REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Su euru paskutiniu metu siejami ir visai nesusiję baubai“, - kasmetinėje LNTPA (Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija) konferencijoje sakė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, savo pranešimu siekę išsklaidyti nepagrįstas abejones dėl nekilnojamojo turto rinkos ateities.

„Su euru paskutiniu metu siejami ir visai nesusiję baubai“, - kasmetinėje LNTPA (Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija) konferencijoje sakė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, savo pranešimu siekę išsklaidyti nepagrįstas abejones dėl nekilnojamojo turto rinkos ateities.

REKLAMA

„Be jokios abejonės – valiutos pasikeitimas padarys įtaką šalie ekonomikai. Tai pirmiausia palūkanų normų dydis, valiutos keitimo sąnaudos bei iš esmės įtaka prekybai, kas galų gale paveiks ir bendrąjį vidaus produktą“, - sakė V. Vasiliauskas.

Prognozuojama, kad palūkanų normos po euro įvedimo mažės.

Skaičiuojama, kad valstybės sektoriuje palūkanų normos mažės 0,8 proc., namų ūkiuose (paskolos) – 0,56 proc., nefinansinių įmonių sektoriuje – 0,49 proc.

Komerciniai šalies bankai įvedus eurą praras pajamas iš pelningų valiutos keitimo operacijų. Tačiau, pasak LB vadovo, bankai mainais tikisi ekonominio eugimo, kuris po euro įvedimo pasistūmės į priekį, paskolų protfelio augimo potencialo bei išaugsiančių verslo plėtros galimybių.

REKLAMA
REKLAMA

Scenarijus gali būti ir atvirkščias

Ar įvedus eurą pasikartos 2005-2008 m. situacija, kai dėl išaugusios paklausos ir nepagrįstų baimių susiformavo NT burbulas? V. Vailiausko teigimu, pinigų sąjunga, t. y. euro zona, nėra priežastis formuotis nepagrįstiems lūkesčiams ar burbulams. „Mano manymu, viskas priklauso nuo konkrečios situacijos šalyje. Tai (valiutos keitimas – balas.lt) gali būti tam tikras katalizatorius, tačiau tai negali būti pagrindinė priežastis“, - sakė LB Vadovas.

REKLAMA

Anot jo, tos valstybės, kuriose po euro įvedimo NT kainos kiek kilo, pačios padarė tam tikrų klaidų. V. Vasiliauskas pastebi, kad naujose euro zonos narėse NT kainų poktis kaip tik buvo neigiamas.

„Negalima teigti, kad Lietuvoje NT burbulo susiformavimui įtaką padarė ir įstojimas į Europos Sąjungą. Prieš ekonominę krizę dvejus metus buvo fiksuojamas beveik 8 proc. augimas – tai ir nulėmė ekonominę krizę, nes visi buvo „atsipūtę““, - sakė V. Vasiliauskas.

Paskutinių apklausų duomenimis, tik 6 proc. namų ūkių ketina skolintis apskritai, ir tik 13 proc. jų ruošiasi skolintus pinigus panaudoti būsto įsigijimui. Komerciniai bankai taip pat tvirtina, kad išskirtinio būsto paskolų portfelio augimo nepastebi.

Bankininkų teigimu, 2014 metais prognozuojamas 3 proc. paskolų portfelio augimas. Tai rodo stabilų, nuoseklų, tačiau nedidelį pokytį. Pastebima, kad NT rinkoje išsiskiria dar 2013 metų pabaigoje sumažėjusi žemės sklypų paklausa.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų