Agnė Pikšrytė

Lietuvai ketinant jau kitais metais prisijungti prie euro zonos, lietuviams didžiausią nerimą kelia maisto kainos. Politikai tikina, kad sieks verslo atsakingumo ir maisto kainos dėl valiutos pasikeitimo nedidės. Tą, anot jų, patvirtina ir kitų, neseniai prie euro zonos prisijungusių šalių pavyzdys. Pažvelkime, kaip kito maisto kainos Latvijoje, kuri eurą įsivedė 2014 m. sausio 1 d. ir tapo 18-ąja euro zonos nare. Kone labiausiai Latvijoje per paskutinius metus pabrango pienas (3,5 proc.

Nors tam tikro būsto paklausa šiuo metu lenkia pasiūlą, nekilnojamojo turto brokeriai vis vien neriasi iš kailio, kad objektus parduotų kuo greičiau ir brangiau. Jei jums pastaruoju metu teko ieškoti parduodamo būsto, galbūt ir patiems teko susidurti su nuviliančiomis, o kartais net ir komiškomis situacijomis. Nuotraukose pilis, realybėje – pašiūrė Dažno jau nebestebina, kad butas ar namas nuotraukose atrodo erdvesnis, šviesesnis nei yra iš tiesų.

Žalias, švarus, tikras, natūralus – tokiais vaizdingais žodžiais mus vilioja ekologiško maisto gamintojai ir augintojai. Tačiau, kad valgyti ekologiškai reiškia valgyti brangiau yra neginčytinas faktas, o ar sveikiau – amžinas klausimas. 2010 m. Didžiosios Britanijos mokslininkų tyrimas, analizavęs 50 metų laikotarpyje darytus eksperimentus ir tyrimus, patvirtino prielaidą, kad ekologiškas maistas mažai kuo skiriasi nuo įprasto.

Kai kalbama apie finansinį saugumą, lietuviai linkę pasitikėti likimu. Savo ir artimųjų finansinių saugumu patys pasirūpina tik mažesnė visuomenės dalis, nors 69 proc. gyventojų pripažįsta, kad nelaimingas įvykis, dėl kurio jie prarastų darbingumą, taptų sunkiai pakeliama našta jų artimiesiems. Taupymo vidurkis Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o gyvybės draudimu yra apsidraudęs vos kas septintas gyventojas. Remiantis apklausų duomenimis, tik 11 proc.

Dažnai mokyklose jaunimo visiškai neskatina ir nešviečia, jog jie turi puikias sąlygas pradėti kurti savo startuolius bei tobulėti. Antanas Bakšys, jaunosios kartos Lietuvos entrepreneris, iš savo patirties sako, kad mokyklinis amžius – puikus laikas verslui kurti. A. Bakštys pirmąjį rimtą startuolį įkūrė, kai jam buvo 15 metų. Šiandien jam 17-a ir jis yra „SearchNode“, inovatyvaus technologinio startuolio, bendraįkūrėjas.

Ar pasaulio internetinės prekybos gigantės „Amazon“ ir „eBay“ „suvalgys“ lietuviškąsias kol kas pasakyti sunku. Šiandien Vilius Juraitis, „Cherry Media LT“ generalinis direktorius, atstovaujantis vieną iš sėkmingiausių e-komercijų įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, teigia, kad vietinės elektroninės prekybos atstovės pirmauja rezultatu 1:0. „Per ateinančius penkerius metus Lietuvos interneto rinka turėtų išaugti dvigubai. Klausimas, ar tai daug ar mažai.

Norintiems pasiekti kuo didesnę auditoriją populiariausiame Lietuvoje socialiniame tinkle „Facebook“ rekomenduojama naudoti kuo daugiau vizualios medžiagos, konkrečiai – nuotraukų galerijų. Vaizdo įrašai ir nuorodos į kitus puslapius paskutiniu metu „Facebook“ tampa vis labiau ignoruojami. Tą patį būtų galima pasakyti apie trumpąsias nuorodas, kurios vartotojų dažnai yra ignoruojamos dėl panašumo į netikrų puslapių nuorodas, dirbtinai renkančias gerbėjus socialiniame tinkle.

