• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujų Kinijos vadovų laukia rimtų iššūkių ir išbandymų dešimtmetis. Visas pasaulis įdėmiai stebės, kaip antra pagal dydį pasaulio ekonomika sugebės išlaikyti augimo tempus ir įgyvendinti svarbias reformas. Kinijos valdžios pasikeitimas oficialiai baigėsi. Kas dešimt metų rengiamas Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimas vainikuotas naujo vadovo išrinkimu. Ateinantį dešimtmetį šalį į priekį ves Xi Jinpingas – jis Kinijos prezidento poste pakeis iki šiol šaliai vadovavusį Hu Jintao. Su naujuoju lyderiu į KKP politinio biuro nuolatinį komitetą išrinkti dar 6 nauji nariai, pakeisiantys pensinio amžiaus sulaukusius ir politinę karjerą baigiančius bendražygius. Iššūkių metas Iki šiol spartų ekonomikos augimą išgyvenusi Kinija susiduria su rimtais iššūkiais, tačiau, pasak naujojo šalies vadovo, jis darys viską, kad pateisintų „istorijos ir žmonių lūkesčius“. Bendras naujojo komiteto narių skaičius sumažintas nuo 9 iki 7, o naujai išrinkti nariai, apžvalgininkų nuomone, laikomi politiškai konservatyviais. Dėl šios priežasties abejojame, ar Kinijai pavyks įgyvendinti reformas, būtinas tolesnei plėtrai. „Politinių reformų perspektyva atrodo mažai tikėtina, nes daugelis naujų lyderių laikomi politiniais konservatoriais“, – komentavo BBC Kinijos analitikas Raymondas Li. Pastarojo dešimtmečio Kinijos ekonomikos plėtra, leidusi šaliai aplenkti Japoniją ir tapti antra pagal dydį pasaulio ekonomika, buvo netolygi – padidėjo atotrūkis tarp pasiturinčiųjų ir vargšų, kilo naujų aplinkosaugos iššūkių ir suintensyvėjo socialiniai neramumai dėl nelygybės ir korupcijos. Xi Jinpingas vertinamas kaip griežtas kovotojas su korupcija, kuri šalyje pasiekė epideminį lygį. „Partijos laukia daug sunkių iššūkių ir ji turi spręsti daug neatidėliotinų problemų, konkrečiai – korupcija, atitrūkimas nuo žmonių, formalumų laikymasis ir biurokratija“, – kalbėjo naujasis Komunistų partijos lyderis. Įtakos pasidalijimas Analitikai pastebi vis didėjančią atskirtį tarp aukščiausius valdžios postus užimančių Kinijos politikų. Naujų komiteto narių išrinkimas parodė, kad buvęs šalies prezidentas Dziang Dzeminas neprarado turėtos įtakos. Xi Jinpingas laikomas buvusio Kinijos vadovo šalininku, o naujasis šalies ministras pirmininkas Li Keqiangas labiau linksta į besitraukiančio prezidento Hu Jintao pusę. „[Partijos] vadovybė yra susiskaldžiusi, – „Reuters“ teigė Honkongo baptistų universiteto Kinijos politikos ekspertas Jeanas Pierre‘as Cabestanas. – Jiems lengviau judėti naujo augimo modelio link. Manau, dėl to jie sutinka ir tai nebus sunkiausia užduotis. Tačiau besikeičiančioje politinėje sistemoje įžvelgiu daug paralyžiaus.“ Į nuolatinį komitetą išrinkti atstovai laikomi konservatyviais. Be to, per slaptą ir sudėtingą balsavimą iš galimų kandidatų balsavimo teisę turintys partijos nariai neišrinko dviejų kandidatų, kurie buvo laikomi reformų šalininkais. Spėjama, kad senieji partijos nariai du Hu Jintao sąjungininkus laikė pernelyg liberaliais. Nepaisant konkurencijos tarp dviejų stovyklų partijos viduje, analitikų manymu, nauji Kinijos vadovai sutinka, kad reikia įgyvendinti reformas, būtinas ekonomikos priklausomybei nuo eksporto mažinti. Xi Jinpingas perima valdžios vairą sudėtingu laikotarpiu – pamažu blėsta šalies ekonomikos augimas, nuo kurio priklauso galimybės užtikrinti 1,3 mlrd. šalies gyventojų gerovę ir kartu visos partijos ateitis. Vadovai oficialiai pasikeis per kasmetinį parlamento suvažiavimą kitų metų kovą. Nepaisant laukiančių iššūkių naujasis Kinijos prezidentas galės nerimauti dėl pernelyg didelės buvusio vadovo kontrolės. Skirtingai nei Dziang Dzeminas, Hu Jintao pasitraukdamas iš partijos vadovo posto kartu atsisakė likti ir kariuomenės vadu. Visuomenė nepatenkinta Naujos kartos Kinijos politikai taip pat susiduria su didėjančiu vietos gyventojų nepasitenkinimu, kylančiu dėl korupcijos, piktnaudžiavimo valdžia ar netolygaus valstybės turto paskirstymo. Reformų šalininkai spaudžia Xi Jinpingą mažinti privilegijas valstybės valdomoms įmonėms, palengvinti kaimo gyventojų įsikūrimą miestuose, sutvarkyti fiskalinę sistemą, kuri skatina vietos savivaldybes išgyventi iš valstybės nusavinimo, ir suvaržyti valdžios galias, dėl kurių augimo rizikuojama prarasti ekonomikos augimą ir sukelti visuomenės nepasitenkinimą. Be to prieš artėjantį KKP suvažiavimą šalį sukrėtė politinis skandalas, kurio centre atsidūrė vienas iškiliausių partijos atstovų. Dėmesio centre atsidūrė buvęs Čongčingo partijos (KKP padalinio – red. past.) lyderis Bo Xilai. Politiko žmona uždaryta į kalėjimą dėl kaltinimų nužudžius Didžiosios Britanijos verslininką, o pačiam politikui gresia teismas dėl daugybės su korupciją susijusių kaltinimų. Nepaisant to, paskutinis Kinijos valdžios perleidimas buvo bene ramiausias per visą partijos valdymo istoriją. „Tariamas įtampos trūkumas per savaitę trukusį suvažiavimą gali nuvilti sensacijų ieškotojus, – prieš paskelbiant naujus valdžios atstovus redakcijos skiltyje rašė dienraštis „China Daily“. – Tačiau pasitikėjimas tęstinumo, o ne revoliucinėmis idėjomis ir dramatiškais požiūriais reiškia, kad geresnis rytojus yra pasiekiamas.“ Dauguma ekspertų sutinka, kad naujoji valdžia gali bandyti imtis reformų, galbūt net įvesti daugiau demokratijos partijos viduje, tačiau stabilumas  išliks svarbiausia siekiamybe. „Ateityje nesulauksime politinių reformų, nes per daug asmenų sistemoje vertina tai kaip pavojingą judėjimą link išnykimo, – „Reuters“ sakė Džordžo Vašingtono universiteto Ellioto tarptautinių santykių mokyklos Kinijos politikos programos direktorius Davidas Shambaughas. – Jie į tai žvelgia pro Sovietų Sąjungos, Arabų pavasario bei „spalvotųjų revoliucijų“ prizmę ir dėl to neketina link to judėti.“ Ilgus metus Kinija vadovavosi požiūriu, kad ekonomikos augimas padės įveikti bet kokį visuomenės pasipriešinimą, tačiau šiandien tampa aišku, kad šalies gyventojams už pinigus svarbesnės tampa jų teisės. Anot vietos ekspertų, naujos kartos Kinijos lyderiai turi siekti ne tik išlaikyti politinį stabilumą, bet ir spręsti socialinio teisingumo problemas: užtikrinti ūkininkų ir profesinių sąjungų teises, nevaržyti susirinkimų bei žodžio laisvės, sukurti tvirtą ir patikimą teisinę sistemą. „Daugelis kinų pastaraisiais metais tapo turtingi. Tačiau tie, kurie vis dar gyvena skurdžiai, labiausiai kenčia dėl teisių trūkumo“, – „Der Spiegel“ teigė Pekino technologijų instituto ekonomikos profesorius Hu Xingdou

