Pietų Korėjos centrinis bankas 0,25 procentiniais punktais iki 2,75 proc. sumažino bazinę palūkanų normą. Kiek anksčiau, antradienį tokio pat žingsnio ėmėsi Australijos centrinis bankas. Praėjusią savaitę palūkanų normų mažinimą inicijavo Europos centrinis bankas ir Indijos centrinis bankas.
Europai ir JAV kylant iš krizės bei Kinijai paneigus staigaus ekonomikos nusileidimo prognozes iš centrinių bankų derėtų laukti palūkanų didinimo, tačiau kol kas galime stebėti visiškai priešingus veiksmus.
Palūkanų mažinimo vajus prasidėjo vasario mėnesį, kuomet Japonijos centrinis bankas siekdamas atgaivinti ekonomiką nutarė imtis radikalios monetrarinės politikos.
„Metų pradžioje klientai teiravosi, kuris centrinis bankas pirmasis padidins palūkanų normas, tačiau vietoje to sulaukėme neregėto masto kiekybinio skatinimo proveržio“, - komentuoja „JP Morgan Chase“ Azijos ir kylančių rinkų akcijų strategas Adrianas Mowatas.
Prabėgus keliems mėnesiams lūkesčiai pasikeitė dimetraliai. Investuotojai artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais tikisi sulaukti naujo palūkanų normų karpymo.
„Credit Suise“ Azijos ekonomikos tyrimų departamento direktoriaus Roberto Prior-Wandesforde'o teigimu sekantį žingsnį turėtų žengti Taivanas, o Indijos centrinis bankas iki metų pabaigos sumažins palūkanų normą 0,5 proc. punkto.
Centriniai bankai jaučia spaudimą silpninti nacionalines valiutas mažinant palūkanų normas, nes vietos eksportuotojai gali prarasti konkurencingumą kitų šalių gamintojų atžvilgiu.
Japonijos atveju centrinis bankas siekė sumažinti brangstančios jenos vertę Pietų Korėjos vono atžvilgiu. Šios dvi šalys yra pagrindinės konkurentės eksporto srityje, tad įsitraukimas į valiutų karus nebuvo netikėtas reiškinys.
Nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, kuomet Japonijos premjero postą užėmė reformistas Šinzo Abė, vono vertė jenos atžvilgiu pakilo 15 proc.
Nepaisant keturis kartus didesnio nei tikėtasi naujų darbo vietų atsiradimo Australijos centrinis bankas taip pat prisidėjo prie palūkanų karpymo lenktynių. Anot A. Mowato, Australijos sprendimą lėmė ne siekis skatinti ekonomikos augimą, tačiau poreikis išsaugoti Australijos dolerio konkurencingumą.
Savo ruožtu JAV Federaliniai rezervai neketina mažinti kiekybinio skatinimo tempo, o ECB vadovas Mario Draghi pažadėjo esant reikalui ir ateityje karpyti palūkanų normas. Galiausiai prie palūkanų mažinimo teko prisidėti ir Pietų Korėjai.
A. Mowato įsitikinimu palūkanų normų mažinimo vajus artimiausiu metu bus tęsiamas.
R. Prior-Wandesforde'as nerimauja dėl įkaitusių Pietryčių Azijos šalių monetarinės politikos planų. Anot Jo, tokios ASEAN klubo šalys kaip Filipinai ir Tailandas demonstruoja norą mažinti bazines palūkanų normas ir išlaikyti valiutų konkurencingumą. Analitiko susirūpinimą kelią tai, kad mažėjančios palūkanų normos ASEAN narėse gali perkaitinti šių šalių ekonomikas.