Kol verslas nedidelis, valdymo problemų kyla mažai arba jos yra tiesiog mažesnės. Tačiau kaip valdytis kompaniją, kurioje dirba šimtai žmonių? Giedrius Dzekunskas, „Barclays Technology“ centro Lietuvoje vadovas, įsitikinęs, kad viskas priklauso nuo gebėjimo motyvuoti savo darbuotojus.

Velykų stalas daugumai lietuvių neįsivaizduojamas be margintų kiaušinių, žinoma, taip pat be krienų, majonezo, įvairios duonos, paukštienos ar kitos mėsos, žuvies, lietuviškos mišrainės, salotų, konditerinių gaminių. Pažvelkime, kaip per metus pasikeitė pagrindinių Velykų stalui reikalingų maisto produktų – pieno, miltų, sviesto, kiaušinių, krienų, majonezo, duonos, daržovių, mėsos, žuvies ir konditerinių gaminių kainos.

Dirbdami skaičiuojame lėtai slenkančias minutes ir valandas, o leisdami pinigus nesugebame pajusti net akimirkos, kai sunkiai uždirbti pinigai tiesiog ištirpsta. Kiekvienas žodį „brangu“ matuoja skirtingai – pagal savo pajamas ir būtinąsias išlaidas, o kai kurie dar ir pagal gobšumą. Kartais nė nemirktelėję išleidžiame 50 litų skaniems, bet visai nebūtiniems maisto produktams ar alkoholiui bare, tačiau sakome, kad bilietas į teatrą už 30 litų yra brangus.

Gyvenimas gerėja, rodo įvairūs statistiniai ir apklausų duomenys: dauguma gali pasidžiaugti gerėjančia ar stabilėjančia socialine padėtimi, o galbūt ir augančiu atlyginimu. Tačiau, nepaisant giedrėjančios ateities, vadinamieji skudurynai netuštėja. Priešingai, naudoti daiktai vertinami vis labiau. Skatina antivartojimo judėjimas Dėvėti drabužiai į Lietuvą ėmė skverbtis, kai tik buvo atvertos sienos.

Žinomi prekės ženklai ir garsių mados namų vardai gatvėse tiesiog bado akis. Atrodo, kad pusė mūsų visuomenės gyvena prabangoje ir tūkstančius kainuojančios Holivudo žvaigždžių stiliaus detalės tapo prieinamos kone kiekvienam. Deja, tai tik iliuzija. Troleibusais važinėjančios paauglės „Louis Vuitton“ rankinė ar bendrabutyje gyvenančio studento „Versace“ džinsai – tik talentingai pagamintos klastotės. Taip pat skaitykite: kaip atpažinti rūbų ir aksesuarų bei kvepalų ir kosmetikos klastotes.

Moterys, o galbūt ir dalis vyrų puikiai žino – vizitas pas kirpėją gali baigtis liūdnai. Per trumpai nukirpti plaukai atauga, tačiau plaukų dažymas gali kainuoti ne tik krūvą pinigų, bet ir reprezentatyvią išvaizdą ar pačius plaukus.

Keliauti smagu ir viską suplanavus iki smulkmenų, ir ekspromtu. Visgi, jei kelionės maršrutą nuspręsite palikti griežtai neapibrėžtą, kelionės finansus derėtų susiplanuoti tiksliai ir iš anksto. Pageidaujantiems didesnio efekto taupant, rekomenduojama pradėti išlaidų planą dėlioti dar likus pusmečiui iki kelionės. Grynieji – ne prioritetas Nors grynieji ilgą laiką keliaujantiems į užsienį buvo neatsiejama kelionės dalis, finansų ekspertai nerekomenduoja jų vežtis daug.

Dėl nenuspėjamų orų pokyčių gėlininkai nesiryžta prognozuoti, koks bus šis sezonas – pelningesnis nei pernai ar ne. Tačiau, nepaisant „iš kojų verčiančių“ orų, gėlių augintojų ir pardavėjų nuotaikos geros, o nuolat didėjančios jų gretos leidžia tikėti giedra šio sektoriaus ateitimi.

Šildymo sezonas eina į pabaigą (pernai Vilniuje jis baigėsi balandžio 12-ąją), todėl rūpi vis mažiau. Tačiau mažos šildymo kainos yra vienas svarbiausių kriterijų perkantiems naują būstą. Paanalizavus įvairių Lietuvos miestų daugiabučių šilumos suvartojimą, galima nesunkiai pastebėti, kad vieno kvadratinio metro šildymo kaina sausio mėnesį skirtinguose daugiabučiuose skiriasi net iki 7 kartų. Skirtumas didžiulis – ar mokėti 60 litų, ar 860 litų – nesmagus palyginimas.

