REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Simona PUŽAITĖ

Gydytoja Zita Sankauskienė žino, ką reiškia nubėgti pusę maratono – 21 kilometrą. Savaitgalį Nidoje ji pirmą kartą įveikį tokį atstumą. Sportiška medikė yra bėgusi net avėdama aukštakulnius. Bėgti ją įkvėpė maratonų dalyvis 64-erių rašytojas Haruki Murakami.

REKLAMA
REKLAMA

Maudosi lediniame vandenyje

Iš Kupiškio kilusi Šiaulių "Lyros" šeimos centro vadovė, gydytoja Z. Sankauskienė sportuodavo nuo vaikystės. Vėliau mokėsi Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. Išlaikė testus, gavo pakvietimą mokslus tęsti Kūno kultūros institute.

REKLAMA

Likimas pakrypo kita linkme. Buvo vasara, klasės auklėtojas vilkino išduoti baigimo pažymėjimą, per tą laiką noras būti sportininke praėjo. Vilniuje nutarė studijuoti mediciną.

Sportas gyvenime atsirasdavo epizodiškai.

„Gyvenome netoli Vingio parko, būdavo smagu rytais bėgioti. Įsivaizduojate, kai ryte pasnigta – pėdsakų tik vienas kitas, o grįžti pabėgiojęs – nebėra puraus sniego, viskas išmindyta“, – gamtos etiudą prisiminė Z. Sankauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Bėgiojimas ankstyvą rytą stadione medikę žavi – stebi tekančią saulę.

Žiemą ji bėgiojo ant takelio sporto klube, lankė baseiną. Jau 20 metų iš eilės Z. Sankauskienė dalyvauja „ruonių“ maudynėse lediniame vandenyje.

Bėgioti įkvėpė knyga

Aktyvaus bėgiojimo pradžia – pernai metų rugsėjis. Tada ji perskaitė Haruki Murakami knygą „Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“. Įkvėpė tai, kad japonų rašytojas bėgioti pradėjo 33 metų, nors iki tol visiškai nesportavo – sėdėjo džiazo klube, rūkė cigaretes ir gėrė vyną.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Perskaičiau ir susisielojau, kad knyga parašyta 2007 metais, o lietuviškai išversta tik pernai. Pagalvojau, kad praradau penkerius metus!“ – šypsosi Z. Sankauskienė.

Sūnus Dovydas, kurį ponia Zita meiliai vadina savo treneriu, paskatino ją dalyvauti bėgimo varžybose, nuolat konsultuoja ir pataria. Iki tol ji manė, kad varžybos skirtos tik profesionalams, kurie priklauso klubams, turi trenerius ir komandas.

Sūnus mitus išsklaidė: užregistravo į pirmąsias varžybas. Ilgainiui penkių kilometrų atstumą keitė dešimt kilometrų, o registracijos iniciatyvą perėmė į savo rankas.

REKLAMA

„Man svarbūs ne rezultatai, o tai, kad pabuvau tokiose vietose, kur gyvenime nebūčiau važiavusi. Tiesiog neateitų į galvą nuvykti, tarkim, į Kazlų Rūdą“, – įspūdžiais dalijosi Z. Sankauskienė. Ten vyko pirmosios jos varžybos. Karštą dieną kepino saulė, o penkis kilometrus reikėjo bėgti sudėtinga kalnuota trasa.

Bėgimo ratas

Varžybų ratas užsisuko: nuo varžybų, kuriose bėgo penki bėgikai, iki Rygos maratono, kuriame dalyvavo 22 tūkstančiai dalyvių.

Dvasinio peno varžybos, pasak Z. Sankauskienės, buvo bėgimas Pasvalio rajone, maršrutu Stebeikėliai–Žadeikiai. 11,7 km distancija, skirta poetui Bernardui Brazdžioniui atminti. Tuo keliu poetas eidavo į mokyklą.

REKLAMA

Rugsėjį kone kiekvieną savaitgalį medikė dalyvavo varžybose. Vietas renkasi atsižvelgdama į geografiją – ten, kur niekada nesilankė.

„Savo mieste bėgti privalėjau“, – sako Z. Sankauskienė. Šiaulių jubiliejui skirtame Saulės mūšio bėgime savo amžiaus grupėje ji laimėjo antrąją vietą. Ją aplenkė tik garsi bėgikė Vilija Damašickienė.

Kasdienės treniruotės pagal specialų sūnaus Dovydo sudarytą planą, ryžtas ir užsispyrimas savaitgalį padėjo Z. Sankauskienei įveikti pusmaratonį Nidoje – ilgiausią iki šiol bėgtą atstumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Maniau, bus žymiai sunkiau. Žinojau, kad distancija ilga, susikaupiau ir įveikiau, – dalijosi įspūdžiais. – Ar dar kada nors bėgsiu pusę maratono, nežinau, bet labai džiaugiuosi, kad pabandžiau.“

Bėgikei pomėgis suteikia daug džiaugsmo, naujų pažinčių, pozityvių emocijų ir energijos.

Pasiteisinimas – sportuoju virtuvėje

Vyresnio amžiaus moterų tarp bėgikių – vienetai. „Nežinau, kodėl. Būtų labai gerai, kad dalyvautų“, – atsidūsta Z. Sankauskienė.

Ankstyvą rytą eidama į baseiną ji mato tamsius daugiabutyje gyvenančių pacientų langus. Kol gydytoja plaukioja, jie tingiai vartosi šiltuose pataluose.

REKLAMA

Medikė pacientus ragina sportuoti, tačiau dažnas atsakymas – brangu, nėra laiko. Ponia Zita įsitikinusi – tai melas sau ir kitiems. Dirbant įprastu krūviu nerasti valandos sportui – tinginystė.

„Kai moterims pasakau, jog reikia pajudėti, daryti mankštą, nes kaupiasi antsvoris, skauda sąnarius, stuburą, jos atsako, kad daug prisivaikšto virtuvėje“, – pasiteisinimus prisimena medikė.

Sportas – keli žingsniai nuo kriauklės iki viryklės? Pakankamas fizinis krūvis toks, kai pulsas pakyla iki 120, išprakaituoja nugara arba parausta skruostai. „Moterų klausiu, ar jums virtuvėje taip būna?“ – provokuoja gydytoja.

REKLAMA

Neseniai tikrindama moksleivių sveikatą Z. Sankauskienė susibičiuliavo su septyniolikmete moksleive. Jas suvedė bendras pomėgis. Zita paskatino merginą dalyvauti varžybose.

Stilingiausia bėgikė

Dvejus metus iš eilės Z. Sankauskienė dalyvavo viename iš Vilniaus maratono renginių – bėgti avint aukštakulnius. Rungties dalyviai turėjo kuo greičiau ir stilingiau įveikti 60 metrų distancijos rungtį.

Dalyvauti paskatino sūnus Dovydas, kuris taip pat sakė ieškantis sendaikčių parduotuvėse tinkamo dydžio batų.

Abu kartus šiaulietė išsiskyrė kaip stilingiausia dalyvė.

„Pasipuošiau suknele, specialiai nusipirkau raudonas pėdkelnes“, – moterišką įvaizdį apibūdino bėgikė. Kitais metais ji pavergė komisiją ekstravagantiška skrybėlaite.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Z. Sankauskienė apgailestauja, kad šios smagios varžybos nebevyksta. Ji jau buvo nusiteikusi bėgti su 10 centimetrų kulniukais. Jos manymu, kulno aukštis 5 ir 7 centimetrai – per mažas iššūkis.

„Pasvarstau, kiek dar neišbandyta: nežaidžiu teniso, nejodinėju. Bijau, kad ir nebesuspėsiu – labai daug laiko atima darbas. Mano pacientas sakydavo: jei darbas trukdo pramogoms, reikia mesti darbą... Nežinau, ką pasirinkti“, – juokiasi Z. Sankauskienė.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų