ecb

Rinka neturėtų puoselėti vilčių, kad bazinės palūkanos euro zonoje artimiausius dvejus metus bus sparčiai mažinamos, pareiškė Europos Centrinio Banko vyriausias ekonomistas. „Manau, kad rinka turėtų susimąstyti apie ribojamosios politikos keitimo laiką ir spartą. 2 proc. infliacijos tikslo nepasieksime dar porą metų“, – Philipą R. Lane'ą cituoja CNBC. Anksčiau šį mėnesį ECB padidino bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto iki 3,5 proc. – iki aukščiausio per 22 metus lygio.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde antradienį pareiškė, kad pinigų politikos formuotojai, kovojantys su nuolat didele infliacija, vargu ar galės artimiausiu metu pasakyti, kad palūkanų normos jau pasiekė aukščiausią lygį, ir pridūrė, kad liepos mėnesį palūkanų normos bus dar padidintos.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad euro zonoje pasiekus Europos Centrinio Banko (ECB) siekiamą 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslą, Lietuvoje ji kurį laiką išliktų didesnė.  Vis dėlto, pasak Gedimino Šimkaus, ilgainiui infliacija šalyje ECB siektiną vidurkį turėtų pasiekti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, aštuntą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais. ECB refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4 proc. – iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 22 metų aukštumų – 3,5 procento.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį beveik neabejotinai padidins palūkanų normas ir toliau tęs savo kovą su infliacija, nepaisydamas to, kad euro zona smunka į recesiją. Analitikai prognozuoja, kad ECB pinigų politikos formuotojai pakartos gegužę žengtą žingsnį ir vėl padidins skolinimosi išlaidas 25 baziniais punktais, o atidžiai stebimą indėlių palūkanų normą naudojantis indėlių galimybėmis padidins iki 3,5 procento.

Euro zonoje metų infliacija vis dar yra „per didelė“, o Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau didins palūkanų normas, bet nuosaikesniu tempu, ketvirtadienį pareiškė banko vadovė Christine Lagarde. „Mes šiek tiek artėjame prie savo kreiserinio aukščio, tačiau dar nesame ten, o tai reiškia, kad turime toliau kopti, bet ne taip greitai“, – sakė Ch. Lagarde per bankininkų konferenciją Hanoveryje, Vokietijoje. Euro zonoje metų infliacija gegužę sumenko iki 6,1 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį analizuos šalies verslo skolinimosi tendencijas, aiškinsis ir situaciją atskiruose sektoriuose.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuojama aptarti informaciją apie alternatyvius finansavimo būdus ir galimybes.  Pasak jo, daugiau dėmesio bus skiriama aiškinantis jauno ir smulkaus ar vidutinio verslo įmonių skolinimąsi, kai kredituoti atsisako bankai.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad toks sprendimas  nėra paskutinis. G. Šimkus sako, kad toks ECB sprendimas buvo tikėtas ir nenustebino. Anot jo, pakankamai ribojantis palūkanų normų lygis bus palaikomas tiek, kiek to reikės, ECB siekiant sugražinti infliaciją į 2 proc. lygį.

Europos Centrinis Bankas (ECB), manoma, ketvirtadienį vėl padidins palūkanų normas, siekdamas suvaržyti išaugusią infliacija, tačiau kukliau, nes skolinimosi kaštai didėja, o nerimas dėl bankų sektoriaus vėl atsinaujino. Euro zonos centrinis bankas nuo praėjusių metų didino bazines palūkanų normas beprecedenčiu tempu, kovodamas su didėjančiomis energijos ir maisto sąnaudomis, ir beveik neabejojama, kad šiandien žengs šį žingsnį septintą kartą iš eilės.

Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as antradienį pareiškė, kad šiuo metu yra „netinkamas laikas“ nutraukti bazinių palūkanų normų didinimą, nepaisant infliacijos mažėjimo euro zonoje. Nuo praėjusių metų liepos ECB pakėlė palūkanų normas 3,5 procentinio punkto, vykdydamas precedento neturinčią pinigų politikos griežtinimo kampaniją, skirtą suvaldyti sparčiai augančias vartotojų kainas.

Seimui ketvirtadienį planuojant svarstyti Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai, ką pasikeitus Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikai papildomai uždirba komerciniai bankai, yra ne jų veiklos pajamos, o renta.

Europos Centrinis Bankas (ECB) pareiškė, kad Vyriausybės siūlomas laikinas bankų solidarumo mokestis gali turėti neigiamų padarinių ekonomikai – bankai taptų mažiau atsparūs ekonomikos sukrėtimams. Finansų ministerijos prašymu ECB pateikė nuomonę dėl solidarumo įnašo – manoma, kad didesnės išlaidos ir sumažėjusi kreditų pasiūla gali daryti neigiamą poveikį ekonomikos augimui, rašoma ECB išvadoje.

Indėlininkai vis dar „stipriai pasitiki“ euro zonos bankais, antradienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) stebėtojų tarybos vadovas Andrea Enria (Andrėjas Enrija), siekdamas nuraminti rinkas po virtinės bankų problemų, sukėlusių neramumų bangą sektoriuje. „Net šiuo neramumų laikotarpiu Europos bankų įsipareigojimų vykdymas išlieka labai stabilus“, – per Europos Parlamento posėdį sakė A. Enria. „Šiuo metu turime stiprų indėlininkų pasitikėjimą Europos bankais.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pagrindines palūkanų normas padidinus 50 bazinių punktų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šis didinimas – dar ne paskutinis.  Anot jo, nepaisant tam tikrų įtampų finansų rinkose, infliacijos procesai euro zonoje nedingo.  „Turime matyti šiek tiek toliau už tokius staigius rinkos pokyčius, žvelgti į horizontą.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nenukrypo nuo plano dėl palūkanų normų didinimo, ir toliau skirdamas dėmesį kovai su aukšta infliacija, nepaisant bankų sektoriaus krizės sukeltos rinkos suirutės. Bankas nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų. Pasak ECB pranešimo, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 3,50, 3,75 ir 3,00 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios tarybos nariai renkasi į posėdį ketvirtadienį, o nuogąstavimai dėl didėjančios bankų krizės greičiausiai išbandys jų pasiryžimą vėl padidinti palūkanų normas reikšmingu puse procentinio punkto. Investuotojų manymu, ECB turėtų persvarstyti savo planus, atsižvelgdamas į bankų „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature Bank“ žlugimą – didžiausią šio sektoriaus nesėkmę nuo 2008 metų finansų krizės.

Europos Centrinis Bankas (ECB) atšaukė Latvijos centrinio banko prižiūrimo „Baltic International Bank“ licenciją. Pasak Latvijos centrinio banko pranešimo, sprendimas pagal Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKRK), kuri nuo šių metų tapo Latvijos centrinio banko padaliniu, siūlymą buvo priimtas kovo 10-ąją, įsigaliojo kovo 11 dieną.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, tikėtina, vėl padidins bazines palūkanų normas, kovodamas su išaugusia infliacija, tačiau staigus JAV banko „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimas pakurstė nerimą dėl bankų sistemos sveikatos, skolinimosi išlaidoms toliau augant. Praėjusią savaitę ECB prezidentė Christine Lagarde pažymėjo, jog ECB Valdančioji taryba, turinti 26 narius, „labai, labai tikėtina“ posėdžio metu Frankfurte padidins palūkanų normas dar puse procentinio punkto.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį pareiškė, kad padarys viską, ko reikės, kad išaugusi infliacija sumažėtų, o kainų stabilumas būtų atkurtas. Kalbėdama Pasaulio prekybos organizacijoje Ženevoje, Ch. Lagarde sakė, kad ECB negailės pastangų kovodamas su infliacija, slegiančia daugumą euro zonos šalių. „Atkursime kainų stabilumą ir darysime viską, ko reikės“, – sakė pareigūnė. „Labiausiai nuo didelės infliacijos nukentėjo nepasiturintys, pažeidžiami žmonės.

Europos Centrinio Banko (ECB) Priežiūros valdybos pirmininkas Andrea Enria sako, kad šiais iššūkių laikais Lietuvos ir visos Europos bankai išlieka atsparūs, todėl siekiama ir toliau juos išlaikyti saugiais ir patikimais, pranešė Lietuvos bankas (LB).  „Bankų sektoriaus atsparumas šiais iššūkių laikais rodo, kad nuolatinės visos Europos priežiūros institucijų, įskaitant mūsų kolegų Lietuvos banke, pastangos duoda vaisių.

Europos Centriniam Bankui (ECB) veikiausiai teks toliau didinti bazines palūkanų normas ir po šį mėnesį įvyksiančio posėdžio, nes infliacija euro zonoje išlieka „atkakliai aukšta“, pareiškė jo vadovė Christine Lagarde. Praėjusį mėnesį euro zonos finansų reguliavimo institucija pakėlė visas tris palūkanų normas 0,5 procentinio punkto ir perspėjo, jog jas veikiausiai tiek pat kilstelės ir kovo mėnesį. Nuo pernai liepos mėnesio ECB bazines palūkanas jau padidino trimis procentiniais punktais.

Šiaulių bankas 2023 m. vasario 1 d. gavo Europos Centrinio banko (ECB) pranešimą, kad ECB valdančioji taryba nusprendė neprieštarauti Tomo Okmano paskyrimui AB Šiaulių banko nepriklausomu stebėtojų tarybos nariu, rašoma pranešime spaudai. „Nepriklausomo stebėtojų tarybos nario pareigos Šiaulių banke ir įkvepia, ir įpareigoja. Tai bankas, kuris turi užsibrėžęs aiškią modernios ateities viziją ir dėl savo teikiamų paslaugų kokybės yra pelnęs vartotojų pasitikėjimą.

Euro zonos bankai turi pakankamai kapitalo rezervų, kad atlaikytų sukrėtimus, ir jiems yra naudingos kylančios palūkanų normos, tačiau „išliekantys valdymo trūkumai“ turi būti pašalinti, trečiadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). 2023 metais ECB ketina tik šiek tiek padidinti kapitalo, kurį bankai turi turėti, reikalavimą – vidutiniškai iki 15 proc. pagal kylančias rizikas įvertinto turto, palyginti su 14,7 procento pernai.

Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinant bazines palūkanų normas bei kartu augant Europos tarpbankinių palūkanų normai („Euribor“), Lietuvos banko vadovas sako, kad šiemet būsto kainos vis dar augs, tačiau augimas turėtų būti mažesnis nei 20 proc.  „Manau, kad metinį (būsto kainų – BNS) augimą mes turėsime teigiamą, bet kad jis turėtų grįžti į labiau suprantamus dydžius – tai taip.

Kaip prognozuoja Europos centrinis bankas (ECB), siektiną maždaug 2 proc. infliacijos lygį euro zona turėtų pasiekti 2025 m. Kad taip nutiktų, ECB deklaruoja, jog palūkanų normos bus keliamos dar ne kartą. Todėl būsto paskolos arba automobilio lizingo sutartis pasirašiusiems gyventojams finansinis spaudimas gali išaugti dar labiau.

Dar labiau brangsta paskolos – Europos Centrinis Bankas vėl pakėlė palūkanų normą ir tai ne pabaiga. O tuštėja ne tik žmonių kišenės. Verslas prabilo, kad dalis Vakarų įmonių rimtai baiminasi, kad Lietuva yra agresorės Rusijos pašonėje ir dėl to neinvestavo šimtų milijonų eurų. Maža to, Lietuvos verslas, kaip ir žmonės, dar ir skolinasi brangiausiai euro zonoje.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad palūkanų normos šiemet dar kils, bet 2024-aisiais ims mažėti. Bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) vasario pradžioje bazines palūkanų normas padidins dar 0,5 procentinio punkto, o birželį jos pasieks 3,25 proc. – maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“. „Labai tikėtina, kad metų pabaigoje euro zonos infliacija nukris iki 2 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde pirmadienį pareiškė, kad palūkanų normos ir toliau turi kilti „stabiliu tempu“, siekiant užkirsti kelią infliacijai įsitvirtinimui. Nors energijos kainos pastaruoju metu sumažėjo, Ch. Lagarde pažymėjo, jog pagrindinė infliacija ir toliau auga. „Labai svarbu, kad infliacija, viršijanti ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį, neįsitvirtintų ekonomikoje“, – teigė ji Frankfurto biržos operatorės surengtame renginyje.

Euro zonoje ateinančiais mėnesiais bus stebimas „labai stiprus“ darbo užmokesčio augimas, atlyginimams vejantis išsiplėtusią infliaciją, pirmadienį paskelbė prognozę Europos Centrinis Bankas (ECB). „Tikimasi, kad atlyginimų augimas per ateinančius kelis ketvirčius bus labai stiprus, palyginti su istoriniais modeliais“, – rašoma mėnesiniame ECB biuletenyje.

Lietuvos bankas (LB) pripažino „Revolut Bank“ sisteminės svarbos finansų įstaiga ir nuo 2023 metų liepos jai taikys 1 proc. papildomo kapitalo rezervo reikalavimą – jį bankas jau dabar vykdo su atsarga.  Bankas pripažintas kaip turintis sisteminę svarbą atsižvelgus į tai, kad jis antrąjį šių metų ketvirtį tapo trečiuoju banku Lietuvoje pagal turtą ir antruoju pagal tarpvalstybinių įsipareigojimų ir turto dydį, pranešė LB.

Europos Centriniam Bankui (ECB) „pavyks“ sumažinti rekordinę infliaciją, penktadienį sakydama šventinį sveikinimą pareiškė banko vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard), euro zonai rengiantis tolesniam palūkanų normų kėlimui 2023 metais. Euro zonoje vartotojų kainų augimas šiemet pasiekė rekordines aukštumas, kai Rusijai įsiveržus į Ukrainą ėmė brangti energija ir maisto produktai. Lapkritį infliacija euro zonoje sulėtėjo pirmą kartą per pusantrų metų, bet siekdama maždaug 10 proc.

Europos centrinis bankas (ECB) nuo kitų metų Šiaulių bankui didina papildomo kapitalo reikalavimą nuo 1,6 proc. iki 2,05 procento. Tokiu būdų bankas įpareigotas sukaupti papildomą kapitalą nenumatytiems nuostoliams padengti, pirmadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas.  Šis dydis nustatytas ECB priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) metu. Šiaulių bankui taip pat nustatytas toks pat – 1,75 proc.

Euro zona turėtų pasirengti tam, kad palūkanų normos bus dar didinamos po 0,5 procentinio punkto siekiant sumažinti infliaciją, kuri atkakliai laikosi aukštuose lygiuose, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Euro zonos centrinio banko Valdančioji taryba ketvirtadienį įvykusiame posėdyje nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.

Euro zonos ekonomika šį ir ateinantį ketvirtį gali trauktis dėl aukštų energijos kainų, tačiau 2023 metais ji vis tiek turėtų pasiekti silpną augimą, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). 2023 metais ekonomikos augimas pasieks 0,5 proc., prognozuoja bankas, sumažinęs ankstesnę 0,9 proc. augimo prognozę. Tuo tarpu 2024-aisiais, banko skaičiavimais, turėtų būti pasiektas didesnis – 1,9 proc. – augimas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų, kovodamas su išaugusia infliacija euro zonoje. Remiantis sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 2,5, 2,75 ir 2 procentų. Pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. gruodžio 21 dienos.

Euro zonoje infliacija yra rekordiškai aukšta, tačiau dar nėra pasiekusi piko, pirmadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, leisdama suprasti, kad priešakyje laukia būsimi palūkanų normų didinimai.  Spalį 19 narių turinčioje euro zonoje vartotojų kainos augo 10,6 proc., skatinamos sparčiai didėjančių maisto ir energijos kainų, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. „Norėčiau, kad infliacija būtų pasiekusi aukščiausią tašką spalį, bet bijau, kad taip nėra“, – sakė Ch.

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas euro zonoje bankams moka didžiausias palūkanas. Tai lemia ne Europos Centrinio Banko neseniai didintos palūkanų normos, bet marža, kurią nustato patys Lietuvos bankai. Ekspertai sako, kad mūsų šalyje bankų godumo nėra kaip suvaldyti. Esą maržos mažėtų, jei piliečiai mažiau skolintųsi arba didėtų bankų konkurencija.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde sukritikavo kelių Europos valstybių monetarinę politiką, pavadindama ją neproduktyvia kovojant su aukšta infliacija. Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, pristatė keletą programų, numatančių subsidijas po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai išaugusioms sąnaudoms energijos ištekliams padengti. Ch.

Europos Centrinis Bankas (ECB) nemano, kad vien ekonominio aktyvumo lėtėjimo pakaks infliacijai pažaboti, o tai reiškia, kad tebereikia „ryžtingai“ didinti palūkanų normas, parodė ketvirtadienį paskelbtas rugsėjį įvykusio euro zonos centrinio banko posėdžio protokolas. Paskutiniame posėdyje ECB padidino normas rekordiniais 0,75 procentinio punkto, siekdamas sumažinti infliaciją, kuri euro zonoje užkopė į neregėtas aukštumas.

Daug uždirbančios ir itin pelningos įmonės galėtų mokėti daugiau mokesčių, kad finansuotų paramą skurdžiausiems visuomenės gyventojams, susiduriantiems su rekordine infliacija, pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as. Vartotojų kainos kyla visoje euro zonoje ir kitose šalyse, skatinamos didelių energijos sąnaudų, kai Rusijai iš esmės sustabdė dujų tiekimą į Europą, po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienio posėdyje visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidino 75 baziniais punktais, skelbiama banko pranešime spaudai. Remiantis pranešimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didėja atitinkamai iki 1,25, 1,50 ir 0,75 proc., o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.

Europos Centrinio Banko (ECB) politikos formuotojai šio ketvirtadienio susitikime gali apsispręsti dėl istoriškai didelio palūkanų normos padidinimo, siekdami sutramdyti sparčiai augančią infliaciją.  Staigus energijos kainų šuolis po Rusijos invazijos į Ukrainą padidino spaudimą namų ūkiams ir įmonėms.  Rugpjūčio mėnesį metų infliacija euro zonoje pasiekė 9,1 procento. Tai yra rekordinė infliacija euro zonoje, daugiau nei keturis kartus viršijanti 2 proc. lygį, kurio siekia ECB.

Infliacija euro zonoje artimiausioje ateityje toliau viršys 2 proc., parodė Europos Centrinio Banko (ECB) penktadienį paskelbta ekonomistų apklausa, su kurios rezultatais euro zonos centrinis bankas susipažino prieš padidindamas palūkanų normas pirmą kartą per 11 metų. Apklausoje dalyvavę profesionalieji prognozuotojai „padidino savo lūkesčius dėl infliacijos visais prognozių laikotarpiais“, rašoma ECB paskelbtame pranešime.

Lietuvos banko (LB)valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, jog pagrindinis Europos Centrinio Banko ketvirtadienį priimto sprendimo 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas tikslas – slopinti infliaciją euro zonoje. „Nepamirškime, kad Lietuvoje infliacija siekia 20,5 proc.

Rinkose tvyrant nerimui dėl Italijos skolų, Europos Centrinis Bankas (ECB) prireikus „nedvejodamas“ panaudos kovai su krize skirtą naują obligacijų pirkimo priemonę, kuria bus siekiama mažinti euro zonos valstybių narių skolinimosi kainų skirtumus, ketvirtadienį pareiškė euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB „nenorėtų jos naudoti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pristatė naują kovos su krize priemonę, kuria sieks užtikrinti, kad, pirmą kartą per dešimtmetį padidėjus palūkanų normoms, didelių skolų slegiamų euro zonos vyriausybių, kaip antai Italijos, skolinimosi kainos būtų kontroliuojamos. Tikslinė obligacijų pirkimo programa, pavadinta politikos poveikio perdavimo apsaugos priemone (angl.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį padidinus pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto – labiau negu buvo tikėtasi, ekonomistai sako, jog po tokio „vanagiško“ sprendimo didės „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos, tačiau JAV dolerio atžvilgiu pabrangęs euras leis pigiau įsigyti energetikos išteklių.

 Euro zonai susidūrus su sparčiai kylančia infliacija ir energetinės krizės grėsme, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto – labiau negu buvo tikėtasi.  Normos buvo padidintos pirmą kartą nuo 2011 metų ir rinkose buvo plačiai manoma, kad jos bus pakeltos tik ketvirčiu procentinio punkto.

Siekdamas pažaboti sparčiai kylančią infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį turėtų padidinti bazines palūkanų normas. Iki šiol skelbta, kad palūkanų norma ketinama didinti 0,25 procentinio punkto, tačiau naujienų agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“ remdamosi šaltiniais antradienį pranešė, jog ji gali būti didinama 0,5 punkto.