„Financial Times“ (FT), cituodamas anoniminį šaltinį, šią savaitę pranešė, kad Ch. Lagarde atsistatydins anksčiau nei 2027 metų spalį baigsis jos kadencija.
„Kai žvelgiu atgal į visus šiuos metus, manau, kad mes daug pasiekėme, kad aš daug pasiekiau“, – sakė Ch. Lagarde leidiniui „The Wall Street Journal“ (WSJ).
„Turime konsoliduotis ir užtikrinti, kad tai būtų tikrai tvirta ir patikima. Taigi mano minimumas yra toks, kad tai užtruks iki mano kadencijos pabaigos“, – teigė ji.
Interviu metu Ch. Lagarde atsisakė komentuoti FT pranešimą.
Remiantis pranešimu, pasitraukdama anksčiau laiko, Ch. Lagarde suteiktų Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui laiko sutarti dėl įpėdinio prieš Prancūzijos prezidento rinkimus 2027 metų balandį.
Tikimasi, kad dėl šio posto kovos Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN), kuriam vadovauja Marine Le Pen ir Jordanas Bardella. Partija istoriškai labai skeptiškai vertino bendrą euro valiutą.
Ch. Lagarde, Prancūzijos politikė ir teisininkė, ECB vadove buvo paskirta 2019 metų lapkritį po aštuonerių metų vadovavimo Tarptautiniam valiutos fondui.
Ji sakė WSJ, kad savo misiją ECB mato kaip kainų ir finansinio stabilumo užtikrinimą.
Taip pat ji paminėjo „euro apsaugą, užtikrinant, kad jis būtų tvirtas, stiprus ir tinkamas Europos ateičiai“.
„Pirmininkė Lagarde yra visiškai susitelkusi į savo misiją ir nepriėmė jokio sprendimo dėl savo kadencijos pabaigos“, – trečiadienį teigė ECB atstovas spaudai, aiškiai neatmesdamas, kad ji iš tiesų gali pasitraukti anksčiau laiko.
2025 metų birželį Ch. Lagarde aiškiau pareiškė, kad yra pasiryžusi baigti savo kadenciją ECB vadovės poste, paneigdama pranešimus, kad ketina palikti pinigų politikos instituciją ir vadovauti Pasaulio ekonomikos forumui (WEF), kuris organizuoja verslo elito susitikimą Davose.
Ji leidiniui WSJ sakė, kad WEF yra „viena iš daugelio galimybių“, kurias ji svarsto pasitraukusi iš ECB.
