Beveik pusė darbuotojų, kurie darbe darė specialius mankštos pratimus, tvirtina, kad jų sveikata pagerėjo. Remiantis jų patirtimi, parengtos rekomendacijos, kaip sveikatą darbo vietose galėtų gerinti visi šalies dirbantieji.
Pusės dalyvių sveikata pagerėjo
„Pagerėjo savijauta, būnu aktyvesnis“, „Nustojo skaudėti sprandą, pagerėjo laikysena“, „Priverčia judėti, kai esu aptingęs“, „Pasirodo, kad labai paprasta pradėti rūpintis savo sveikata“, – besibaigiant projektui „Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietose“ įspūdžiais dalijosi jo dalyviai. Du šimtai „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos ir Kėdainių rajono policijos komisariato darbuotojų bei pareigūnų tris mėnesius buvo kviečiami į kalanetikos, pilateso, jogos, dinamines mankštas, šiaurietiško ėjimo užsiėmimus, savimasažą, kovos menų treniruotes. Pasibaigus užsiėmimams net 44 proc. geležinkelininkų ir 42 proc. policininkų pastebėjo, kad jų sveikata pagerėjo.
„Žmonės pamatė, kad ne vien krepšinis, futbolas ar svarmenų kilojimas gali padėti stiprinti sveikatą. Net priešingai – mankšta naudingesnė, nes atpalaiduoja giliuosius raumenis, o to pasiekti sportuojant beveik neįmanoma. Dažniausiai ir dirbant, ir sportuojant apkraunami tik paviršiniai raumenys, sportas juos dar labiau alina, todėl sutrinka žmonių sveikata“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos priežiūros tarnybos Sveikatos skyriaus vedėjas Arvydas Ramelis ir pridūrė, kad tada žmonės ima ieškoti masažuotojų pagalbos, nors skausmų galėtų išvengti darydami tam tikrus pratimus. „Kai priverčiami dirbti gilieji raumenys žmonės sako „pailsėjau“, „jaučiuosi geriau“, „jaučiuosi kitaip“, – aiškino specialistas.
Mankšta vietoje rūkymo
Projektas buvo skirtas sveikiems žmonėms, kad jie išmoktų saugoti savo sveikatą. Pratimus darbuotojai atlikdavo darbo metu. „Manome, kad fizinis aktyvumas užtrunka kelias valandas, o žmogus turi gauti gana didelį fizinį krūvį. Iš tiesų yra kitaip: daugelį pratimų galima atlikti vos per kelias minutes, kai kuriuos – net nepakilus nuo kėdės. Tad ir vadovų leidimo mankštintis nereikia: juk jie paprastai nedraudžia darbo metu išgerti arbatos ar nueiti parūkyti. Rūkymas, beje, užtrunka ilgiau nei minėti pratimai. Darbdavys, manau, turi būti suinteresuotas, kad jo darbuotojai būtų sveikesni“, – įsitikinęs A.Ramelis.
„Tikimės, kad šio projekto dalyviai taps geru pavyzdžiu kitoms Lietuvos įmonėms ir įstaigoms“, – sakė projekto koordinatorė Sigita Vičaitė. Projekto iniciatorė VšĮ „Pozityvios sveikatos komanda“ su keliomis valstybinėmis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis specialistams, kurie rūpinasi fiziniu žmonių aktyvumu, parengė rekomendacijas, kaip sveikatą darbo vietose galėtų gerinti visi šalies dirbantieji. O A.Ramelis pridūrė, kad savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, kurie organizuoja fizinio aktyvumo veiklas įvairioms žmonių grupėms, gavę rekomendacijas, kuo daugiau dirbančių žmonių galės išmokyti mažų, bet efektyvių gudrybių, kaip išsaugoti sveikatą.
Rekomendacijos, kaip stiprinti sveikatą darbe (nuo ko pradėti ir ką daryti), yra paskelbtos Higienos instituto puslapyje www.hi.lt. Jei jūsų įmonėje dirba profesinės sveikatos specialistas, organizuoti veiklą turėtų jis, tačiau jei tokio specialisto neturite, vadovaudamiesi rekomendacijomis, organizuoti sveikatos stiprinimo veiklas galėtumėte ir patys. Vertėtų susisiekti su rajono visuomenės sveikatos biuro specialistais, kurie arba patys pamokytų pratimų, arba patartų, kur rasti specialistų.