Naujų Kinijos vadovų laukia rimtų iššūkių ir išbandymų dešimtmetis. Visas pasaulis įdėmiai stebės, kaip antra pagal dydį pasaulio ekonomika sugebės išlaikyti augimo tempus ir įgyvendinti svarbias reformas. Kinijos valdžios pasikeitimas oficialiai baigėsi. Kas dešimt metų rengiamas Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimas vainikuotas naujo vadovo išrinkimu. Ateinantį dešimtmetį šalį į priekį ves Xi Jinpingas – jis Kinijos prezidento poste pakeis iki šiol šaliai vadovavusį Hu Jintao. Su naujuoju lyderiu į KKP politinio biuro nuolatinį komitetą išrinkti dar 6 nauji nariai, pakeisiantys pensinio amžiaus sulaukusius ir politinę karjerą baigiančius bendražygius. Iššūkių metas Iki šiol spartų ekonomikos augimą išgyvenusi Kinija susiduria su rimtais iššūkiais, tačiau, pasak naujojo šalies vadovo, jis darys viską, kad pateisintų „istorijos ir žmonių lūkesčius“. Bendras naujojo komiteto narių skaičius sumažintas nuo 9 iki 7, o naujai išrinkti nariai, apžvalgininkų nuomone, laikomi politiškai konservatyviais. Dėl šios priežasties abejojame, ar Kinijai pavyks įgyvendinti reformas, būtinas tolesnei plėtrai. „Politinių reformų perspektyva atrodo mažai tikėtina, nes daugelis naujų lyderių laikomi politiniais konservatoriais“, – komentavo BBC Kinijos analitikas Raymondas Li. Pastarojo dešimtmečio Kinijos ekonomikos plėtra, leidusi šaliai aplenkti Japoniją ir tapti antra pagal dydį pasaulio ekonomika, buvo netolygi – padidėjo atotrūkis tarp pasiturinčiųjų ir vargšų, kilo naujų aplinkosaugos iššūkių ir suintensyvėjo socialiniai neramumai dėl nelygybės ir korupcijos. Xi Jinpingas vertinamas kaip griežtas kovotojas su korupcija, kuri šalyje pasiekė epideminį lygį. „Partijos laukia daug sunkių iššūkių ir ji turi spręsti daug neatidėliotinų problemų, konkrečiai – korupcija, atitrūkimas nuo žmonių, formalumų laikymasis ir biurokratija“, – kalbėjo naujasis Komunistų partijos lyderis. Įtakos pasidalijimas Analitikai pastebi vis didėjančią atskirtį tarp aukščiausius valdžios postus užimančių Kinijos politikų. Naujų komiteto narių išrinkimas parodė, kad buvęs šalies prezidentas Dziang Dzeminas neprarado turėtos įtakos. Xi Jinpingas laikomas buvusio Kinijos vadovo šalininku, o naujasis šalies ministras pirmininkas Li Keqiangas labiau linksta į besitraukiančio prezidento Hu Jintao pusę. „[Partijos] vadovybė yra susiskaldžiusi, – „Reuters“ teigė Honkongo baptistų universiteto Kinijos politikos ekspertas Jeanas Pierre‘as Cabestanas. – Jiems lengviau judėti naujo augimo modelio link. Manau, dėl to jie sutinka ir tai nebus sunkiausia užduotis. Tačiau besikeičiančioje politinėje sistemoje įžvelgiu daug paralyžiaus.“ Į nuolatinį komitetą išrinkti atstovai laikomi konservatyviais. Be to, per slaptą ir sudėtingą balsavimą iš galimų kandidatų balsavimo teisę turintys partijos nariai neišrinko dviejų kandidatų, kurie buvo laikomi reformų šalininkais. Spėjama, kad senieji partijos nariai du Hu Jintao sąjungininkus laikė pernelyg liberaliais. Nepaisant konkurencijos tarp dviejų stovyklų partijos viduje, analitikų manymu, nauji Kinijos vadovai sutinka, kad reikia įgyvendinti reformas, būtinas ekonomikos priklausomybei nuo eksporto mažinti. Xi Jinpingas perima valdžios vairą sudėtingu laikotarpiu – pamažu blėsta šalies ekonomikos augimas, nuo kurio priklauso galimybės užtikrinti 1,3 mlrd. šalies gyventojų gerovę ir kartu visos partijos ateitis. Vadovai oficialiai pasikeis per kasmetinį parlamento suvažiavimą kitų metų kovą. Nepaisant laukiančių iššūkių naujasis Kinijos prezidentas galės nerimauti dėl pernelyg didelės buvusio vadovo kontrolės. Skirtingai nei Dziang Dzeminas, Hu Jintao pasitraukdamas iš partijos vadovo posto kartu atsisakė likti ir kariuomenės vadu. Visuomenė nepatenkinta Naujos kartos Kinijos politikai taip pat susiduria su didėjančiu vietos gyventojų nepasitenkinimu, kylančiu dėl korupcijos, piktnaudžiavimo valdžia ar netolygaus valstybės turto paskirstymo. Reformų šalininkai spaudžia Xi Jinpingą mažinti privilegijas valstybės valdomoms įmonėms, palengvinti kaimo gyventojų įsikūrimą miestuose, sutvarkyti fiskalinę sistemą, kuri skatina vietos savivaldybes išgyventi iš valstybės nusavinimo, ir suvaržyti valdžios galias, dėl kurių augimo rizikuojama prarasti ekonomikos augimą ir sukelti visuomenės nepasitenkinimą. Be to prieš artėjantį KKP suvažiavimą šalį sukrėtė politinis skandalas, kurio centre atsidūrė vienas iškiliausių partijos atstovų. Dėmesio centre atsidūrė buvęs Čongčingo partijos (KKP padalinio – red. past.) lyderis Bo Xilai. Politiko žmona uždaryta į kalėjimą dėl kaltinimų nužudžius Didžiosios Britanijos verslininką, o pačiam politikui gresia teismas dėl daugybės su korupciją susijusių kaltinimų. Nepaisant to, paskutinis Kinijos valdžios perleidimas buvo bene ramiausias per visą partijos valdymo istoriją. „Tariamas įtampos trūkumas per savaitę trukusį suvažiavimą gali nuvilti sensacijų ieškotojus, – prieš paskelbiant naujus valdžios atstovus redakcijos skiltyje rašė dienraštis „China Daily“. – Tačiau pasitikėjimas tęstinumo, o ne revoliucinėmis idėjomis ir dramatiškais požiūriais reiškia, kad geresnis rytojus yra pasiekiamas.“ Dauguma ekspertų sutinka, kad naujoji valdžia gali bandyti imtis reformų, galbūt net įvesti daugiau demokratijos partijos viduje, tačiau stabilumas  išliks svarbiausia siekiamybe. „Ateityje nesulauksime politinių reformų, nes per daug asmenų sistemoje vertina tai kaip pavojingą judėjimą link išnykimo, – „Reuters“ sakė Džordžo Vašingtono universiteto Ellioto tarptautinių santykių mokyklos Kinijos politikos programos direktorius Davidas Shambaughas. – Jie į tai žvelgia pro Sovietų Sąjungos, Arabų pavasario bei „spalvotųjų revoliucijų“ prizmę ir dėl to neketina link to judėti.“ Ilgus metus Kinija vadovavosi požiūriu, kad ekonomikos augimas padės įveikti bet kokį visuomenės pasipriešinimą, tačiau šiandien tampa aišku, kad šalies gyventojams už pinigus svarbesnės tampa jų teisės. Anot vietos ekspertų, naujos kartos Kinijos lyderiai turi siekti ne tik išlaikyti politinį stabilumą, bet ir spręsti socialinio teisingumo problemas: užtikrinti ūkininkų ir profesinių sąjungų teises, nevaržyti susirinkimų bei žodžio laisvės, sukurti tvirtą ir patikimą teisinę sistemą. „Daugelis kinų pastaraisiais metais tapo turtingi. Tačiau tie, kurie vis dar gyvena skurdžiai, labiausiai kenčia dėl teisių trūkumo“, – „Der Spiegel“ teigė Pekino technologijų instituto ekonomikos profesorius Hu Xingdou

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

FAKTAI: Kinijos komunistų partija Kinijos komunistų partija valdo šalį nuo 1949 metų 2011 m. partijoje buvo 83 mln. registruotų narių 77 proc. narių sudaro vyrai Ūkininkai sudaro trečdalį partijos narių 6,8 mln. narių dirba partijos ir valstybės įstaigose Partijos finansavimą sudaro vyriausybės dotacija ir narystės mokestis Nuo 2001 m. partijos veikloje leista dalyvauti privataus verslo atstovams Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 42(104) spalio 19-25 d.)  

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų