Agnė Pikšrytė

Lieka vis mažiau laiko iki dienos, kuomet Lietuva prisijungs prie euro zonos. Nuo sausio litus pakeis eurai, tačiau visus neramina klausimas, kaip tai pakeis mūsų, pirkėjų ir verslininkų, prekybininkų ir paslaugų teikėjų įpročius, prekių ir paslaugų kainas. Nors iššūkių verslui dėl euro įvedimo teks priimti ne vieną, jo atstovai įsitikinę, kad viskas tik į gera.

Lieka vis mažiau laiko iki dienos, kuomet Lietuva prisijungs prie euro zonos. Nuo sausio litus pakeis eurai, tačiau visus neramina klausimas, kaip tai pakeis mūsų, pirkėjų ir verslininkų, prekybininkų ir paslaugų teikėjų įpročius, prekių ir paslaugų kainas.  Nors iššūkių verslui dėl euro įvedimo teks priimti ne vieną, jo atstovai įsitikinę, kad viskas tik į gera. Į klausimus apie tai, kokią įtaką euro įvedimas turės vykdomai veiklai ir kainoms atsako Donata Rimkutė, Pigu.

Nuo šiandien ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai turės galimybę po Lietuvą keliauti neišėję iš namų. „Tyrimo rezultatai labai nustebino, paaiškėjo, kad net 20 procentų Lietuvos gyventojų iš vis nekeliauja, dar tiek pat mieliau renkasi užsienį, o daugumos Lietuvos gražiausių vietų nėra net matę“, - sakė fotomenininkas ir projekto „Neregėta Lietuva“ autorius Marius Jovaiša.

Atrodo, kad šiemet galėsime kiek atsipūsti ir, jei neužklups itin dideli šalčiai, už šildymą mokėsime bent šiek tiek pigiau. „Šiemet šildymo sezonas lyg ir turėtų būti lengvesnis, tačiau kol kas šilumos tiekėjams dar yra labai daug nežinomųjų“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Vienas svarbiausių nežinomųjų, paveiksiančių šilumos kainą, yra gamtinės dujos – dar nėra aišku, kokia jų kaina bus 2015 metais pradėjus veikti suskystintųjų dujų terminalui.

Nauji metai – nauji ratai, arba – nauja piniginė. Pakeitę litus į eurus tikriausiai dažnas suskubsime keisti ir įpročius: perkantieji taupysime, parduodantieji – keisime kainas. Pasiteiravę turguje arba šalia parduotuvių gatvėje prekiaujančių žmonių, su kokiomis nuotaikomis jie laukia euro įvedimo, išgirdome gana netikėtų minčių. Atrodo, nekyla nė abejonės, kad į eurus versdami savo parduodamų daržovių ar kitų gėrybių kainas prekiautojai jas keis į didžiąją pusę.

Lietuvišką tekstilę gaminantys ir įvairius kompleksinius interjero sprendimus siūlantys lietuviai didžiąją dalį savo produkcijos realizuoja užsienyje. „Fashion colours LT“ direktorius Tomas Urbonas juokauja, kad taip yra ne dėl aukštos produkcijos kainos, o per aukštos kokybės. Pasak konkurentų Lietuvoje neturinčios įmonės vadovo, įspūdingi lietuviški rankų darbo kilimai kabo tiek Prezidentūroje, tiek Vyriausybėje, tiek didelės dalies šalies turtingiausiųjų namuose.

 Kol būsimi pirmokai svajoja apie pirmąsias pamokas, tėveliai suka galvas, kaip ir už kiek reikės suruošti savo mažuosius. Ne paslaptis, kad pirmokų pasiruošimas mokyklai kainuoja bene brangiausiai, nes reikia pirkti viską nuo pradžių. Šiemet galima pastebėti, kad mokyklinių prekių kainos nežymiai ūgtelėjo. Priklausomai nuo to, ar reikia pirkti uniformą bei sportinę aprangą, į mokyklą vaiką galima išleisti tam skiriant nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų.

