ne tik numatoma nemažai lengvatų galimai būsimiems statiniams, bet ir ketinama įteisinti nelegalias statybas. Kuršių nerija – UNESCO pasaulio paveldo vietovė, kurioje tiek naujas statinys, tiek seno ryški rekonstrukcija yra svetimkūnis.

Politikams trypčiojant vietoje ir neapsisprendžiant dėl naujų elektros energijos gamybos pajėgumų, Energetikos ministerija stoja piestu prieš tai, kad elektrą galėtų gaminti patys gyventojai įsirengdami saulės energijos modulius. Nors Seimas po pirmo skaitymo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimams ir papildymams, politikai nutarė kreiptis į Vyriausybę ir prašyti pateikti savo nuomonę.

Grūto parko įkūrėjas verslininkas Viliumas Malinauskas laimėjo dar vieną mūšį prieš jo šeimai viešai nepaskelbtą kelių Druskininkų verslininkų ir save politikais vadinančių opozicijos veikėjų karą. Kauno apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi jai adresuotą skundą, ką tik atsisakė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl neva neteisėtai šiam verslininkui skirto 25 arų žemės sklypo. „Sūnui neįkando – bandė man. Nepavyko.

Remiantis tikimybių teorija įrodoma, kad dukart du gali būti ir penki. Bene turtingiausias Druskininkų verslininkas „SPA Vilniaus“ sveikatingumo centro savininkas Valdas Trinkūnas teigia, kad savivaldybės nutarimu vienas euras prilygintas dviem litams. Šiandien dviejų litų pagalvės mokestį mokantys verslininkai, įvedus naująją valiutą, mokės vieną eurą. Verslininko teigimu, mokesčio padidinimas maždaug 73 proc. bus skaudus smūgis teikiantiems sveikatingumo paslaugas.

Lietuvos naftos gigantas „ORLEN Lietuva“ (OL) – ties apsisprendimo riba: būti ar nebūti? Nors garsiai apie tai nekalbama, gamyklos vadovybės su jos generaliniu direktoriumi Ireneuszu Janu Fąfara priešakyje laikysena aiškiai sako: arba Lietuva suteikia nuolaidų, arba stabdome gamybą. Bendrovė priartėjo prie bankroto slenksčio.

Turizmo versle milijoninių nuostolių akcininkams pridaręs vilnietis Martynas Laivys – vėl po didinamuoju stiklu: Kipre registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Grand Go Group Ltd.“ kontroliuojamajai įmonei „Go Baltic Travel“ vadovavęs verslininkas ką tik neteko pareigų, o akcininkai jį įtaria galbūt neskaidria veikla ir kontroliuojančiosios bendrovės žlugdymu.

„Balsas.lt savaitės“ redakcija turi rimtų abejonių, ar Policijos departamento pareigūnų veikla kartais negali būti grindžiama nesąžiningumu bei intrigomis. Savaitraščio viršelyje spausdinamai nuotraukai – dvi savaitės. Vilniuje ant šalia tarpmiestinės autobusų stoties įsikūrusios parduotuvės IKI laiptų mindžiukavo du vyriškiai. Kairėje stovintis, ilgaplaukis, kažką dėstė džinsuotam plikiui.

Veik antrus metus druskininkiečiai šaiposi stebėdami grupelės verslininkų ir kelių politikų kovą su savivaldybe ir jos vadovu Ričardu Malinausku. Šaiposi ir šypsosi: „O kokie Druskininkai būtų buvę be Malinausko?“ Opozicija atrėžia – čia vyksta politinis, psichologinis, ekonominis ir teisinis persekiojimas. Kovos placdarmu jau tapo ir Vilnius. Kas blogo Druskininkuose? Ogi nieko blogo.

Paradoksas: už valstybės milijonus kovojantis žmogus valstybei nereikalingas. Būtent toks verdiktas surašytas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkui Modestui Kaseliauskui, norinčiam iš koncerno „Achemos grupė“ antrinės įmonės išreikalauti maždaug 14 mln. litų skolą. Intrigoje – tik keli, tačiau keistai į frontus susiskirstę asmenys. Prieš VMI viršininką – jo viršininkas, finansų ministras Rimantas Šadžius, kuriam patarimus į ausį šnabžda patarėja Violeta Latvienė.

Lietuva – sunkiai sveiku protu suvokiamų paradoksų šalis: ES skiriamų milijardų ir šalies biudžeto tvarkymas bei koordinavimas ne pirmus metus patikimas buvusiai Rusijos pilietei, Lietuvos Respublikos pilietybę įgijusiai tik prieš septyniolika metų. Vaikystė – Rusijos Federacijoje, tuometinės Baškirijos, dabar vadinamos Baškortostanu, sostinėje Ufoje. Mokslai prestižinėje anksčiau buvusioje mergaičių gimnazijoje, vėliau – ekonomikos studijos garsiajame Maskvos M. Lomonosovo universitete.

Turizmo verslą sudegino milijoninės skolos, tačiau netrukus jis atgimė kitu, neva Kipre registruotų bendrovių pavidalu: bankrotų triukais skandalingai pagarsėjęs vilnietis verslininkas Martynas Laivys ir toliau vilioja patiklius keliautojus. Maždaug 2003 m. pradėjęs vadovauti tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ bendrovei Lietuvoje, M.Laivys šoktelėjo iki grupės, atsakingos už plėtros projektus kitose Europos šalyse, vadovo pareigų.

Net partijos naujokai, tačiau gerus darbus nuveikę, nepaliekami už borto – šią taisyklę patvirtino socialdemokratai, suorganizavę ne darbo vietą, bet visą bendrovę savo partiečiui Dainiui Budriui.

Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės sutartys vėl pakvipo šimtamilijoninėmis aferomis. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos uvertiūros panašėja į amerikiečių kompanijai parduotos „Mažeikių naftos“ partitūrą.

Žemės ūkio ministerijoje – naujas galvosopis dėl afrikinio kiaulių maro: nerimaujama, kad kompensacijų besitikintys verslininkai gali sukčiauti. Pirmi įtarimai krito ant bendrovės „Merkio agrofirma“. 7 milijonai litų... Tokio dydžio kompensacijos už sunaikintą veislinių kiaulių fermą norėtų Nemateko įmonių grupei priklausanti bendrovė „Merkio agrofirma“. Vienas iš jos savininkų Kęstutis Vaicekauskas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad vien biologinių nuostolių bus apie 5 milijonus litų.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nepateisinamai užtęsė įstatymo įgyvendinamojo teisės akto – Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių – gimdymą. Kaime faktiškai sustojo visi projektavimo darbai. Tapote ūkininku ir ketinate statytis sodybą? Turite dvi išeitis: arba pradėti statyti nelegaliai, arba laukti iki naujo bulvių derliaus. ŽUM valdininkai „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad iki rudens turėtų būti patvirtintos naujos Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklės.

Būsto renovacijos vajus sugundė ir politikus: ūkine veikla neužsiimanti Finansų ministerija išsikovojo teisę tarpininkauti skirstant renovacijai skirtas lėšas. Naujai sukurto padalinio tikslas – perimti Europos investicijų banko (EIB) renovacijai skirto JESSICA fondo valdymo funkcijas. Pozicija ir opozicija gali būti tik viešose diskusijose.

Ūkininkai įtariami nemokantys mokesčių Tyrimų ir statistikos duomenys rodo, kad žemės ūkyje šešėlinės ekonomikos mastai greičiausiai ne ką mažesni negu mieste, todėl politikams ir valdininkams siūloma peržiūrėti bei sugriežtinti mokesčių politiką. Kitą savaitę į Seimą renkasi dalies žemės ūkio bendrovių vadovai.

Kazokiškių sąvartyną prižiūrinti bendrovė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) tampa prieglauda ne tik pažįstamiems, bet ir galbūt lengvų pinigų šaltiniu. Redakcijos atliktas tyrimas ir turimi dokumentai rodo, kad galimybių pasipelnyti atsirado, kai bendrovei pradėjo vadovauti dabar jau buvęs jos direktorius Nerijus Žilius. Telekomunikacijų kompanijose dirbęs vyras į šią kėdę buvo pasodintas 2012 metų pradžioje, o jau 2013-ųjų spalį atleistas.

Seimo pakeistas Miškų įstatymas tebeaudrina verslininkus ir privačių miškų savininkus. Panašu, kad jie ir toliau nori būti išskirtiniai – nemokėti mokesčių, bet naudotis visų mūsų sukurtu geru. Pakeitęs įstatymą, Seimas numatė, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti 5 proc. mokestį iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką turės mokėti jau visi miškų valdytojai. Iki šiol toks mokestis buvo skirtas tik valstybinių miškų valdytojams – miškų urėdijoms.