Italijoje nieko nestebina einant gatve iš delikatesinio maisto parduotuvių sklindantis žirgų kvapas. Taip, ne arklienos, o žirgų – tai ne klaida, kvapas arklienos parduotuvėse toks pat, kaip ir žirgyne. Tačiau šioje šalyje arkliena yra delikatesas, kuris, nors ir jaučiant šiokį tokį drovulį, valgomas ypatingomis progomis. Nemaža dalis arklienos į Italiją nuo nepriklausomybės atgavimo laikų keliauja būtent iš Lietuvos. Pirmieji šio verslo ėmėsi arklininkai ir šalia žirgų sporto buvusieji.

Mažiau nei prieš metus švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis diplominių darbų „rašytojus“ išteisino, viešai pasakydamas, kad tai – normalus biznis. Visgi apie perkančiuosius, kurie net nesupranta, ką nusipirko, anot jo, nėra ką ir kalbėti. Vieniems pikta, kitiems juokinga, bet tai tiesa – Lietuvos įstatymai visiškai neriboja diplominių darbų pirkimo ir vertimosi tokia veikla. Todėl apstu ir tuo besinaudojančių.

Gyvename ne taip ir blogai – kas antra šeima Lietuvoje turi iš ko nuolat atsidėti santaupų, rodo sausio mėnesį „Swedbank“ atliktas tyrimas. Tačiau, sukaupę rekordines sumas santaupų, susitvarkyti su jomis ar gauti naudos nesugebame. Net 80 proc. taupančiųjų santaupas laiko arba grynaisiais namuose, arba banko einamojoje sąskaitoje, kur pinigų vertė ne tik, kad neauga, bet dar ir mažėja.

Baldus gaminanti „Litsofa“ yra viena tų Lietuvos įmonių, kuri stabiliai juda į priekį. Didžiąją dalį produkcijos realizuojančios įmonės vadovas Darius Sakalauskas pastaraisiais nelengvais verslui metais skaičiuoja ne nuostolius, o inovacijų dėka didėjančią apyvartą. „Litsofa“ turi 220 darbuotojų, iš kurių 15 turi vienokią ar kitokią negalią. Didžioji dalis „Litsofa“ produkcijos eksportuojama į Skandinavijos šalis. Daugiausia įmonė investavo į IT sprendimus, taip buvo sutaupyta valdymo išlaidų.

Paskutiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos konkurencingumas pasaulyje krinta – šiemet konkurencingumo reitinge nukritome per tris vietas. Kaimynai latviai ir estai pakilo. Ramina tik tai, kad Lietuva pagal inovacijų diegimą lenkia Europos vidurkį ir atsilieka tik nuo Estijos.

Ukrainos grivina sparčiai silpnėja ir balansuoja ties 5 metų žemuma JAV dolerio atžvilgiu. Investuotojai baiminasi, kad šalis greitu metu nebevykdys savo finansinių įsipareigojimų ir bankrutuos. Jų nenuramina net prezidento Viktoro Janukovyčiaus išsiderėta 15 mlrd. dolerių (38 mlrd. litų) pagalba iš Rusijos. Krizė Ukrainos ekonomikoje trunka mažiausiai 3 metus, o jos priežastys prasidėjo dar seniau.

„40 proc. kompanijos sėkmės sudaro jos darbuotojų meilė darbui ir darbas degančiomis akimis. Tik mėgstantį savo darbą ir žinantį, ko nori žmogų lydi sėkmė bei Dievo palaima“, - įsitikinęs „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis, kuris antradienį iš prezidentės rankų atsiėmė „Metų vadovo“ apdovanojimą. Anot jo, šis apdovanojimas reikšmingas ne dėl garbės, o kaip ženklas, kad viskas buvo daroma ne veltui.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad akcizai Lietuvoje pagal perkamąją galią yra žymiai per dideli. Jis priminė, kad alkoholio, degalų akcizai ir taip yra didžiausi Europos Sąjungoje, dėl to, pensijų kompensavimui akcizų didinimas nėra tinkama priemonė. „Tai yra tokia suma (pensijų kompensavimui reikalinga suma - Balsas.lt), kaip vidutines pajamas gaunančių žmonių šeimoje 10 litų.

Prognozuojama, kad 2014-aisiais Lietuvos BVP augs 3,5 proc. ir tai leis būti tretiems tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europoje. „Eurostat“ duomenimis, Europa 2014 m. turėtų pasiekti 1,6 proc. augimą, o Baltijos šalys ir toliau išliks lyderės. Šiais metais nedarbo lygis turėtų mažėti daugiau nei 1 proc. – iki 10,6 proc., tačiau problema išliks opi. „Nors nedarbas šiek tiek sumažės, darbo rinkoje problemų bus.

Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau perkelia savo veiklą ir buveines iš Lietuvos. 33-ajame Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) rengiamo Lietuvos ekonomikos tyrime tam skirta daugiau dėmesio nei įprastai. Pasak LLRI ekspertų tokias verslininkų nuotaikas ir sprendimus lemia nuolat besikeičiantys įstatymai ir nepastovi mokestinė aplinka. 70 proc. apklaustų rinkos dalyvių teigė, kad kad per pastaruosius 5 metus verlsui nepalankių valdžios sprendimų buvo kaip niekad daug. 91 proc.

Lietuvoje susibūrė dar viena iniciatyvinė grupė, siūlanti skelbti referendumą – šį kartą gyventojams būtų siūloma apsispręsti dėl lito išsaugojimo. Iniciatyvinė grupė siūlo keisti Konstituciją, kad Lietuvoje nacionalinė valiuta būtų tik litas, o pinigų emisiją galėtų atlikti tik Lietuvos bankas.  „Ir referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, ir dėl euro įvedimo turėtų tokias pačias pasekmes – jei piliečiai pasisakytų prieš, tai prieštarautų Lietuvos stojimo į ES sutarčiai.

  Pažvelgus iš arčiau į elektronine bankininkyste besinaudojančių Lietuvos gyventojų įpročius, pastebėta, kad beveik pusė jų netaupo bei neplanuoja ateities finansų. „Vieni sako, kad nėra, kada, kiti – kad neturi iš ko taupyti, nes viską išleidžia maistui“, - sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Tyrimas atskleidė paradoksalią tendenciją – išlaidas kontroliuoja ne tie, kurių pajamos yra mažiausios, kaip galima būtų manyti, o tie, kurie uždirba daugiau.

Didžiausios nepriklausomos mobiliųjų programėlių parduotuvės „GetJar“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Ilja Laursas penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje patvirtino, kad jau pasirašė sutartį su Kinijos korporacija „Sungy Mobile“ dėl bendrovės JAV padalinio pardavimo. Skaičiuojama, kad sandorio vertės sieks 58,4 mln. JAV dolerių (apie 210 mln.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) penktadienį pristatė memorandumą, kuriame kviečia valdžios atstovus pasirašyti geros verslo praktikos memorandumą dėl sklandaus euro įvedimo Lietuvoje. „Mes labai sveikiname valdžios iniciatyvą įvesti eurą. Tačiau mūsų neturėtų klaidinti Latvijos patirtis ir manymas, kad viskas vyko skalndžiai, nes ne viskas yra pastebima.

2013-ieji NT rinkoje buvo aktyvūs. Dar aktyvesni, prognozuojama, bus 2014-ieji, tačiau nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis pataria per daug neįsijausti. Lietuvoje 2013 metais buvo aktyviausiai investuota į nekilnojamąjį turtą. 157 mln. eurų. Latvijoje jos išaugo 104 mln. eurų, Estijoje 122 mln. eurų. Latvijoje labiausiai iš Baltijos šalių išaugo biurų nuomos kainos (15 proc.), Estijoje – butų kainos (20 proc.

„Su euru paskutiniu metu siejami ir visai nesusiję baubai“, - kasmetinėje LNTPA (Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija) konferencijoje sakė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, savo pranešimu siekę išsklaidyti nepagrįstas abejones dėl nekilnojamojo turto rinkos ateities. „Be jokios abejonės – valiutos pasikeitimas padarys įtaką šalie ekonomikai.

Lietuvoje veiklą pradeda dar vienas investicinis privataus kapitalo fondas, įsteigtas privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“. „BaltCap Private Equity Fund II“ (BPEF II), investuosiančio Baltijos šalyse, numatomas dydis sieks 100 mln. Eurų (345,28 mln. Litų). Šiuo metu investuotojų įsipareigojimai investuoti į fondą siekia 63 mln. eurų (217,5 mln. Litų). 100 mln.

SEB banko atliktos analizės rezultatai parodė, kad optimistiškiausiai yra nusiteikusios Estijos, o pesimistiškiausios – Latvijos mažos ir vidutinės įmonės. Visų trijų Baltijos šalių verslininkai ateinančiais metais bus atsargūs, o tai gali stabdyti inovacijų, darbo vietų kūrimo, eksporto virsmą ir ekonomikos augimą.

Įsismarkavusius šalčius pajuto ir prekybininkai – temperatūrai nukritus žemiau -15 iš parduotuvių lentynų imtos graibstyti žiemos prekės, o prekybos centrai lankytojų turėjo dažniau ir daugiau nei įprastai. „Atėjus žiemai, paklausios tapo ir žiemos prekės. Toks įspūdis, kad daugelis sulaukti tikros žemos jau nebesitikėjo, o spustelėjęs šaltukas daugelį „pričiupo“ nepasiruošusius.

Pensijų ir investicinių fondų valdymo bendrovės „DNB Investicijų valdymas“ duomenimis, papildomai kaupiančių Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai auga. Per metus kaupiančiųjų DNB III pakopos pensijų fonduose skaičius išaugo daugiau nei trečdaliu – nuo 14 iki 19 tūkst., o III pensijos fondų turtas išaugo nuo 28 iki 37 mln. litų. Vieno recepto nėra Lietuvos banko duomenimis, iš viso Lietuvoje 2013 metais III pakopos pensijų sistemoje savo ateičiai kaupė 34,2 tūkst. gyventojų – beveik 22 proc.

Lietuvoje pernai viešėjęs Nobelio premijos laureatas, Jeilio universiteto profesorius Robertas J. Shilleris gruodį vykusioje konferencijoje sakė, kad ekonominiai burbulai formuojasi kaip socialinė epidemija, todėl turėtų būti vertinami ne tik finansiniu, bet ir psichologiniu, sociologiniu, antropologiniu ir kitais požiūriais.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis viešai išreiškė pritarimą Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko mintims, kad svarstymai, ar mums reikia euro, tik juokina pasaulį, nes dėl jo įvedimo Lietuva apsisprendė dar tada, kai stojo į Europos Sąjungą. Socialiniame tinkle „Facebook“ N. Mačiulis, kuris čia turi nemažą ratą gerbėjų, papildė V. Vasiliausko teiginius ir sulaukė šimtų žmonių palaikymo (kalba neredaguota – balsas.

Dėl lietuvių gyvenimo kokybės špagas surėmė „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir ekonomistė Aušra Maldeikienė. Vienam atrodo, kad lietuviai gyvena per gerai ir nori per daug poilsio. Kito pašnekovo nuomone, tokios kalbos nepagrįstos jokiais argumentais ir demonstruoja visišką neišprusimą.

Didžiausias Vidurio ir Rytų Europos regione verslo akceleratorius „StartupHighway“ pradeda naują 2014 verslo akceleravimo programą, naujas strategines partnerystes ir galimybes Lietuvos pradedantiesiems verslininkams. Programos dalyviams žadamos išskirtinės galimybės Silicio slėnyje. „StartupHighway“ pradėjo partnerystę su vienu garsiausių pasaulyje universitetų „UC Berkeley“, įsikūrusiu „startup'ų pažadėtoje žemėje“ – Silicio slėnyje.

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės viešai išsakytos mintys apie nuo kitų metų MMA, didėsiančią iki 1509 litų, neramina ne vieną ekonomistą. Vienas jų, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, parlamento vadovei išsiuntė asmeninį laišką su pasiūlymais ir skaičiavimais bei ironiškai linksmais pastebėjimais. Prieš išsiųsdamas laišką ekonomistas jį paviešino savo „Facebook“ paskyroje: „Labas rytas, gerb.