Į Naujininkų mikrorajone įsikūrusius Vilniaus lietuvių namus rugsėjo 1-ąją šiemet susirinko 320 mokinių iš 30-ies pasaulio šalių. Tokia internacionalinė mokykla Lietuvoje – vienintelė ir nors didžioji dalis jos mokinių turi tik mažą dalį lietuviško kraujo, čia juntamas tautiškumas – stiprus ir nuoširdus. „Į šią mokyklą priimam visus, kurių gyslomis dar teka lietuviškas kraujas.

Nors statistika rodo, kad sostinėje pastaruosius ketverius metus daugėja jaunų šeimų ir kasmet gimsta daugiau nei 7 tūkst. vaikų, efektyvių priemonių parūpinti jiems darželius nesiimama. Pasak Vilniaus savivaldybės viešųjų ryšio vyriausiojo specialisto Andrėjaus Žukovskio, šiai dienai patenkintų prašymų yra 6500. „Tačiau priėmimas dar nesibaigė ir tęsis visą rugsėjį.

Badu marintų ir neprižiūrimų žirgų bandos istorija tęsiasi. Vasaros viduryje pradėjus daugiau nei šimto iš ūkininko Algio Alfredo Kaušakio konfiskuotų sunkiųjų žemaitukų pardavimą šiuo metu jų liko nei daug nei mažai – pusė bandos.

Trečiadienį Europos aikštėje prie Vilniaus savivaldybės buvo surengta akcija, kuria siekta priminti sveiko maitinimosi svarbą. Spalvingame renginyje dalyvavo ir sostinės meras Artūras Zuokas, kuriam pasinaudoti proga su miestiečiais pabendrauti neformalioje aplinkoje ir padidinti populiarumą sutrukdė nenumatytas įmonės „Miesto švara“ darbuotojų piketas. „Tegul ponas premjeras (turimas omenyje A. Zuokas – balsas.lt) grąžina mums 24 mln. litų, kuriuos pavogė.

  Antradienį prie pietų stalo Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Vyriausybės nariais aptarė svarbiausius naujo politinio sezono darbus.   Darbinių pietų metu buvo planuojama paliesti gynybinio ir energetinio saugumo stiprinimo, euro įvedimo, socialinės atskirties mažinimo bei kitus klausimus. Po pietų prezidentė ir premjeras trumpai pristatė aptartas problemas ir jų sprendimo galimybes naujame politiniame sezone.

Nuo 2014 metų praplėstas gydytojų specialistų konsultacijų, kurių metu atliekama diagnostika ir gydomosios intervencinės procedūros, ypač vaikų reumatologų ir neurologų, spektras. Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, statistika rodo, kad šių susirgimų kasmet daugėja. Nuo šių metų taip pat pradėtos finansuoti vaikų ligų dienos stacionaro paslaugos, ypatingą dėmesį skiriant vaikų psichinei sveikatai.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės teigimu, vaikų sveikata Lietuvoje vis dar kelia susirūpinimą ne tik dėl ligų, bet ir dėl bendros higienos bei gyvenimo būdo. „Trečdalis šalies vaikų nevalgo pusryčių ir, kaip ir daugelis susaugusiųjų, pamiršta, kad bent vieną valandą per dieną reikia skirti fiziniam krūviui“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Seimo narė.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Visą pasaulį, o taip pat ir Lietuvą vos per kelias dienas užvaldžiusi „mada“ - pilstymasis lediniu vandeniu – pamažu slūgsta. Žinomi pramogų, politikos, verslo ir sporto pasaulio atstovai kontraversiškai vertina reiškinį, kurio pirminė idėja buvo rinkti lėšas nepagydomos neurologinės ligos tyrimams. Vieni su džiaugsmu priima „Ledinio vandens kibiro iššūkį“ (angl.

Išvykę į užsienį galvose „įjungiame“ kalkuliatorius – verčiame litus į eurus arba atvirkščiai, bandydami suvokti, kiek iš tiesų mokame už prekę ar paslaugą. Visgi toks skaičiavimas nedaug tepadeda, kainos dažnai atrodo patrauklesnės nei turėtų – ir dėl mažesnių nei įprastai skaičių, ir dėl to, kad, pavertus į litus, kainos yra panašios kaip ir Lietuvoje.

