ecb

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį 25 baziniais punktais padidinus palūkanų normas jo valdybos narys ir Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus nesiima prognozuoti tolesnių banko sprendimų. „Kai ateina sprendimo metas, būtent tada yra paimami duomenys, būtent tada žiūrima į naujausią informaciją, atsižvelgiama į visas prognozes ir tada yra priimamas sprendimas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) pakėlė pagrindinę palūkanų normą 25 baziniais punktais iki dviejų su puse procento ribos. Įmokos už būsto paskolas toliau didėja. Standartinei 100 tūkstančių eurų būsto paskolai nuo metų pradžios mėnesinė įmoka jau padidėjo beveik pusšimčiu eurų. Ir kol kas ekonomistai gerų prognozių neturi.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Už 55 kvadratų butą su 25 kvadratų palėpe Šiauliuose, mūriniame name naujiems šeimininkams teks pakloti 82 tūkstančius eurų.

Plačiai manoma, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) po trečiadienį prasidėsiančio dviejų dienų posėdžio padidins pagrindinę palūkanų normą, kad sumažintų infliaciją nepakenkdamas ekonomikos augimui. Didesnės skolinimosi išlaidos stabdo tiek įmonių, tiek gyventojų išlaidas, tačiau taupantieji galėtų pasinaudoti didesne savo lėšų grąža, ypač jei jie turi obligacijų.

Manoma, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę vėl padidins bazines palūkanų normas, nes atsinaujinę karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose didina energijos kainas ir kelia pavojų, kad infliacija dar labiau išaugs. Pastarosiomis dienomis fiksuojami vieni smarkiausių per pastarąsias savaites susirėmimų JAV ir Irano kare, dėl kurių smarkiai šoktelėjo naftos kainos ir sumažėjo viltys, kad energijos tiekimas per Hormuzo sąsiaurį artimiausiu metu normalizuosis.

Eurų banknotais kasdien naudojasi milijonai žmonių visoje Europoje. Siekiant užtikrinti, kad grynasis euras ir toliau išliktų saugus, patogus naudoti bei prieinamas kiekvienam, jo apsaugos priemonės ir išvaizda yra reguliariai peržiūrimos. Europos centrinis bankas (ECB) šiemet nusprendė, kad atėjo laikas žengti svarbų žingsnį – pirmą kartą nuo eurų banknotų įvedimo 2002 m. jų dizainas bus visiškai atnaujintas.

Kaip ir buvo tikėtasi, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nepakeitė bazinių palūkanų normų. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe paliktos galioti atitinkamai 2,25 proc., 2,40 proc. ir 2,65 proc. lygyje. „Valdančioji taryba šiandien nusprendė nekeisti trijų pagrindinių ECB palūkanų normų.

 Europos Centrinis Bankas (ECB) jau birželį palūkanų normas gali padidinti 25 baziniais punktais, pareiškė ECB valdybos narys ir Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkasGediminas Šimkus. „Aš manau, kad nėra poreikio nustebinti rinkas ir nepriimti sprendimų (dėl palūkanų normų didinimo – BNS). Mano galva, turime susiformavusį palūkanų normų padidinimą 25 baziniais punktais“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Nors Europos Centrinis Bankas (ECB) šį kartą palūkanų normų nekeitė, ekonomistai ramybės nežada. Rinkose jau praktiškai skaičiuojama, kada sulauksime kito palūkanų normų didinimo. O kartu daugėja klausimų, ar euro zonos ekonomika apskritai pajėgs tai atlaikyti. Kritikai vis garsiau kalba, kad palūkanų kėlimas nebesprendžia pagrindinės problemos – infliaciją šiandien kursto ne perteklinis vartojimas, o brangstanti energetika ir pasiūlos trūkumas.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako manantis, kad Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba kitą savaitę dar neturėtų keisti palūkanų normų, rašo „Verslo žinių“ portalas.  Anot G. Šimkaus, nepaisant rinkos lūkesčių, kad šiemet palūkanos bus padidintos du kartus po 25 bazinius punktus, jis neprognozuoja, ar jos bus kilstelėtos jau birželį.

Daliai gyventojų būsto paskolos jau pabrango. Jiems kas mėnesį tenka mokėti daugiau nei anksčiau. O pokyčius ypač pajuto tie, kuriems šiuo metu perskaičiuojamos palūkanos. Jų augimas kol kas nėra drastiškas, tačiau gana pastebimas ir svarbiausia gali paspartėti. Kaip aiškina specialistai, tam įtakos turi ne tik bankų sprendimai, bet ir platesni procesai – finansų rinkų lūkesčiai bei įtempta geopolitinė situacija.

Sparčiai kintant geopolitinei situacijai, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ragina atsargiai prognozuoti balandį Europos Centrinio Banko (ECB) numatomą sprendimą dėl palūkanų normos dydžio. Visgi kartu G. Šimkus akcentuoja poreikį įvertinti karo Artimuosiuose Rytuose sukeltus infliacinius procesus.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įspėjo, kad karo Artimuosiuose Rytuose sukeltas energijos kainų šokas paskatins infliacijos didėjimą ir neigiamai paveiks euro zonos ekonomikos augimą šiais metais. Euro zonos centrinis bankas pasekė kitų didžiųjų pasaulio centrinių bankų pavyzdžiu ir nepakeitė savo pagrindinių palūkanų normų, kol vertina didesnių naftos ir dujų kainų poveikį.

Apie energijos kainų šoką dėl karo Artimuosiuose Rytuose įspėjęs Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pablogino euro zonos ekonomikos augimo šiais metais prognozę ir padidino infliacijos prognozę. ECB ekspertai dabar prognozuoja, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026-aisiais augs 0,9 proc., nors gruodžio prognozėje buvo numatytas 1,2 proc. augimas. Šių metų infliacijos prognozę jie padidino nuo gruodį numatytų 1,9 proc. iki 2,6 procento.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant naftos kainoms, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė toliau paliekantis galioti 2 proc. palūkanų normą. Vasario mėnesį infliacija euro zonoje siekė 1,9 proc. ir atitiko ECB nustatytą tikslų intervalą, tačiau didėja susirūpinimas, kad dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu gali staigiai išaugti kainos. Palikdamas galioti 2025 m. liepos mėn. nustatytą 2 proc.

Ilgas konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir nuolatinis energijos tiekimo mažėjimas euro zonoje gali sukelti infliacijos šuolį ir smogti regiono ekonomikos augimui, įspėja Europos Centrinis Bankas (ECB). „Energijos kainų šuolis daro spaudimą infliacijai, ypač artimiausiu laikotarpiu“, – antradienį paskelbtame interviu „Financial Times“ sakė ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as.

Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde penktadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad jos „minimumas“ yra baigti savo kadenciją vadovaujant euro zonos institucijai. „Financial Times“ (FT), cituodamas anoniminį šaltinį, šią savaitę pranešė, kad Ch. Lagarde atsistatydins anksčiau nei 2027 metų spalį baigsis jos kadencija. „Kai žvelgiu atgal į visus šiuos metus, manau, kad mes daug pasiekėme, kad aš daug pasiekiau“, – sakė Ch.

Europos Centrinis Bankas (ECB), priimdamas sprendimus dėl bazinių palūkanų dydžių euro zonoje, itin didelį dėmesį skiria euro zonos infliacijos rodikliams – tiek jų raidai, tiek trumpalaikėms prognozėms, kurios leidžia numatyti kokia bus infliacija artimoje perspektyvoje.

 Europos Centrinis Bankas (ECB) trečiadienį pareiškė, kad jo pirmininkė Christine Lagarde „nepriėmė jokio sprendimo“ pasitraukti pirma laiko, taip reaguodamas į žiniasklaidos pranešimus. „Financial Times“, remdamasis C. Lagarde svarstymus žinančiu šaltiniu, paskelbė, kad ji atsistatydins anksčiau nei baigsis jos kadencija 2027-ųjų spalį.

Šiandien Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė nemažinti palūkanų normų – jos nesikeičia nuo praėjusių metų vasaros ir siekia 2 proc. Tokį sprendimą lemia atsigaunanti euro zonos ekonomika bei noras pasilikti erdvės palūkanų normų mažinimui, jei įvyktų kažkas nemalonaus ir netikėto. Euro zonos ekonomikos augimas pernai siekė 1,5 procento ir buvo sparčiausias nuo 2022 metų.

Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) penktą kartą iš eilės paliko galioti 2 proc. palūkanų normą, infliacijai toliau nesiekiant ECB nustatyta 2 proc. atžymos.  Iki tol ištisus metus palūkanų normą mažinęs ECB pagrindinę indėlių palūkanų normą nuo 2025 m. liepos toliau išlaiko ties 2 proc. Savo sprendimus apie palūkanų normas ECB skelbia kas šešias savaites spaudos konferencijoje po atitinkamo valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdžio.

Europos centrinio banko pirmininkė Christine Lagarde turi netikėtą žinią Europos kritikams: ji nori jiems padėkoti. Penktadienį Pasaulio ekonomikos forume kalbėjusios vyriausiosios šalių bloko bankininkės paklausė, ar transatlantiniai santykiai nėra nepataisomai sugadinti, mat praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir aukšti jo administracijos aukšti pareigūnai nuolat užgauliojo Europą. „Manau, kad pastarosiomis dienomis girdėjome nemažai kritikos Europos adresu“, – atsakė Ch.

Jungtinės Valstijos kaip sąjungininkė, elgiasi labai keistai, trečiadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, JAV prezidentui Donaldui Trumpui suaktyvinus savo kampaniją perimti Grenlandiją iš NATO sąjungininkės Danijos. D. Trumpo bandymas perimti Arkties salą atvėrė giliausią takoskyrą tarp Vašingtono ir Europos per kelis dešimtmečius, JAV lyderiui grasinant muitais kelioms šalims dėl pasipriešinimo jo planams.

Dar vienas JAV prezidento Donaldo Trumpo importo muitų spurtas turės nedidelį poveikį infliacijai Europoje, interviu Prancūzijos radijo stočiai RTL pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde. „Trumpuoju laikotarpiu tiesioginis poveikis bus gana silpnas“, – sakė ji. „Infliacija būtų paveikta labai nežymiai, tikriausiai teigiama linkme, tačiau kadangi infliacija kontroliuojama ir siekia 1,9 proc.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako nematantis logikos argumentuose, kad Lietuvos kandidatui į Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko pavaduotojus, buvusiam finansų ministrui Rimantui Šadžiui trūksta patirties šalies centrinio banko valdymo srityje. „Mūsų kandidatas tikrai yra stiprus, aš toje kritikoje tikrai nematau jokios logikos, tuose naratyvuose, kurie pateikiami kaip kritika“, – Eltai sakė K. Vaitiekūnas.

Latvijos banko valdytojas Martinš Kazakas yra vienas iš dviejų kandidatų į Europos centrinio banko (ECB) pirmininko pavaduotojo pareigas, teigiama po trečiadienį vykusio neoficialaus apsikeitimo nuomonėmis su kandidatais į šį postą išplatintame Ekonomikos ir pinigų reikalų komiteto pirmininkės Aurore Lalucq pareiškime. Trečiadienį komiteto nariai surengė neoficialų apsikeitimą nuomonėmis su šešiais kandidatais užimti ECB pirmininko pavaduotojo pareigas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) mano, kad bazinės palūkanos euro zonoje šiuo metu yra tinkamo lygio, rodo ketvirtadienį paskelbtas pinigų politikos svarstymo spalį protokolas, tačiau išlieka „visiškai atviras“ jų mažinimui kitąmet. Spalio mėnesio sprendimas nekeisti 2 proc. dydžio pagrindinės indėlių palūkanų normos buvo vieningas, o Valdančiosios tarybos nariai „iš esmės sutiko“ su vyriausiojo ekonomisto Philipo Lane'o nuomone, kad infliacija tapo kontroliuojama.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomas skaitmeninio euro projektas yra kritinis ir ypatingai svarbus Lietuvai. Jo teigimu, alternatyvi grynųjų pinigų forma didina valstybės atsparumą susiduriant su geopolitinėmis grėsmėmis. „(Jis svarbus – ELTA) neturint galimybės atsiskaityti neturint ryšio.

Europa, patirianti spaudimą dėl JAV muitų ir karo Ukrainoje, yra pakankamai stipri atlaikyti kitą ekonominę audrą, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Infliacija euro zonos pastaraisiais mėnesiais svyruoja apie ECB nustatytu 2 proc. tikslu, todėl „mes esame gerai pasirengę, esame geroje padėtyje, kad galėtume susidoroti su būsimais sukrėtimais“, – sakė Ch. Lagarde Tarptautinio valiutos fondo (TVF) renginyje Vašingtone.

Europos Centrinis Bankas (ECB) mano, kad dabartinis palūkanų normų lygis yra pakankamai tvirtas „sukrėtimų valdymui“, rodo rugsėjo mėn. posėdžio protokolas, todėl tikimasi, kad palūkanų normos kol kas nebus mažinamos. Praėjusį mėnesį po kelių mažinimų ECB antrą kartą iš eilės paliko nepakeistą savo pagrindinę palūkanų normą – 2 proc., o infliacija nusistovėjo ties centrinio banko nustatytu dviejų procentų tikslu.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį palikus galioti 2 proc. bazinę indėlių palūkanų normą, ekonomistai teigia, kad sprendimo šį dydį sumažinti galima tikėtis jau kitame valdančiosios ECB tarybos susitikime gruodį arba jau ateinančiais metais. Pasak SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko, ECB prognozės „palieka vilčių“, kad palūkanos bus mažinamos dar gruodį.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, nusprendęs bazinių palūkanų nekeisti, atnaujino euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos šiame 20-ies valstybių bloke prognozes. Euro zonos bendrojo vidaus produkto didėjimo 2025-aisiais prognozė kilstelėta nuo 0,9 proc. iki 1,2 proc., tuo tarpu vartotojų kainų indekso prieaugio – liko nepakeista – 2,1 procento. Prognozuoja 2,4 proc. bazinė metų infliacija, skaičiuojama be maisto produktų ir energijos išteklių kainų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) per pinigų politikos svarstymo posėdį ketvirtadienį  paliko galioti bazines palūkanas dabartiniame lygyje, jos formuotojams laikantis atsargaus „laukimo ir stebėjimo“ požiūrio dėl stabilios infliacijos, ekonomikos atsparumo ir neapibrėžtumo tarptautinėje prekyboje. Antrą kartą iš eilės priimtas toks sprendimas pateisino prognozes rinkose. Pagrindinė iš trijų ECB nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – lieka 2 proc.

Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde pirmadienį pareiškė, kad pasaulio ekonomikai būtų labai pavojinga, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas perimtų JAV pinigų politikos kontrolę. D. Trumpas siekia atstatydinti Federalinės rezervų sistemos valdytoją Lisą Cook, turėdamas tikslą, pasak kritikų, įdarbinti centriniame banke pareigūnus, kurie palaikytų jo raginimus mažinti palūkanų normas. Ch.

Būsto rinka pastaruoju metu yra viena labiausiai aptariamų temų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Nuolat augančias nekilnojamojo turto (NT) kainas lemia daugybė veiksnių – nuo centrinių bankų palūkanų normų svyravimų iki ekonominių ciklų bei demografinių pokyčių. Pastaraisiais metais Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių tuo, kad būsto kainos čia kilo sparčiau nei daugelyje kitų valstybių, o tai tiesiogiai veikia gyventojų galimybes įsigyti nuosavą būstą.

Tikėtina, kad bazinę palūkanų normą Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet mažins gruodžio mėnesį – 0,25 proc. punkto iki 1,75 proc., prognozuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. „Mūsų, SEB grupės analitikų, prognozė yra, kad (šiemet – ELTA) dar galime sulaukti vieno mažinimo iš ECB – sulauksime ne artimiausią (ECB Valdančiosios tarybos – ELTA) susitikimą rugsėjo mėnesį, o sulauksime, manome, gruodžio mėnesį“, – makroekonomikos apžvalgoje antradienį sakė T. Povilauskas.

Bazines palūkanų normas jau antrus metus po truputį mažinęs Europos Centrinis Bankas (ECB) gyventojams palankaus sprendimo šįkart nepriėmė – palūkanas paliko 2 procentų lygyje. Ekonomistai sako, kad sprendimas „nekarpyti“ normų susijęs su vis dar neapibrėžta pasauline padėtimi – augančia geopolitine įtampa ir prekybos ginčais. Ekonomistai prognozuoja, kad iki metų pabaigos palūkanos vis tiek bus sumažintos dar bent kartą.

Namų ūkiams euro zonoje bankų išduotų paskolų suma birželį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 2,2 proc. iki 7,016 trln. eurų, parodė Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbti duomenys. Prieaugis buvo didžiausias nuo 2023 metų gegužės ir didesnis už rinkoje prognozuotus vidutiniškai 1,9 procento. Pasak euro zonos centrinio banko, šis augimas atspindi tolesnį kredito paklausos atsigavimą, kurį palaiko ECB pastaruoju metu priimti sprendimai sušvelninti savo pinigų politiką.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paliko palūkanų normas nepakitusias, nes politikos formuotojai laukia, ar euro zoną paveiks JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinami didesni muitai. Ši pauzė užbaigia praėjusių metų rugsėjo mėnesį prasidėjusią palūkanų mažinimo seriją, kai ECB, reaguodamas į mažėjančią infliaciją, palaipsniui mažino skolinimosi išlaidas. Tokio ECB valdančiosios tarybos pranešimo buvo ir laukiama, ypač atsižvelgiant į tai, kad birželio mėn.

Euro zonos bankai pranešė apie antrąjį ketvirtį augusią paskolų verslui ir namų ūkiams paklausą, parodė naujausia Europos Centrinio Banko (ECB) bankų skolinimo apklausa. Apklausos duomenimis, paskolų verslui paklausa šiek tiek padidėjo, tačiau apskritai tebebuvo silpna. Nedidelį pagerėjimą lėmė mažėjančios palūkanų normos, o neigiamą poveikį darė pasaulinis neapibrėžtumas ir įtampa prekyboje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) antradienį paskelbė viešą būsimų eurų banknotų dizaino konkursą. Po konsultacijų su ekspertais ir visuomene ECB valdančioji taryba jau pasirinko dvi galimas būsimų eurų banknotų temas: „Europos kultūra“ – bendroms kultūrinėms erdvėms ir žymiems europiečiams pagerbti – ir „Upės ir paukščiai“ – Europos gamtos ekosistemų atsparumui ir įvairovei pažymėti, pranešė Lietuvos bankas (LB). Paraiškas konkursui iki rugpjūčio 18 dienos gali teikti visi Europos Sąjungos šalys...

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį sumažinus palūkanų normas iki 2 proc., Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad aukštos infliacijos laikotarpis euro zonoje baigėsi – pasiekta neutrali palūkanų norma. „Dabar, po šito sprendimo, ateinama į tą dydį, kuris daugelio suprantamas kaip neutrali palūkanų norma – ekonomika nei skatinama, nei slopinama“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Šimkus. „Pagrindinė infliacija nusistovi ties 2 proc.

Euro zonai nepriklausančios Europos Sąjungos narės Danijos centrinis bankas, pakartodamas Europos Centrinio Banko (ECB) ketvirtadienio sprendimą, apkarpė bazines palūkanas ketvirčiu procentinio punkto. Naujoji bazinių palūkanų norma Danijoje – 1,6 proc., o jos atotrūkis nuo ECB naujosios pagrindinės bazinių palūkanų normos (2,0 proc.) išlieka nepakitęs – 0,4 procentinio punkto.

ECB pirmininkė Christine Lagarde teigia, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), ketvirtadienį dar kartą sumažinęs palūkanų normas ir paskatindamas spėliones, kad po ilgo mažinimo ciklo jis netrukus gali padaryti pauzę, yra „geroje padėtyje“ spręsti pasaulinio neapibrėžtumo problemas. ECB ketvirtadienį sumažino pagrindinę indėlių palūkanų normą iki 2 proc. –  tai buvo septintas iš eilės ir aštuntas mažinimas nuo praėjusių metų birželio mėnesio.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, aštuntą kartą nuo pinigų politikos švelninimo ciklo pradžios pernai birželį bazines palūkanas apkarpė ketvirčiu procentinio punkto. Pagrindinė iš trijų ECB nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 25 baziniais punktais iki 2 proc., tai yra iki politikos formuotojų laikomo „neutralaus“ lygio. Šiuo lygmeniu pinigų politika nei riboja, nei skatina ekonominę veiklą.

Europos centrinis bankas (ECB) bazines palūkanų normas šią savaitę mažins 0,25 proc. punkto – iki 2 proc., o iki metų pabaigos – dar du kartus, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Šį ketvirtadienį Europos centrinis bankas sumažins dar palūkanų normas ir bazinės palūkanų normos mažės iki 2 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) penktadienį paskelbtais duomenimis, euro zonoje per darbdavio ir darbuotojo derybas sutarto darbo užmokesčio metinis prieaugis pirmąjį šių metų ketvirtį sumenko iki 2,38 proc. nuo 4,12 proc. per ankstesnį trijų mėnesių laikotarpį.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad JAV įtaka Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimui dar kartą mažinti bazines indėlių palūkanų normas yra pervertinama. Anot jo, nereikia pamiršti, kad euro zonos infliacija jau yra labai arti ECB nustatyto 2 proc. tikslo. „Be abejo, JAV yra svarbi ekonomiškai, bet euro zona yra didelė ir stipri jurisdikcija, vykdanti savarankišką politiką visomis prasmėmis.

Euro zonos infliacija švelnėja, ekonominis pagreitis silpnėja, todėl plačiai tikimasi, kad Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį sumažins palūkanų normas, nors JAV prezidento Donaldo Trumpo keliama nauja prekybos įtampa prideda dar vieną neapibrėžtumo sluoksnį. Daugelis ekonomistų tikisi, kad ECB indėlių palūkanų norma bus sumažinta 0,25 proc. iki 2,25 proc., o sprendimas turėtų būti priimtas 14.15 val. (15.15 val.

Europos Centrinis Bankas (ECB) dar 25 baziniais punktais sumažino palūkanų normas: dėl to gyventojams sėkmingai toliau mažėja įmokos už būsto paskolas. Ekonomistai skaičiuoja, kad vidutinė mėnesinė įmoka už 100 tūkstančių eurų paskolą mažėja 35 eurais. Mažėjančios palūkanos taip pat išjudino būsto rinką, daugiau gyventojų šiemet ryžtasi įsigyti butą ar namą.