Analitikai kiek pakoregavo 2013 ir 2014 m. vidutinio darbo užmokesčio didėjimo prognozę. Atsižvelgiant į naujausias darbo jėgos pasiūlos ir paklausos tendencijas numatoma, kad darbo užmokestis atitinkamai didės nuo 4,0 proc. iki 6,0 proc. ir nuo 4,5 proc. iki 5,5 proc. 2015 m. vidutinis atlyginimas turėtų augti apie 7,0 proc.
Tačiau numatomo BVP augimo nepakaks, kad būtų įgyvendintos pastaraisiais metais svarstomos ekonominės iniciatyvos ir pasiūlymai. Jiems įvykdyti reikėtų pasiekti ne 3-4 proc., o trigubai spartesnį augimą.
Šiuo metu svarstomas ne vienas siekis: didinti MMA iki 1,5 tūkst. litų, atstatyti bazinį viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo dydį, kompensuoti visas per krizę sumažintas pensijas, įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčius.
SEB banko prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos teigimu, vienas „karščiausių“ klausimų – MMA didinimas. Ekonomisto teigimu, šis klausimas nagrinėjamas be išankstinių nusistatymų, yra pripažįstama, kad santykiuose su samdomu darbuotoju darbdavys įgyja derybinės galios, žinodamas, kad netekęs darbo pastarasis patirs ne tik moralinę skriaudą, bet prisiims papildomas išlaidas, susijusias su naujos darbo vietos paieška ir panašiomis.
„Tapti bedarbiu Lietuvoje reiškia pereiti itin skurdaus vartojimo standarto, kuris yra dar ir laikinas. Suvokdami šias aplinkybes, kai kurie darbdaviai yra linkę darbuotoją „spustelėti“ ir priversti dirbti už mažesnį atlyginimą nei patys sutiktų jį samdyti“, - sakė G. Nausėda.
Anot jo, įgyvendindama MMA reguliavimo politiką valstybė galėtų pareipti šį derybinį žaidimą darbuotojo naudai, išlaikydama darbo rinkos stabilumą. Tokio subtilaus valstybės įsikišimo pavyzdys yra MMA padidinimas 2013 m. pradžioje nuo 850 iki 1 tūkst. litų, kuris nesukėlė masinių atleidimų ir nedarbo lygio kilimo bangos.
G. Nausėdos teigimu, MMA ir vidutinio atlyginimo santykis neturėtų būti didesnis nei 50 proc., todėl esant dabartinėms aplinkybėms, MMA galima didinti iki 1,1 tūkst., bet tikrai ne iki žadamos 1,5 tūkst. litų ribos.
MMA didinimui palankus šiuo metu vykstantis vidutinio darbo užmokesčio kilimas – jis yra spartesnis nei būtų galima tikėktis esant dviženkliam nedarbo lygiui. Palyginti su Vakarų Europa, Lietuvoje dėl nelanksčios švietimo sistemos ir emigracijos ryškiausia problema – struktūrinio nedarbo reiškinys, kai bedarbių daug, tačiau darbdaviai reikiamų specialistų neranda.