Politikai, verslo asociacijų ir savivaldos atstovai pirmadienį pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, kuris turėtų padėti užtikrinti sąžiningą kainų skaičiavimą keičiantis valiutoms. Kiek šis gražus gestas išties veiksmingas? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad Memorandumas kainų augimo niekaip nepaveiks – jos augs kaip ir iki šiol, dėl tų pačių ekonominių veiksnių, o ne dėl euro.

Kol pirmokėliai svajoja apie pirmąjį mokyklos suolą, tėveliai suka galvas, kaip ir už kiek reikės paruošti savo mažuosius. Kaip žinia, pirmokų pasiruošimas mokyklai kainuoja bene brangiausiai, nes reikia pirkti viską nuo pradžių. Panagrinėjus prekybos centruose parduodamų mokyklinių prekių kainas, galima pastebėti, kad kainos, nors ir nežymiai, per metus ūgtelėjo.

Nors nuo blogo oro apsidrausti norėtų daugelis, tokia paslauga dar nesiūloma. Tačiau nuo daugelio nelaimingų atsitikimų bei nesusipratimų apsidrausti ne tik įmanoma, bet ir verta. Kelionių agentūrų tinklo „West Express“ produktų skyriaus vadovė Nira Koltun sako, kad kiekvienas kelionės draudimą renkasi pagal savo poreikius, todėl visiems tinkamo varianto nėra. „Visada rekomenduojame pilną draudimo paketą, kurį įsigijęs klientas yra visiškai apdraustas, tačiau klientas renkasi pats.

Lietuvos aktorius, režisierius ir kultūros veikėjas Adolfas Večerskis sako, kad mūsų kultūros padangėje ypatingai trūksta tautiškumo, tolerancijos, pozityvumo ir pagarbos vienas kitam. „Lietuvos kultūroje, teatre susidarė tokia keista situacija – visuomenė nuėjo į vieną pusę, o kultūrą kažkur sau.

Rusijos parduotuvių lentynos tuščios, tačiau pažadų apie geresnį rytojų – netrūksta. Lietuvos politikai sako, kad Rusijos bandymas atsiriboti nuo Vakarų yra bergždžias ir ilgai ji taip neišgyvens. Alternatyvos – nerealios Pasak Europos Sąjungos (ES) ambasadoriaus Rusijoje Vygaudo Ušacko, Rusijos gyventojams kasdien žadama, kad netrukus bus pasirašytos sutartys su alternatyviais tiekėjais ir parduotuvėse vėl netrūks nei maisto produktų, nei pramonės gaminių.

Paskutinėmis savaitėmis žmonės skundžiasi suaktyvėjusiais vabzdžiais – nuo širšių iki sparvų, jau nekalbant apie uodus. Negana to, kad iškylaujančius ar gamtoj vaikštinėjančius žmones šie vabzdžiai apspinta būriais, jų įkandimai vis dažniau sukelia alerginių reakcijų. Natūralus gamtos ciklas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros profesorius, habil. dr. Sigitas Podėnas sako, kad žmonės padidėjusiu vabzdžių kiekiu rugpjūtį stebisi kasmet.

Išaugęs dviračių skaičius mieste – džiugina, nes mažėja transporto spūstys, žmonės turi progą bent kiek pasportuoti. Bėda ta, kad dviratininkai ne dažnai elgiasi spontaniškai ir neatsakingai, taip į pavojų pastatydami ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvybes. Pasak saugaus eismo specialistų, tai lemia dviratininkų požiūris, o ne neišvystyta infrastruktūra. „Didžiausia problema yra dviratininkų neatidumas.

Lietuvos lengvaatletei, ilgų nuotolių bėgikei Dianai Lobačevskei ši rugpjūčio 7-oji – ypatinga diena. Šiandien ji mini ne tik savo 34-ąjį gimtadienį, bet ir dukrelės Atėnės dviejų mėnesių sukaktį. Kaip ir priklauso sportininkei, Diana šventišką dieną pradėjo maratonu. „Šiandien vos atsikėlusi jaučiausi labai laiminga – ne tik dėl savo gimtadienio, labiau dėl to, kad dukrytei jau dveji mėnesiai. Ir ji, kaip nujausdama, labai rami šiandien“, - šypsosi D. Lobačevskė.

