• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar šiuo metu Lietuvoje įmonių darbuotojų atstovai gali dalyvauti administracijos rengiamuose susirinkimuose ir spręsti įmonės valdymo reikalus? Tokią galimybę mūsų darbo teisė numato. Bet bėda ta, jog tradicijų, kokios yra Vakarų Europoje ar Skandinavijos šalyse, kai priimant įmonės valdymo sprendimus ar gaunant informaciją dalyvauja ir darbuotojų atstovai, pas mus nėra. O viena iš pasekmių ta, jog informacijos stokojantys eiliniai darbuotojai yra mažiau motyvuoti siekti įmonėms svarbių tikslų.

REKLAMA
REKLAMA

Šiais klausimais domiuosi, jie įdomūs ir profesinėms sąjungoms, todėl parengiau ir Lietuvos Respublikos Seime užregistravau pataisas, kurias priėmus būtų sudarytos galimybės darbuotojų atstovams daugiau bendrauti su įmonių vadovais, akcininkais. Keistųsi tiek eilinių darbuotojų požiūris į darbą, tiek administracijos santykiai su darbuotojais.

REKLAMA

Kadangi pas mus nėra darbuotojų atstovų dalyvavimo priimant įmonių sprendimus tradicijos, kai kurie verslininkai įžvelgė kėsinimąsi į jų įmonių „konfidencialią informaciją“. Žvelgiant į kitų šalių patirtį, naudos, priėmus įstatymų pataisas, turėtų abi pusės. Kai darbuotojai pasitiki įmonės ir savo ateitimi bei žino, kad po kelių mėnesių jie nebus atleisti, ir suvokia, kokie reikalavimai jiems keliami, koks bus paskatinimas už gerai atliktą darbą (pinigine ar kitokia išraiška), žmonės žymiai aktyviau siekia tikslo ir geriau dirba.

REKLAMA
REKLAMA

Praėjo jau 23 metai, kai atkūrėme Lietuvos Nepriklausomybę. Darbdaviams reikėtų atsisakyti požiūrio į darbuotojus tik kaip į darbo jėgą. Darbuotojai kuria pridėtinę vertę; kepant finansų pyragą dalyvauja visi: ir darbdaviai, ir darbuotojai. Reikia abiem pusėms bendrauti, bendradarbiauti ir siekti geresnio rezultato. Kai kurie įmonių vadovai mano, kad darbuotojų įsitraukimas į sprendimų priėmimą sukeltų chaosą, nes darbuotojai stokoja žinių ir kompetencijos spręsti sudėtingesnius įmonių valdymo klausimus. Bet ir vadovų, ir darbuotojų yra įvairių. Visiems reikia mokytis, gilinti savo profesines žinias. Darbuotojų atstovas gali būti tarpininkas tarp darbdavio ir eilinių darbuotojų. Lietuvos įmonėse susirinkimai, kurių metu būtų viešinamos įmonių verslo problemos, beveik nerengiami.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paprastai kalbant, su žmonėmis bendraujama, kai jiems „išrašoma velnių“, liepiama dirbti viršvalandžius po darbo ar švenčių dienomis, ir viskas. Bet kodėl reikia dirbti papildomai, ką už tai darbuotojai gaus, nepasakoma.

Darbdavių požiūris turi keistis. Pažįstu žmonių Lietuvoje, kurie dirba didelėse tarptautinėse kompanijose ir yra šių kompanijų valdymo tarybų nariai. Jie dalyvauja susirinkimuose, išsako savo nuomones. Darbuotojų įtraukimas į valdymą, informacijos apie įmonę teikimas duoda pozityvų rezultatą – psichologinę motyvaciją kokybiškai ir kūrybiškai dirbti.

REKLAMA

Aišku, gali pasitaikyti nesąžiningos elgsenos atvejų, bet darbuotojus reikia ugdyti.

Darbdaviai, kurie vadovauja socialiai atsakingoms įmonėms, supranta darbuotojų įtraukimo į valdymą naudą. Nemanykime, kad darbuotojas pakeis įmonės generalinį direktorių ar verslo plėtros vadovą! Bet požiūris į darbuotojus, kurie atlieka pagrindinį darbą ir iškepa didelę finansinio pyrago dalį, turi keistis.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų