Per metus kaupiančiųjų DNB III pakopos pensijų fonduose skaičius išaugo daugiau nei trečdaliu – nuo 14 iki 19 tūkst., o III pensijos fondų turtas išaugo nuo 28 iki 37 mln. litų.
Vieno recepto nėra
Lietuvos banko duomenimis, iš viso Lietuvoje 2013 metais III pakopos pensijų sistemoje savo ateičiai kaupė 34,2 tūkst. gyventojų – beveik 22 proc. daugiau nei 2012-aisiais (28 tūkst.). Pasak Šarūno Ruzgio, „DNB Investicijų valdymo“ generalinio direktoriaus ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidento, labiausiai taupyti papildomai III pakopos pensijų fonduose skatina gyventojų pajamų mokesčių lengvata ir abejonė, ar kaupimo principai „Sodroje“ bei II pakopos pensijų fondų sistemoje nebus pakeisti, o sukauptų pinigų pakaks pageidaujamam gyvenimo standartui išlaikyti.
Taip pat žmonėms imponuoja galimybė sukauptomis lėšomis prireikus pasinaudoti anksčiau.
Vis dėlto vienas receptas visiems netinka. „Vieno taupymo recepto nėra ir negali būti, nes skiriasi žmonių amžius, pajamos, šeiminė padėtis ar jau sukauptas turtas. Todėl pirmiausia reikėtų sau suformuluoti konkretų tikslą – kokio dydžio pajamas noriu gauti pabaigęs karjerą, ir pagal tai skaičiuoti, kiek litų per mėnesį šiam tikslui atidėti dabar“, – sakė investicijų specialistas Š. Ruzgys.
Tačiau jis pabrėžė, kad III pensijų pakopa nėra alternatyva kitiems kaupimo būdams, tai tik papildinys. „Kaip sakoma, „Sodra“ yra duonai, II pakopa – sviestui, o III pakopos pensijų fondas – jei norisi ir sūrio ar kumpio“, – sakė investicijų specialistas.
Skaičiuoklė padės pamatyti realią situaciją
„DNB Investicijų valdymo“ specialistai sukūrė naują ir šiuo metu vienintelę taupymo priemonę Lietuvoje, kuri leidžia modeliuoti tikėtinas pajamas ateityje įvertinus ne tik pasirinktą taupymo ar pensijų kaupimo būdą, bet ir kitą planuojamą turėti finansinį turtą.
DNB banko specialistai pastebi tendenciją, kad žmonės vis dažniau imasi asmeninės atsakomybės ir efektyvesnių taupymo ar pensijos kaupimo būdų, todėl nusprendė sukurti pažangią priemonę, padėsiančią priimti savarankiškus naudingus sprendimus.
Ši priemonė – pensijų skaičiuoklė, kuri, suvedus pagrindinius asmeninius duomenis, leidžia pamatyti, kokią realiai žmogus gautų pensiją kaupdamas ją skirtingais įmanomais būdais. Š. Ruzgys sako, kad pensijų dydis pasitelkiant skaičiuoklę apskaičiuojamas atsižvelgus į galimą infliaciją ar darbo efektyvumo didėjimą.
Pensijų skaičiuoklę galima rasti internete adresu www.dnb.lt/pensijuskaiciuokle
Kokia pensija yra pakankama?
Bendrovės „DNB Investicijų valdymas“ specialistai teigia, kad norint išlaikyti turėtą gyvenimo standartą, išėjus į pensiją reiktų turėti apie 70–80 proc. buvusių savo pajamų per mėnesį. Jie skaičiuoja, kad „Sodros“ pensijos net ir pridėjus II pensijų pakopoje sukauptas lėšas, nepakaks. Šiuo metu Lietuvoje vidutinė pensija sudaro tik 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
65 proc. gyventojų mano, kad „Sodros“ pensijos pragyvenimui nepakaktų, 33 proc. tiki, kad pragyvenimui užteks „Sodros“ ir II pakopos pensijų fondo mokamų lėšų, 20 proc. žmonių teigia, kad jiems rūpintis pensija dar per anksti, 11 proc. žmonių investuoja, imasi verslo, kad ateityje prisidėtų prie valstybės mokamos pensijos, 8 proc. jau dabar papildomai atsideda dalį atlyginimo.
DNB banko specialistų teigimu, norint pakankamai sukaupti pensijai, vidutiniškai žmogus per mėnesį turėtų atsidėti bent apie 10 proc. nuo savo pajamų.