Pasak didžiųjų šalies miestų valdžios, miestiečiai tampa kultūringesni kur kas greičiau, nei spėjama atnaujinti šiukšlių surinkimo infrastruktūrą, – šiukšliadėžių skaičius ir būklė, deja, ne visada atitinka žmonių poreikius. Tačiau didmiesčių gyventojai vis dažniau parodo atsakingumą ir nesant sąlygų šiukšlėmis atsikrato kitais būdais.

Sako – bijai vilko, neik į mišką. Ši liaudies išmintis pasiteisina, deja, nevisada. Erkių bijantys žmonės siekdami apsisaugoti nuo siaubingas pasekmes jų sukeliamų ligų atsisako ne tik grybavimo ar uogavimo, bet ir paprasto pasivaikščiojimo parke. Tačiau, pasirodo, erkiniu encefalitu ar Laimo liga galima užsikrėsti tiesiog mieste, sėdint ant vos nuo žemės atkilusios žolės. Iki šiol buvo teigiama, kad žmonėms pavojingos erkės gyvena aukštoje žolėje, krūmynuose, miške.

Siųsdami laišką ar siuntinį, tikimės vieno – kad jis pasieks adresatą, tačiau kartais net kelis kilometrų atstumo siunčiamas daiktas neįveikia. „Lietuvos pašto“ paslaugomis pasinaudojusi Marija (vardas pakeistas) liko nemaloniai nustebinta: prieš mėnesį išsiuntusi nedidelį siuntinį iš centrinio „Lietuvos pašto“ skyriaus į Antakalnio mikrorajoną Vilniuje sulaukė jo savo namuose – siuntinys buvo grąžintas.

Kaip surengus „asmeninį“ vakarėlį tik draugams ir draugų draugams nepatekti į bėdą ir nesulaukti piniginės baudos? Originalumo ištroškęs jaunimas, rengiantis teminius kino vakarus, vestuvių muzikantai ar gatvėje gitara brazdinantis talentas, pergrojantys muzikos hitus – visi jie turėtų susimastyti, ar nepažeidžia įstatymų.

Sako, kad šiais laikais visur skubame, todėl lekiame lyg akis išdegę – ar tikrai? Panašu, kad dažnai lekiame iš įpročio arba įgyto pagreičio: stumtelėję praeivį nė nebeatsisukame, važiuodami dviračiu nebesidairome į šalis, o vairuodami apynaujį automobilį net nepajuntame kaip miesto gatvėmis „spustelime“ iki 80 km/h. Saugaus eismo specialistų teigimu, toks neatsakingumas nėra atsitiktinis – vairuotojai jaučiasi nebaudžiami arba baudos yra tokios, kurios jų negąsdina.

Klaipėda šią vasarą patraukė ne tik poilsiautojus, bet ir darbui atsiduoti trokštančius menininkus. Teatro judėjimas „No Theatre“, kurio dauguma narių yra vilniečiai, trims savaitėms išvyko į uostamiestį – tam, kad atitrūktų nuo įprastinės aplinkos ir priartėtų prie kuriamo „kolektyvinio išgyvenimo“. Pagal Alberto Camus kūrinį „Kaligula“ spektaklį apie nuožmų Romos imperatorių statanti trupė rugpjūčio 1 dieną kūrybinę stovyklą uždarė pirma vieša spektaklio eskizo peržiūra.

Kalėjimas – vien nuo žodžio dagumą žmonių krečia šiurpas. Išvydus šią vietą savo akimis, supranti, kad viskas yra daug paprasčiau nei atrodo: kalėjimas, visų pirma, tik patalpos, o žmonės čia – iš esmės tokie patys kaip ir mes visi. Skirtumas galbūt tik vienas – čia mažai kas siekia tapti laimingu arba daro tai visiškai netinkamais būdais.

Į Trakus geru oru minios vilniečių, ir ne tik, traukia pailsėti – pasivaikščioti, pasimaudyti naujai įrengtuose paplūdimiuose, pavalgyti kibinų, pasiirstyti valtele ar aplankyti pilį. Tačiau vasarą Trakų miestas garsėja ne tik pramogomis, bet ir tam tikrais trukdžiais, kurie gali kiek aptemdyti šviesią nuotaiką: tai automobilių parkavimas ir viešieji tualetai. Parkavimas čia ne tik brangus, bet ir „deficitinė“ prekė. Savaitgalį rasti vietą mokamoje aikštelėje (1 val. 3 litai) – iššūkis.

Iš ūkininko Algio Alfredo Kaušakio konfiskuoti arkliai laukia naujų šeimininkų, tačiau pirkėjai neskuba – ar dėl kainų, ar dėl karščių – kol kas lieka spėlioti. Nors praėjusią savaitę „Lietuvos žirgyno“ organizuojame Viešajame pardavime parduodami arkliai atpigo, kol kas tai neišjudino 130-ies arklių bandos pardavimo proceso.

Kasmet abiturientai renkasi, kur įgyti išsilavinimą. Dauguma jų šventai tiki, kad studijos bus pamatas jų karjerai, o gal ir visam gyvenimui. Deja, dalies studentų viltys lieka neišpildytos - vienus nuvilia aukštojo mokslo studijų kokybė, kitus tai, kad baigtos studijos dar nereiškia profesijos įgyjimo bei darbo pasirinktoje srityje.

Ketvirtadienį Lietuvos apeliaciniame teisme (LAT) buvo sprendžiamas tolesnis kontrabandos „karaliumi“ praminto Viliaus Karaliaus suėmimo klausimas. V. Karalius paleistas teismo salėje. Kontrabandos karaliumi tituluojamas gaujos vadeiva, buvęs policijos pareigūnas V. Karalius buvo suimtas nuo 2011 metų.

Verslininkams ir ūkininkams vasara – pats darbymetis, tuo metu politikai yra vieni tų, kuriems šis metų laikas leidžia kiek atsikvėpti. Dauguma ne pirmus metus esančių politikoje kalbintų asmenų pasisako už aktyvų poilsį ir prioritetą teikia Lietuvos kurortams. Visgi visi prižįsta, kad vos pasibaigus Seimo sesijai reikia bent kelių dienų ramybės jėgoms atgauti, o tuomet jau galima mėgautis vasaros teikiamais malonumais. A. Dudėnas: esu vasaros žmogus Seimo narys Arūnas Dudėnas balsas.

Antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai pranešė apie senatvės ir nedarbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo mechanizmo taikymo pradžią – pirmieji pinigai pensininkus turėtų pasiekti metų pabaigoje. Tačiau Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Šešėlinės vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys sako, kad tuo pačiu turėjo būti pateiktas ir pensijų didinimo projektas.

Per ekonominį sunkmetį sumažintos senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bus pradėtos kompensuoti jau šį rudenį. Daugumai kompensacijos dalimis bus išmokėto per dvejus metus, kai kuriems teks palaukti naujo kompensavimo mechanizmo. Kadangi „Sodros“ pajamos ago daugiau nei paprastai, tikima, kad parengtas pensijų kompensavimo planas bus nuosekliai vykdomas. Liepos 1 d. duomenimis, „Sodros“ pajamos viršijo daugiau nei 130 mln. litų.

Kasdien žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose pasirodo pranešimų apie kankintus, badu marintus ir į gatvę išmestus gyvūnus. Tai – žmonių žiaurumas ir abejingumas, sako gyvūnus globojančių organizacijų atstovai, ir tik retkarčiais – nežinojimas ar objektyvios priežastys. Nors beglobių ir skriaudžiamų gyvūnų mažėja, tai vyksta lėtai, nes visa ko esmė – visuomenės požiūris, kuriam pasikeisti prireikia ne metų, o dešimtmečių.

Geriausiai menininko misiją nusakantis teminas, ko gero, būtų mediumas – žmogus, kuris yra tarsi žemės ir dangaus, buities ir būties tarpininkas. Valentinas Masalskis, be abejonės, vienas tokių. Jo žvilgsnis veria kiaurai, o skvarbus protas, rodos, mato kiekvieną sielos užkaborį. Skamba bauginančiai? Visgi tai žmogus, kuris, nors kuria gan tamsų, kartais groteskišką, kartais absurdišką teatrą, labiau už viską vertina žmones. „Myliu žmogų, labai myliu.

„Ar saulė šviečia, ar lietūs lyja, ar sninga, „Tele2“, kaip tas kalnų nugalėtojas, eina į priekį“, – pristatydamas 2014 metų pirmo pusmečio veiklos rezultatus sakė „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis. Nors pajamų kritimas buvo didžiausias per laikotarpį nuo ekonominės krizės (10,4 proc. per pusmetį), „Tele2“ atstovai teigia, kad nerimauti nėra ko. „Krito visa rinka, be to, tai yra paslaugų pigimo ir neribotų planų padarinys, palietęs visus operatorius.

11, 15, 18, 20, 25, 40 padauginti iš dviejų, pridėti dar tiek pat ir išeis dviejų žmonių viešnagė kine arba teatre. Domimės, kodėl būtent tiek kainuoja bilietai bei užkandžiai kino arba dramos teatruose. Pilnos salės – retenybė Šiuo metu bilietų kainos kino teatruose „Multikino“ svyruoja nuo 21 iki 23 litų, priklausomai nuo to, ar filmas yra 3D ar įprasto formato.

Vienoje gražiausių ir žaliausių Vilniaus vietų, Belmonte, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančiuose apyseniuose pastatuose, kuriuos, beje, netrukus ketinama atnaujinti neatpažįstamai, kasdien vyksta neįprasti ir nekasdieniški dalykai. Tai vienintelė tokia vieta šalyje – čia treniruojasi vienintelis Lietuvos raitosios policijos būrys.

„Skolos tokios, kad bet kurią minutę Vilnių gali ištikti bankrotas. Ką dabar Artūras Zuokas bando daryti – pasiskolinti, kad tą skolos kamuolį numestų į kitą kadenciją. Tuo jis parodo, kad tolimesnės savo politinės karjeros Vilniuje nebemato“, - paties surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Seimo narys, Vilniaus m. TS-LKD sąrašo lyderis savivaldos rinkimuose Mantas Adomėnas.

Žinomas televizijos laidų ir renginių vedėjas Jonas Radzevičius, dar nesant aiškiam ir patvirtintam nė vienam įvykusios avarijos faktui, žiniasklaidos buvo paskelbtas kaltu, sukėlusiu vyro mirtį lėmusią avariją ir, be abejonės, esant neblaiviu. Net atsiribojant nuo ištyrus kraujo mėginį paaiškėsiančio vairuotojo blaivumo ar neblaivumo, jau dabar penkių J. Radzevičiaus vaikų draugai tikriausiai vadina jų tėvą alkoholiku ir žudiku.

„Noriu šuniuko“ - vis dažniau girdima frazė ne tik iš vaiko ar paauglio, bet ir iš suaugusių, ypač merginų lūpų. Vilniuje neseniai duris atvėrė kačių kavinė, dažnai bare ar restorane (ir ne tik lauko terasoje) galima sutikti žmonių, atėjusių su savo šunimis.

Buvusiame durpyne šalia Vaidotų geležinkelio stoties, Vilniaus rajone, baigiamas įrengti Vilniaus intermodalinis terminalas (VIT), padėsiantis efektyviau vykdyti pelningą ir valstybei strategiškai naudingą su logistika ir krovinių pervežimu susijusią veiklą. Iki darbų pabaigos – vos keli mėnesiai. Toks pat terminalas dyksta ir Kaune, o abiejų terminalų statybos iš viso atsieis per 200 mln. litų, iki 84,48 proc. abiejų projektų vertės bus padengta ES Sanglaudos fondo lėšomis.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Nidos Poderienės teigimu, nereikėtų smerkti abiturientų dėl per menkų rezultatų, nes, pirmiausia, turime kuo pasidžiaugti – valstybinį egzaminą išlaikė dauguma jį pasirinkusių. Pašnekovė sako, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, jog lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra vienintelis privalomas, dviejų lygių egzaminas.