Lietuvoje manoma, esą taip iškreipiama antiinfliacinė ECB politika, tai esą nesąžininga kitų, neturinčių paskolų, gyventojų atžvilgiu. Pakalbinti lietuviai gi latvių mokestinę lengvatą palaiko.
Europos centriniam bankui jau 10 kartą iš eilės padidinus bazines palūkanų normas, ir 6 mėnesių EURIBOR perkopus 4 proc., būsto paskolų įmokos stipriai išaugo. Latvijos valdžia savo gyventojams nusprendė padėti šalies bankų pelno sąskaita.
Šalies parlamentas Finansų ministerijai liepė parengti projektą, įpareigosiantį šalies bankus dvejus metus perpus sumažinti savo maržų dalį bendroje paskolų kainoje.
„Jeigu apskritai rastume sprendimą, kuris atlaikytų ir konstitucingumo riziką, ir būtų atsakymas, kuris suteiktų asmenims laikiną nuolaidą, net ir mokesčio, kuris įpareigotų banką tai padaryti, forma, būtų teigiamas dalykas“, – tvirtina Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa.
Pakalbinti lietuviai sako, kad lengvinti būsto paskolų įmokų naštą valdžia turėtų ir lietuviams:
„Žmogui bet kokiu atveju naudingiau, kad kuo mažiau mokėtų. Jei man yra galimybė sutaupyti, kodėl ne.“
„Žmonės daugiau galėtų skirti išlaidų asmeniniam poreikiam, kas susiję su sveikata, vaikų mokslam.“
„Turbūt kad reikėtų, valstybė turi reguliuot, negali būt, kad bankai daro, ką nori.“
„Maržas reikėtų bankams mažinti per pusę. Žmonės turėtų daugiau pinigų atsidėti santaupom ar kažkam, Lietuvoj sunkiau pragyventi.“
Dar prieš kelis mėnesius, kai paaiškėjo, Lietuvos bankai dėl užkeltų palūkanų normų gaus milžiniškus viršpelnius, Vyriausybė pritarė laikinam, 2 metus trūksiančiam bankų solidarumo mokesčiui. Per kurį iš bankų ketinama surinkti 400 mln. eurų, tačiau pinigus skirti ne žmonių išaugusioms paskoloms, o šalies gynybai.
„Pusė bus skirta Krašto apsaugos ministerijos asignavimams, pusė – Susisiekimo ministerijos asignavimams, tai bus daromi ir poligonai, taip pat ir keliai – ta pati „Via Baltica“, kuri bus naudojama ir žmonių, ir karinės technikos, ji yra dvigubos paskirties, ji bus finansuojama būtent iš banko solidarumo įnašo“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Latvių idėją kritikuoja
Pasak bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės, latviai bankų viršpelnių karpymą nusižiūrėjo pas mus, tik gautus pinigus nukreipė ne į krašto apsaugą, o į šeimų biudžetus. Tačiau poveikis bankams esą bus panašus. Čipkutė latvių idėją kritikuoja, nes kišantis į gyventojų būsto paskolas, Latvijai gali kilti problemų su Europos centriniu banku.
„Nes palūkanos būsto paskolų turėtojams išaugo būtent dėl staigaus EURIBOR augimo, na ir tas kompensavimas yra horizontalus būsto paskolų įmokų, reiškia, kad taip kaip ir bandoma atšaukti ECB pinigų politiką“, – tvirtina bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
O parlamentarė, socialdemokratė Rasa Budbergytė sako, kad valstybė turinčius būsto paskolą vis tik turėtų paremti. Ypač jaunas šeimas, kurios nori įsigyti būstą.
„Vis dėlto, mes turėtume pagalvoti, nes ta infliacija nesiruošia mažėti, kad palūkanos mažės girdim ištisai, bet infliacija kad nevirstų skaudžių bizūnų tiems žmonėms, kurie pasiėmė paskolas“, – teigė Seimo narė, socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Ekonomistas Romas Lazutka latvių valdžios siekius taip pat kritikuoja, mat praktika, kai valstybė įsikiša į rinką iš esmės yra žalinga, ir esą ji galima tik ekstremaliausiais atvejais, siekiant padėti skurdžiausiems.
„Būsto paskolas ima ne patys skurdžiausi, Lietuvos statistika rodo, kad didžioji dauguma būsto paskolų ėmėjų yra tie, kurie patenka į 20 proc. didžiausias pajamas uždirbančių žmonių“, – teigia ekonomistas Romas Lazutka.
O ir finansų ministrė Skaistė sako, kad dabar padėti būsto paskolų turėtojams, ant kurių pečių Europos centrinis bankas užkrovė kovą su infliacija – nėra reikalo. Mat dar finansų krizės metu valdžia nusprendė paskolas gyventojams išdavinėti pagal griežtus kriterijus, įvertinant tokį palūkanų normų šuolį, kurį matome šiuo metu.
„Nėra stebimas išaugimas kažkoks negrąžinamų paskolų. Situacija pakankamai stabili, nepaisant to, kad palūkanų normų aptarnavimas tikrai yra pakilęs“, – tvirtino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Anot Skaistės, tam kad gyventojai gyventų kokybiškiau, ir susitvarkytų su didesnėmis paskolų įmokomis lengviau yra planuojamos kitokios priemonės – algų kėlimas, kuriam esą Vyriausybė numato 1,7 mlrd. ateinančių metų biudžete.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
