REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gyvename ne taip ir blogai – kas antra šeima Lietuvoje turi iš ko nuolat atsidėti santaupų, rodo sausio mėnesį „Swedbank“ atliktas tyrimas. Tačiau, sukaupę rekordines sumas santaupų, susitvarkyti su jomis ar gauti naudos nesugebame. Net 80 proc. taupančiųjų santaupas laiko arba grynaisiais namuose, arba banko einamojoje sąskaitoje, kur pinigų vertė ne tik, kad neauga, bet dar ir mažėja.

Gyvename ne taip ir blogai – kas antra šeima Lietuvoje turi iš ko nuolat atsidėti santaupų, rodo sausio mėnesį „Swedbank“ atliktas tyrimas. Tačiau, sukaupę rekordines sumas santaupų, susitvarkyti su jomis ar gauti naudos nesugebame. Net 80 proc. taupančiųjų santaupas laiko arba grynaisiais namuose, arba banko einamojoje sąskaitoje, kur pinigų vertė ne tik, kad neauga, bet dar ir mažėja.

REKLAMA

Turi rekordiškai daug santaupų

„Praėjusiais metais šalies bankai fiksavo rekordiškai aukštas sąskaitose laikomas gyventojų pinigų sumas – maždaug 26 mlrd. litų. Geroji žinia yra tai, kad ekonomikos sunkmetis gyventojus išmokė finansinės drausmės ir jie pradėjo kaupti finansinį rezervą. Blogoji žinia – gyventojai santaupas tebetvarko konservatyviai, jų „neįdarbina“ ir dėl to kasmet praranda dalį santaupų vertės“, – teigia „Swedbank“ Taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.

Tvarko neefektyviai

Lietuvos banko užsakymu praėjusiais metais atliktos gyventojų apklausos duomenimis, patys priimtiniausi santaupų kaupimo ir valdymo būdai Lietuvoje išlieka sąskaita ir indėlis banke arba namuose laikomi grynieji pinigai. Tačiau taip kaupiamas finansinis turtas nėra apsaugotas nuo infliacijos poveikio ir laikui bėgant praranda turimą perkamąją galią.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak L. Grinevičiaus, nors dažnas gyventojas žino, kad laikas yra nematomas pinigų vertės vagis, tačiau retas kuris iš tiesų įvertina, kiek nuostolių gali atnešti neefektyvus taupymo būdas. „Tarkime, jei 2006 m. „juodai dienai“ atsidėjote 10 tūkst. litų, tai reali jūsų santaupų vertė šių metų pradžioje tėra tik kiek daugiau nei 7 tūkst. litų. Nors sąskaitoje ar namuose tebeturėsite tuos pačius 10 tūkst. litų, tačiau dėl išaugusių kainų šiandien už juos galėsite įsigyti kur kas mažiau – pasyviai laikomos santaupos minėtuoju laikotarpiu spėjo nuvertėti apie 25 proc.“, – pasakoja „Swedbank“ ekspertas.

REKLAMA

Suprantamiausia išeitis – NT

Lietuvos ekonomikos konferencijoje praėjusią savaitę pranešimą skaitęs nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ vadovas Vytas Zabilius sakė pastebintis, kad fiziniai asmenys vėl pasitiki NT rinka ir indėlius, už kuriuos beveik negauna palūkanų, konvertuoja į NT. „Paprastiems gyventojams būstas yra labiausiai suprantama investicinė forma – nupirkai ir išnuomavai“, - teigė jis.

„Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, pastebimas optimizmas NT rinkoje yra pakankamai objektyvus, nes visuose ekonomikos sektoriuose fiksuojami teigiami parametrai. „Vis daugiau žmonių patiki, kad krizė praėjo ir jų galimybės išlaikyti save bei savo darbo vietą yra stabilesnės nei prieš kelis metus“, - TV laidai „Pinigų karta“ sakė NT specialistas.

REKLAMA
REKLAMA

UAB „Eika“ plėtros departamento direktoriumi Domo Dargio nuomone, faktas, kad lietuviai noriai inavestuoja į NT, nestebina. „Šiuo metu kuriame nors iš rimtų, skandinaviškų bankų gauti palūkanų už indėlį praktiškai neįmanoma. Dar ir primokėti kartais tenka. Nepaisant to, yra per 30 mlrd. litų indėlių, gulinčių bankuose. Palūkanų – nulis, infliacija „valgo“ tuos pinigus, tai kokios alternatyvos laukia žmonių?“, - sakė D. Dargis.

Anot jo, akcijų lietuviai bijo dėl per menkų žinių šioje srityje, apie obligacijas – apskritai nėra šnekos. Todėl alternatyva lieka – NT. D. Dargis pastebi, kad tokio kainų, koks buvo 2006-2007 m., kai kainos augo kas savaitę, šiuo metu nėra, todėl bijoti, kad lietuviai vėl „užšoks“ ant NT burbulo, nereikėtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

S. Vagonio teigimu, šiuo metu apie 90 proc., įsigyjančiųjų būstą, naudoja jį savo poreikiams, o nesistengia iš to uždirbti. „Nemažai žmonių atidėliojo planus įsigyti būstą paskutinius 5 metus. Dalis jų negalėjo įsigyti būsto dėl krizės, prarado darbus, sumažėjo atlyginimai. Visgi buvo ir tokių, kurie nepaisant krizės, galėjo sau tai leisti, tačiau jie nematė prasmės, nes netikėjo rinka – rinka krito“, - sakė specialistas. Jo pastebėjimu, šiuo metu vyksta grandininė reakcija – vieni perka, nes jų pažįstami perka, kiti nenori pražiopsoti tinkamo momento, dar kitus gąsdina euras ir rinkos aktyvumas įsibėgėja.

Visgi, NT kainų augimą po kelių metų gali pristabdyti išaugusi naujos statybos būsto pasiūla. Dar pastebėtina, kad NT euforija liečia tik Vilnių, netgi Kaune ir Klaipėdoje tokio rinkos suaktyvėjimo nejaučiama, o mežesniuose miestuose NT kainos apskrtai gali kristi. Taigi, NT, kaip investicija, yra pakankamai stabili, jei pasirenkama apgalvotai.

REKLAMA

Susuktos galvos

Pasak specialistų, NT kainų šuolio artimiausiu metu nei tikėtis, nei bijoti neverta. Jei ekonomika vystysis panašiu tempu, per metus NT kaina turėtų augti 5-7 proc. Jei įvyks nenumatytų veiksnių, kainos gali augti daugiausiai 10 proc. Euro įvedimas kainas pakeistų ne dėl valiutos konvertavimo, o dėl euro suaktyvėjusios ekonomikos.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys V. Zabilius pripažino, kad kai kuriems gyventojams planai įsivesti eurą nuo 2015 m. susuko galvą.

„Galėčiau teigti, kad Lietuvoje mes jaučiame panašią pseudo mini euro euforiją – perkamumas yra padidėjęs. Tam tikri žmonės, labiau iš ekonominio būsto sektoriaus, mano, kad euras yra ženklas, jog NT kainos kils. Tačiau, kai įvedamas euras, pirmą pusmetį būna apsisprendžiama, apsižiūrima ir sandorių skaičius sumažėja“, - konferencijoje sakė jis.

REKLAMA

Pasak jo, Estijos patirtis rodo, kad euras didesnių pokyčių rinkai nepadarė ir tendencijos išliko panašios, kaip ir kitose Baltijos šalyse. Ir nors 2010 m. pabaigoje Estijoje NT sandorių skaičius kiek išaugo, vėliau rinka stabilizavosi.

Renkasi saugias finansines priemones

Tie gyventojai, kurie ne tik kaupia santaupas, bet ir rūpinasi jų vertės išsaugojimu, apsaugai nuo infliacijos, pasak L. Grinevičiaus, dažniausiai renkasi saugias, nedidelės finansinės grąžos investicines priemones.

„Būtina atkreipti dėmesį, kad investavimas santaupų vertei išsaugoti nėra tas pats, kaip investavimas pelnui gauti. Vertei išsaugoti gyventojai renkasi prognozuojamas, žemos rizikos priemones, kurios leidžia planuoti būsimą finansinę grąžą – ilgalaikius terminuotuosius indėlius, Vyriausybės taupymo lakštus ir kitas priemones“, – pažymi „Swedbank“ atstovas.

L. Grinevičius taip pat atkreipia dėmesį į poreikį pasirinkti kelias priemones. „Sudarant finansinio rezervo „įdarbinimo“ planą būtina rinktis kelias skirtingos trukmės priemones, kurios padės užtikrinti lėšų likvidumą. Nors retai nutinka, kad vienu metu prireiktų visos santaupų sumos, tačiau pasirinkus skirtingos trukmės priemones būsite tikri, kad esant reikalui sąskaitoje visada turėsite dalį „laisvų“ pinigų“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų