Gana palankios ekonominės aplinkybės sudarė sąlygas didesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams pasinaudoti atsirandančiomis finansinėmis galimybėmis – išduota daugiau naujų paskolų, gerėjo mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai.
„Vienas iš pagrindinių namų ūkių finansinių lūkesčių gerėjimo požymių – nustojo mažėti bankų išduodamų paskolų portfelis. Vadinasi, ekonomikai toliau gerėjant, gyventojai skolinasi drąsiau, t. y. ima daugiau naujų būsto paskolų negu grąžina bankams seniau paimtų“, – sakė J. Varanauskienė.
Gerėjimas pasieks neturtinguosius
Remiantis statistikos departamento duomenimis, paskutinį pusmetį pagerėjo ir pačių gyventojų savo ateities perspektyvų vertinimas – tiek tarp turtingųjų, tiek tarp mažiau pasiturinčių. Tačiau situacija pastarųjų namų ūkiuose lieka įtempta – neturtingiausi gyventojai vis dar yra labai jautrūs bet kokiems finansiniams pokyčiams.
„Lūkesčiams gerėti įtakos turėjo padidintas MMA, pasibaigęs šildymo sezonas. Pasidėjęs maisto produktų ir tabako prekybos mastas leidžia manyti, kad mažiausiai uždirbačiųjų pajamos iš tiesų padidėjo, mat būtent mažas pajamas gaunantieji, joms padidėjus, labiausiai linkę įsigyti būtinųjų prekių, ypač maisto“, – sakė SEB šeimos finansų ekspertė.
Indėliai lieka nepatrauklūs
Balandžio–birželio mėnesiais indėlių suma padidėjo 160 mln. litų, antros pakopos pensijų fondų – 12 mln. litų, tuo metu visų kitų taupymo priemonių turto vertė mažėjo. Nors indėlių suma didėjo, ekspertė pastebi, kad tai – tik sezoninis reiškinys, o ne sugrįžęs saugumo poreikis.
Mažų palūkanų galimybės
„Mažos būsto palūkanų normos mūsų šalies namų ūkiams ilgai buvo galimybė greičiau grąžinti anksčiau paimtas paskolas. Tik nuo šių metų balandžio naujų paskolų padaugėjo tiek, kad jų yra daugiau negu grąžinama anksčiau paimtų ar nurašomų blogų paskolų“, – sakė J. Varanauskienė.
Pasak jos, gerėjanti padėtis darbo rinkoje, geresni lūkesčiai dėl ateities jau leidžia žmonėms drąsiau kurti ateities planus ir įtraukti į juos ir skolinimąsi. Vis dėlto tokių paskolų portfelio augimo ar naujų paskolų vertės kaip 2007–2008 metais tikėtis nereikėtų. „Šiandien ir paskolų gavėjų, ir paskolų teikėjų, ir priežiūros institucijos – Lietuvos banko – požiūris į tai, kas ir kaip gali skolintis ir skolinti, yra kitoks negu prieš penkerius metus“, – sakė ekspertė.
Šildymo sezonas bus pigesnis
„Remiantis makroekonomikos prognozėmis, ekonominė aplinka artimiausiu metu blogėti neturėtų: tikimasi spartesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo, nedarbo mažėjimo, nedidelės infliacijos. Vadinasi, namų ūkiai galės mažiau rūpintis savo pajamų stabilumu, mažesnė bus darbo ir pajamų praradimo tikimybė“, – sakė J. Varanauskienė.
Santaupų turėtojų už terminuotuosius indėlius bankuose ar Vyriausybės taupymo lakštus gaunamos palūkanos ir toliau nedžiugins, tačiau ypatingų finansinio turto struktūros pokyčių nesitikima.
Pasak ekspertės, palūkanos turėtų išlikti patrauklios tiems, kas gali ir nori pasiskolinti.
Anot SEB banko ekspertės, šildymo sezonas šiemet staigmenų pateikti neturėtų, nebent dabartines tendencijas sutrikdytų pasaulio įvykiai, tokie kaip neramumai Sirijoje.
„Mažos indėlių palūkanos ir infliacijos nuojauta, taip pat didesnės minimalų darbo užmokestį gaunančiųjų pajamos ir atsargios prognozės, kad šildymo sezonas šiemet bus pigesnis, turėtų padėti išlaikyti vidaus vartojimo augimo tempus“, – sakė J. Varanauskienė.
