Bankai, o dar labiau draudimo kompanijos nebuvo patys geriausi vežėjų draugai 2012-aisias metais. Paanalizuokime, kaip šių institucijų atstovai vertina besibaigiančius metus ir, ar turi gerų prognozių vežėjams 2013-iems metams.
Finansavimas autoparkų plėtrai išaugo 8 proc.
Remiantis Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmuosius 9 šių metų (sausio-rugsėjo) mėnesius finansavimas vilkikams, priekaboms, sunkvežimiams, autobusams įsigyti šalies mastu išaugo 8 proc. Toks augimas fiksuojamas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais. Vis tik, kaip teigia AB „SEB lizingas“ Pardavimo plėtros departamento direktorė Jurgita Černeckienė, lizingo augimas šiame sektoriuje vis dar lėtėja. Kita vertus, atsigavus Europos gamybos ir vartojimo rinkoms, tikėtina, kad išaugtų ir poreikis plėsti bei atnaujinti autoparkus. Kaip CargoNews patikino J. Černeckienė, remiantis kelių pastarųjų metų šalies lizingo pardavimų duomenimis, per pirmuosius 9 šių metų mėnesius lizingo, skirto vilkikams, priekaboms, sunkvežimiams ir autobusams pirkti, rinkos pardavimai buvo didžiausi po ekonominės krizės laikotarpio ir siekė 744 mln. litų. Nepaisant to, jie dar nepasiekė 2008 metų rezultatų.
Tuomet lizingo pardavimų vertė visoje Lietuvoje siekė 1,46 mlrd. litų. Kad sunkiojo transporto pardavimai 2012 m. dar nepasiekė prieškrizinio lygio, patvirtino ir kitų bankų atstovai. DNB banke sunkiojo transporto įsigijimo finansavimas, lyginant su pirmu 2011 m. pusmečiu, išaugo 15 proc., tačiau, nepaisant augančių rodiklių, banko atstovai agresyvios transporto parkų plėtros neįžvelgia. Be to, bankų atstovai pabrėžia, kad prieškrizinė išperkamosios nuomos situacija (2008 m.) nebuvo tvari: pirkimas buvo nepamatuotas, dėl finansavimo į bankus kreipdavosi naujos, nepatyrę, daug rizikos keliančios įmonės. Šiuo metu situacija rinkoje tvaresnė. Bankų specialistai taip pat atskleidė, kad 2012 m. vežėjai, pirkdami transporto priemones, prioritetus teikė naujiems automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms. „Swedbank“ Finansavimo paslaugų skyriaus projektų vadovas Einoras Čiagus pasakojo, kad naujos sunkiojo transporto priemonės sudaro 70 proc. finansuojamo turto. Jam pritarė ir J.Černeckaitė: „Dėl finansavimo besikreipiantys vežėjai kaip ir ankstesniais metais pirmenybę teikia naujoms transporto priemonėms įsigyti.
Pastebime, kad labiau domisi ir aukštesnės klasės gamintojais, tokiais kaip Volvo, Mercedes Benz, SCHMITZ Cargobull”. Daugelyje bankų pagrindinės lizingo sąlygos ne tik kad nepasikeitė, bet ir švelnėjo. Anot bankų atstovų, kreditavimo sąlygos neturėtų keistis ir 2013-aisiais metais. Toliau vertindami įmones pagrindinį dėmesį bankai skirs įmonės pinigų srautams, ankstesnei kreditavimo istorijai, įvertins įmonės veiklą ir jos perspektyvas. Tik įsitikinę, kad įmonė galės vykdyti įsipareigojimus iš uždirbamų pajamų, bankai priims sprendimą finansuoti.
Vairuotojų privalomojo draudimo bendroves įmones augino transporto verslas
Kitos vežėjus smaugiančios institucijos – tai draudimo kompanijos. Jos labiausiai skausmina vežėjus aukštomis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainomis, ir šioms kompanijoms – tai vienas svarbesnių pajamų šaltinių. Lietuvos civilinės atsakomybės draudimo rinka privačių asmenų sektoriuje per 2012-uosius verslo segmente augo 10 proc. „PZU Lietuva“ generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo manymu, bendrosios verslo sektoriaus draudimo tendencijos byloja, kad Lietuvos verslas stabilizuojasi, verslininkai sudaro planus ilgesniems laikotarpiams ir drąsiau prognozuoja verslo ateitį. „Lietuvoje ir toliau naujų automobilių perkama nedaug, todėl 10 proc. augimas vertintinas kaip pozityvus. Verslo segmento augimą didžiąja dalimi lėmė vežėjai, kuriems šie metai buvo kur kas geresni – nuvažiuoti ilgesni maršrutai, dirbo daugiau sunkiųjų automobilių“, – teigia M. Jundulas. Jo manymu, prieš kelerius metus fiksuotas trumpalaikių sutarčių padidėjimas rodė verslo netikrumą dėl ateities ir būsimų užsakymų.
Šiuo metu vėl ilgėjantis ilgalaikių sutarčių sąrašas leidžia teigti, kad verslas yra tikresnis dėl savo ateities ir imasi kurti ilgalaikius planus bei drąsiau prognozuoti pajamas. Kasko draudimo rinką Lietuvoje taip pat augino krovinių pervežimo verslas. Juridinių asmenų kasko draudimo įmokos paaugo 15 proc. Kasko sutarčių įmonės pasirašė 12 proc. daugiau, o tai liudija, kad dalis įmonių skyrė lėšų automobilių atnaujinimui ir kaip jau teigė bankų atstovai, įmonės pirko naujas transporto priemones. „Kaip ir prognozavome, pirmą pusmetį kasko draudimas augo intensyviau, o antroje metų pusėje tempai ėmė lėtėti. Kasko rinkos atsigavimas įmanomas tik prasidėjus aktyvesnei automobilių prekybai. Draudimo rinką išjudins bet koks didesnis automobilių, nebūtinai naujų, pirkimo tempas, kurio kol kas nepastebime“, – teigė „PZU Lietuva“ vadovas. Žvelgdamas į 2013-uosius „PZU Lietuva“ vadovas mano, kad draudimo rinka turėtų augti apie 6 proc. Jei Lietuvos ekonomikai seksis gerai, tai atsispindės ir draudimo rinkos tendencijose.