Kol visi trokšta uždirbti daugiau, visos aplinkybės suka nugarą. Jei norime euro, ekonomikos stabilumo ir kuo mažiau staigmenų, didesnės MMA teks palaukti, ir tikriausiai ne vienerius metus. Nors valdantieji mažiausiai uždirbančius ir labiausiai pažeidžiamus vis audrina kalbomis apie dar šiemet iki 1509 Lt kilsiančią MMA, ekonomistai į tokias svajones atsako kibiru šalto vandens – kol ne vėlu, reikia atsipeikėti ir priimti blaivius, racionalius sprendimus.

Darbuotojų veiklos vertinimas ir metiniai pokalbiai – tai veiklos valdymo procesas, kuris suteikia galimybę komunikuoti organizacijos tikslus visai organizacijai bei įsivertinti turimą potencialą tiems tikslams pasiekti. Metinis pokalbis suteikia vadovui puikią galimybę geriau pažinti savo pavaldinius, darbuotojams išsakyti savo lūkesčius ir kartu bendrai pasiekti geresnių veiklos rezultatų ar vystyti savo karjerą.

Paskutiniu metu bitkoinai tapo dar vienu dirgikliu tiems, kurie svajoja greitai ir lengvai užsidirbti. Šią virtualią valiutą supanti nežinomybė prie realios rizikos prideda dar ir intriguojančio paslaptingumo, viliojančio paragauti „uždrausto vaisiaus“. Pasak SEB banko prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos, bitkoinai yra puikus būdas greitai užsidirbti, nereikalaujantis itin daug sugebėjimų, tačiau bitkoinų perspektyvos tapti alternatyva tikrai valiutai yra praktiškai nerealios.

Šių metų šalies BVP augs 2,8 proc. , 2014 m. bei 2015 m. - atitinkamai 3,5 proc. ir 4,5 procento. Vidutinė 2013-ųjų infliacija bus 1,0 proc., 2014 m. - 2,0 proc., o 2015 m. - 3,0 proc.. Tokias išvadas pateikė SEB banko analitikai kas ketvirtį rengiamoje ataskaitoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“. Analitikai kiek pakoregavo 2013 ir 2014 m. vidutinio darbo užmokesčio didėjimo prognozę.

Bene garsiausias Lietuvos verslininkas Ilja Laursas su verslo partneriu, buvusiu „ Microsoft“ Baltijos šalių padalinio generaliniu direktoriumi Mindaugu Glodu Lietuvoje įkūrė rizikos kapitalo fondą. Pasak jo įkūrėjų, „Nextury Ventures“ orientuotas į startuolių kūrimą ir paramą, fondas aktyviai bendradarbiaus su mokslo ir švietimo įstaigomis, ieškos ir ankstyvoje stadijoje investuos į potencialą turinčius verslo startuolius ne tik Lietuvoje, bet ir šalyse kaimynėse šalyse.

VšĮ „Versli Lietuva“ ketvirtadienį pristatė naująjį savo vadovą Mantą Nocių, kuris pakeitė laikinai šiame poste buvusią Liną Vaitkevičienę. Ji šių metų gegužę pasitraukus iš posto Pauliui Lukauskui, laikinai ėjo generalinės direktorės pareigas. Naujasis vadovas nelinkęs veltis į viešoje erdvėje kylančias diskusijas, o didžiausią dėmesį ketina skirti eksporto skatinimui. Prioritetas - regionai „Organizacija yra svari, ji veikia verslumą bei eksporto skatinimą.

Bendras piratavimo lygis Lietuvoje siekia net 54 proc. Pas kaimynus – Latvijoje, Lenkijoje – jis yra panašus. Tačiau piratavimas namuose ir įmonėse absoliučiai skiriasi. Net tik paplitimu, bet ir pasekmėmis. „Skaičiai, kurie paaiškėjopirminės analizės metu, yra neraminantys. Lietuvoje per 20 tūkst.

IRT (informacinių ir ryšių technologijų) specialistų pasiūla ir paklausa Lietuvoje jau ne vienerius metus gerokai prasilenkia. Nuo to kenčia verslas, o valstybė praranda milijonus. Per paskutinius metus įvyko nemažai pokyčių, susijusių su užsienio investicijų atėjimu. Tačiau augimą stabdo IRT specialistų pasiūlos stoka, o tendencingas jos mažėjimas kelia nerimą. 2012 m., lyginant su 2008 m., universitetuose IRT technologijų sričių absolventų buvo 6 proc. mažiau.